„Tarakonų įmanoma parsinešti ir iš svečių”, - teigia kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkė bei epidemiologo padėjėja Daiva Kazlauskienė.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Dar vienas nemalonus sunkmečio palydovas – tarakonai. Mieste daugėja vargšų, žmonės taupo, nebeįperka chemikalų, o tai - gera žinia landiems tarakonams. Specialistai prabilo, kad tarakonai tapo viso miesto problema – jei dar neturie „įnamių”, galite greitai jų sulaukti.

Miesto problema

„Už dezinfekciją mokame, bet tarakonų pilna visur”, - skundėsi Varpo gatvėje esančio 59-ojo bendrabučio gyventojai. Anot Gedimino K., žmonės net virtuvėje ant viryklės keptuvės be dangčio palikti nebegali, tik žiū – koks vienas pripampęs ims ir įkris į kepančias bulves. Vyras teigia, kad žmonės ne kartą savo jėgomis bandė naikinti tarakonus, - pirkdavo įvairias priemones ir kaip įmanydami švarindavosi, kad tik minėti gyviai daugiau nebesiveistų. Savivaldybės administruojančios bendrovės „Bendrabutis” direktorius Vladas Šemetulskis pripažįsta, kad tarakonai visada buvo ir bus bene sunkiausiai išsprendžiama bendrabučio gyventojų problema. „Čia yra Šiaulių miesto problema”, - teigia minėtos bendrovės vadovas.

Tarakonų apstu virtuvėje bei vonioje

„Neseniai atsikrausčiau į vieno kambario butą. Kol kas dar tarakonų mano bute nematyti, bet ką gali žinoti, gal vienas koks ims ir įropos į vonioje džiūstančius drabužius ir taip atsikraustys ir į mano namus”, - skundžiasi Raimonda V. Mergina pasakoja, kad šių gyvų pilna ne tik virtuvėje, bet ir vonioje.

„Bandžiau kalbėti su savo kaimynais draugiškai, kad kažką darytų, bet jie ranka numojo. Šie žmonės dviejų kambarių bute gyvena kaip didžiausi nevalos. Bendrabučio gyventojai, kaip žinia, naudojasi bendrais tualetais, bet šie žmonės, jį sugebėjo „įsirengti” namuose, - viską daro į čia pat bute pastatytą kibirą”, - pasakoja Raimonda V.

„Mokame už bendro naudojimo patalpų dezinfekciją kiekvieną mėnesį, bet rezultatų nematyti. Žmogus gali apsiprasti net su girtuokliaujančiais kaimynais ir su bendrai vieno aukšto gyventojų naudojama surūdijusia vonia, bet su tarakonais tai nesusigyvensi”, - įsitikinusi dar viena minėto bendrabučio gyventoja.

V. Šemetulskis: tarakonai – Šiaulių miesto problema

„Tai, kad tarakonų židinys yra ne kur nors virtuvėje, bet gyventojo bute, jau yra problema. Tokių gyventojų yra ne vienas ir ne du. Tai yra Šiaulių miesto problema”, - pripažįsta bendrovės „Bendrabutis” direktorius V. Šemetulskis. Minėtos bendrovės vadovas nelabai žino, kaip padėti tarakonų veisyklų turinčių gyventojų kaimynams.

„Jeigu tas tarakono židinį turintis gyventojas sutiks mokėti už tuos darbus, tada gerai. Tokiu atveju  būtų galima organizuoti. Čia jau ir prasideda „linksmoji” dalis. Toks žmogus kartais net į butą neįsileidžia, tad tokiais atvejais tenka ir policijos pareigūnus kviestis”, - pareiškia V. Šemetulskis. Minėtos bendrovės direktorius neneigia, kad jeigu toks nevalyvas gyventojas nesutinka mokėti už tarakonų naikinimo paslaugas, už jas turi sumokėti kiti gyventojai.

Tarakonų naikinimas kainuoja brangiau?

