Zita KATKIENĖ

Prieš devyniolika metų įsikūrusi „Gausių šeimų bendrija” šiandien vienija 63 gausias šiauliečių šeimas. Pirmosios bendrijos narės - 23 gausios šeimos jau savo vaikus užaugino, tačiau lieka bendrijoje, dalyvauja renginiuose. Savo vaikus užauginę bendrijos veteranai padeda toms šeimoms, kuriose šiandien auga trys ir daugiau vaikų. Nes pagalbos, pasak bendrijos pirmininkės Vidos Bružienės, užauginusios penketą vaikų, šiandien reikia kaip niekada anksčiau.

 

 

Bene garbingiausia šiandienos išeitis - gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondo. Gausių šeimų bendrijos pirmininkė Vida Bružienė sako, jog turbūt remia šis fondas ir gausias šeimas, tačiau reikia sugebėti parašyti šio finansavimo vertą projektą. Deja, gausių šeimų bendrijos pirmininkei vis nepavyksta parašyti ir tokio projekto, kurį finansuostų... miesto savivaldybė. 

 

„Antrus metus rašau projektus, bet finansavimas mums neskiriamas”, - tarsi piktinasi, tarsi guodžiasi pirmininkė. Nes tik tuomet, jei gautų finansavimą, nereikėtų prašinėti paramos. „Gal atsirastų žmogus, galintis parašyti finansinį projektą”, - sako pirmininkė. 

 

„Labdaros fondai mūsų taip pat neremia, nes mano, kad gausios šeimos ir taip gerai gyvena, nes jomis visi rūpinasi”, - įsitikinusi pirmininkė. Dažnas mano, kad gausių šeimų vaikai paramos sulaukia mokykloje, nes dažnam skiriamas nemokamas maitinimas. Deja, gausioje šeimoje, anot pirmininkės, daug daugiau problemų, nei pietūs.

 

Pati užauginusi penkis vaikus Vida Bružienė puikiai žino, kokios problemos kyla net ir tose gausiose šeimose, kur tėvai nuolat rūpinasi vaikais. Deja, pačios šeimos retai atvirai kalba apie užgriūvančias bėdas. Nes mūsuose gausi šeima  - ne prestižas. Net ir patys vaikai, augantys gausioje šeimoje, dažnai slepia tai, kad turi daug broliukų ir sesučių. O tėvai, auginantys daug vaikų, geriau nekelia viešumon savo šeimos problemų, nes žino, kad reikės pasisakyti, kiek šeimoje auga vaikų. O tada ir išgirs atsakymą: „Nereikėjo tiek prisigimdyti”.

 

Taip ir lieka neišklausyti ir neišgirsti, o gausių šeimų problemos tampa tabu mūsų visuomenėje. Geriau nežinoti, kad šalia mūsų gyvena didelės šeimos, kurių tėvai nespėja tiek uždirbti, kad visiems pakaktų duonos ir saldainių. Geriau jau padėkime  Afganistano ar Haičo vaikams... Nes taip būsime labiau suprasti, įvertinti ir pagerbti... Ir taip, deja, mano daugelis.

 

Dažnas, užaugęs gausioje šeimoje, pasakytų, jog augti tikrai buvo linksmiau, jog niekada nereikėjo liūdėti vienumoje. O šiandien, kai jau devyniolika metų miesto gausios šeimos gyvena ne tik savo, bet ir vienos kitų rūpesčiais, gali dar pridurti, jog būryje jaučiasi ir saugiau, ir drąsiau. Net ir pagalbą daug lengviau priimti iš to žmogaus, kuris tikrai supranta problemas ir rūpesčius, nei iš... turtingos „princesės”, kuri mano, jog jei tie vargšai neturi duonos, tai tegu valgo... pyragus.

 

Bendrijos pirmininkė Vida Bružienė visada aplanko tas šeimas, kuriose kyla problemų. „Juk neisi tuščiomis rankomis - vaikai visada žiūri, ką ta teta atnešė”, - šypsosi moteris. Tačiau bendrija neturi lėšų, kurios būtų skirtos transporto išlaidoms ar skubiai paramai. 

 

Ta parama, kuri pasiekia bendriją, dalijama labai rūpestingai, nes ir patys žmonės visada kontroliuoja, kiek bendrija ko gavo, po kiek žmonės ko gavo. Ir nieko keisto, nes gausioje šeimoje taip jau yra - įprasta skaičiuoti. 

 

Neseniai draugija gavo vitaminų siuntą iš „Maisto banko”. Sulaukia ir vitaminų, kramtomosios gumos, aliejaus. Registruojama kiekviena vitaminų pakuotė - taip lengviau ne tik pirmininkei, bet ir žmonėms. Penkerius metus Gausių šeimų bendriją rėmė  labdaros fondas iš Olandijos. Pirmininkė sužinojo, kad šiemet parama nebeatvažiuos. Paramos organizatoriai - nejauni žmonės, tad kasmet vis sunkiau paramą surinkti ir atvežti. 

