Vaikų ir jaunimo teatro „Bildukas” klounų pakilios nuotaikos Užkrėsti šventės dalyviai skubėjo kartu fotografuotis. 

 

 

 

 

 

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Tarptautinę vaikų  gynimo dieną Šiauliuose organizuota tradicinė - jau šeštoji šventė „Aš - mažasis šiaulietis”. 

Nors orai šios šventės metu tradiciškai buvo nekokie - protarpiais dulksnojo, tačiau per šešis šimtus jaunųjų šiauliečių vežimėliuose, stumiamuose mamyčių ir tėvelių, rikiavosi Povilo Višinskio aikštės prieigose prieš arką dar gerokai prieš prasidedant šventei.

Kai kurie iš šventės dalyvių net neskubėjo užsiimti eilių - ėjo amfiteatro link, iš kur sklido „Linksmųjų pabiručių” dainelės.

Keturioliktą valandą  mažieji šiauliečiai pajudėjo pro arką: jiems geltonais marškinėliais pasipuošę teatro studijos „Bildukas” vaikai, nuolatiniai šios šventės pagalbininkai, prie vežimėlių rišo geltonus balionėlius su šventės emblema, moterys abipus stalų registravo atvykusius, o miesto valdžios atstovai įteikinėjo mažųjų šiauliečių pažymėjimus ir mažyčius puodelius, spaudė rankeles.

Bet tuo šventė nesibaigė  - judant vėžimėliams į priekį amfiteatro link, kur jau lėlių teatras „Avilys” vaikams rodė spektaklį „Pagrandukas”, mažylius ir jų tėvelius pasitiko darbščios gandrytės ar klounų kostiumais apsivilkę jaunieji artistai.

Penkios gandrytės, Kultūros centro jaunimo teatro studijos „Helijas” jaunosios aktorės, greit priskrisdavo prie kiekvienos tėvelių porelės ir stropiai registruodavo jų pageidavimus, kada ir kokį kitą vaikelį jiems dar atnešti. Jei jaunosios poros dar būdavo neapsisprendusios, gandrytės nenusimindavo ir bent su mažuoju šiauliečiu sutikdavo būti nufotografuojamos.

Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo teatro „Bildukas” artistai klounų kostiumais gandrytėms sudarė konkurenciją - jie irgi sukiojosi prie vėžimėliuose gulinčių mažylių, irgi maloniai fotografuodavosi šeimyninėms nuotraukoms - palaikė pakilią visų nuotaiką.

Bulvare „Bilduko”  vadovė Danguolė Galinienė ir „Helijo” - Virgilija Staševičiūtė nuo savo auklėtinių akių nenuleido, nors ir vienas, ir kitas kolektyvas šventėje „Aš - mažasis šiaulietis” ne naujokai: jau šeštąjį kartą šie personažai šventę ir puošia ir net organizatoriams daug kuo padeda.

Beje, jauniesiems artistams dar šventės pabaigoje teko ir koncertuoti - penkioliktą valandą  amfiteatre visi Šiaulių moksleivių namų kolektyvai turėjo pradėti dviejų valandų koncertą: šokti, dainuoti, klounadą rodyti ir į ją žiūrovus, ypač mažuosius, įtraukti.          

O kur dar sportinės varžybos „Sveika, vasara”, „Linksmosios vaikų gatvės”  atrakcijos bulvare: dvikovos gigantiškais šachmatais ir šaškėmis, magiški triukai, tekvondo pasirodymai! Ir Šiaulių olimpiečių prisistatymas miesto visuomenei. Tokiuose linksmuose renginiuose juk nori padalyvauti visi - ir maži, ir dideli.

Ir nors šventės programa ilga, nors per valandą mažųjų šiauliečių eilės ne ką sutrumpėjo, visi šventės dalyviai buvo geros nuotaikos ir į namus neskubėjo. Ant suoliuko prisėdusi graži kompanija - šiaulietė Neringa su dukromis Kristina ir Renata bei jų sūnumis pustrečių metukų Luku, penkerių Domantu ir devynių mėnesių Ugniumi - sako esą mažųjų šiauliečių šventėje jau trečiąjį kartą. „Tai jau tapo mūsų šventės tradicija: jei jau vieną atvedėme prieš ketverius metus, tai ir kitus reikia vesti, - šypsosi ponia Neringa. - Juk taip gera prisiminimui turėti pažymėjimus su nuotraukomis”.

Vos ne eilės gale stovinti mama Kristina rankose laikydama dešimties mėnesių Liepą, įsikibusią į vežimėlio rankeną, tik galvą papurtė paklausta, ar dar nenuvargo, ar visuose renginiuose dar norės dalyvauti: „Tokia šventė vieną kartą gyvenime būna - nieko negalima praleisti. Eilė greit eina, o Liepai kur pabos, kai gali vežimėlį stumti, o aplink tiek vaikų, tiek žmonių”. 

Tokios pat nuomonės, atrodo, buvo ir kiti šventės „Aš - mažasis šiaulietis”  dalyviai, nes kas rankinėse, kas vežimėliuose, kas rankose nešdami kol kas suskleistus skėčius, skubėjo bulvaru kitų renginių link.