„Per metus bendrabučiuose būna atliekama dažniausiai dvi dezinfekcijos”, - sako minėtos bendrovės vadovas. Anot V. Šemetulskio, pastarąjį kartą minėtame bendrabutyje tarakonai buvo naikinti praėjusių metų spalį. Už privalomą bendrabučio dezinfekciją per mėnesį gyventojai sumoka beveik šimtą litų. Paaiškėja, kad šiuo atveju minėto bendrabučio gyventojams, norintiems sulaukti pakartotinės tarakonų naikinimo procedūros, reikėtų rašyti skundą ir už įvairių parazitų ir gyvių  naikinimo procedūras papildomai pakloti ne vieną šimtinę.

„Kaina priklauso nuo medžiagų ir nuo to, kas naikinama. Tai turėtų kainuoti apie 400-600 litų. Į mūsų bendrovę  minėto bendrabučio gyventojai dar nesikreipė”, - tvirtina V. Šemetulskis. Paaiškėja, kad dar visai neseniai minėta bendrųjų patalpų dezinfekcija žmonėms kainuodavo vos keliasdešimt litų.

Tarakonai keliauja ir per ventiliacijos angas

„Žmonės neturėtų susigyventi su tarakonais ir šitaip taupyti. Šie gyviai platina įvairias ligas”, - sako kenkėjų kontroles paslaugas teikiančios bendrovės generalinė direktorė Kristina Lementauskaitė. Bendrovės vadovė sako, kad tarakonai tikrai yra ne vieno miesto bendrabučio ar daugiabučio gyventojų problema.

Anot K. Lementauskaitės, dažniausiai mūsų šalyje sutinkamos dvi tarakonų rūšys: juodieji ir rudieji. Liaudyje jie dar vadinami prūsokais. Pasirodo, kad šie gyviai daugiausia mėgsta šiltas, drėgnas patalpas, kur gali rasti sau maisto ir vandens. Tarakonai labai greitai ir be vargo prisitaiko prie jiems neįprastų gyvenimo sąlygų. Šių gyvių buvimas patalpose ir žmonių būstuose be pernešamų užkrečiamųjų ligų jaučiamas kaip didelis nepatogumas ir daro neigiamą psichologinį poveikį žmogui. Jie gali lengvai pereiti iš vieno pastato į kitą, kai nesandarios durys, neuždengti langai ar yra plyšių sienose. Tarakonai gali prasmukti net ir per vėdinimo angas.

Parsinešei tarakono patelę – lauk bėdos

„Nesvarbu, kad tos virtuvės išpurškiamos, jie ir vėl veisiasi, jei tarakonų židinys yra kažkur kitur.

Tarakonų naikinimo kaina priklauso nuo patalpos šiais gyviais užkrėstumo ir nuo buto kvadratūros”, - teigia kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkė bei epidemiologo padėjėja Daiva Kazlauskienė. Bendrovės atstovė sako, kad pastaruoju metu užsakymų naikinti tarakonus sulaukia mažiau, nei sulaukdavo pavasarį ar vasarą.

„Išpurkšti vieną kambarį kainuoja nuo 50 iki 60 litų. Jeigu butas labai apleistas, tai tas procedūras reikia pakartoti ir antrą kartą. Tada jau kainuoja dar brangiau”, - tvirtina D. Kazlauskienė. Bendrovės atstovė sako, kad purškiamosios priemonės skirtos specialiai tarakonams naikinti yra patikimesnės nei tarakonų nameliais vadinamos popierinės dėžutės su nuodais. Purškiamosios priemonės kainuoja apie keliolika litų.

„Tarakonų įmanoma parsinešti ir iš svečių. Nors į rankinę tarakonas ir neįlįs, bet jeigu nakvosime pas tarakonų turinčius žmones, tada galime šių gyvių ir namo parsinešti. Žinoma, žiūrint ką dar parsineši, patelę ar patiną. Jeigu vyriškos lyties tarakoną, tai jų neprisiveis, jeigu patelę – tada jau blogiau, - tvirtina D. Kazlauskienė. - Maistą importuojančių įmonių dėžėse taip pat neretai pasitaiko tarakonų.”