 

Pačiai pirmininkei atrodo, jog gausioms šeimoms labai svarbūs ne tik baldai, daiktai ar maistas, kurių visada stinga. Prisimindamas laikus, kai pati augino penkis vaikus, V. Bružienė žino, jog labai svarbu mamai galimybė išeiti iš namų, atsikvėpti, pakeisti aplinką nors trumpam. Tuomet vėl gali kibti į nesibaigiančius namų rūpesčius - valgio virimą, skalbimą ir valymą. 

 

Todėl pirmininkei taip svarbu surengti gausių šeimų šventę ar išvyką. Juolab, kad šiose šeimose ne tik gabūs vaikai auga. Dažnai ir patys tėvai turi talentų bei gebėjimų, kuriais galėtų pradžiuginti kitus. Jei tik būtų galimybė. 

 

Tad pirmininkė ir stengiasi, kad šiauliečių šeimos dalyvautų daugiavaikių šeimų sąskrydžiuose ir pristatytų savo šeimas. Deja, praėjusiais metais Molėtuose planuotas sąskrydis neįvyko - dėl krizės negautas finansavimas. „Labai apmaudu, nes šie sąskrydžiai - ne tik pramoga. Šeimos gali pasidalyti patirtimi, pasimokyti vienos iš kitų daugelio gerų dalykų”, - sako  bendrijos pirmininkė. 

 

Ypač tai akivaizdu, kai šeimos išvažiuoja poilsiauti į pajūrį. Per vasarą į šią gausių šeimų bendrijos poilsiavietę gali atvažiuoti po tris šeimas iš kiekvieno Lietuvos miesto. Šiauliečių šeimos, tiesa, turi didesnių galimybių, nes jos važiuoja į pajūrį ir padirbėti - dažo bei sezonui rengia namelius. Todėl šiauliečiams skiriami net trys nameliai. 

 

Į poilsiavietę susirenka ne tik didelis būrys, bet ir labai įvairių galimybių šeimos. Šiaulių gausių šeimų bendrijos pirmininkė sako, jog žino, kad pailsėti savaitę pajūryje norėtų kiekviena šeima, tačiau net ir tuomet, kai nereikia mokėti nuomos mokesčio, ne kiekviena šeima pajėgia išvažiuoti, nes vis tiek tam reikia pinigų ir maisto išgyventi. 

 

Būna, kad visos šeimos surenka maisto išvažiuojantiesiems. Nuvežama į namelius ir iš „Maisto banko” skirtos labdaros sutaupytų produktų: aliejaus, makaronų. Viena kartą vienoms šeimoms padedama, kitą - kitoms. Pirmininkė įsitikinusi, jog pajūryje poilsiavusios šeimos sustiprėja dvasiškai. Ir  ne tik dėl to, kad atitrūksta nuo rutinos. 

 

Poilsiauti susirinkusioms šeimoms sudaroma galimybė pabendrauti su psichologu, susipažinti su sveikos gyvensenos galimybėmis. V. Bružienė sako, jog kitos nevyriausybinės organizacijos, kurios vienija sergančius įvairiomis ligomis žmones, nuolat bendrauja su psichologais ir psichiatrais, su gydytojais ir socialiniais darbuotojais. O gausių šeimų bendrijos žmonės to nenori. Tėvams atrodo, jog jiems neaktualios sveikatos problemos, o ypač - psichikos sveikatos. Todėl nenori, kad į susirinkimus atvyktų specialistai. 

 

Svarbiausia tai, kad šeimos bendrauja viena su kita. Yra pavyzdinių šeimų, iš kurių pasimokyti gali visos. Net ir 5-7 vaikus auginančios šeimos puikiai išgyvena, yra darnios ir  gerbiamos - jos tampa stimulu ir toms, kurios mano, kad gausiai šeimai nėra jokių išeičių. Išeičių, anot pirmininkės, tikrai yra, tik reikia labiau pasistengti. 

 

 

Neseniai pirmininkei teko lankyti bendrijos šeimą. Moteris buvo priblokšta, nes šaldytuve rado tik... burokėlių. Iki pašalpų mokėjimo - dar dešimt dienų. Kaip išgyvens šeima su vaikais? Papietauti jie gali mokykloje, tačiau augančiam vaikui karto per dieną tikrai nepakanka.

 

Tokių šeimų, kuriose stinga duonos, šiandien, pasak V. Bružienės, daug. 

 

Tačiau kartais net pirmininkei svyra rankos, nes patys gimdytojai nelabai stengiasi. Neslepia  pirmininkė, dažnai pagalvoja, jog reikėtų pakeisti įstatymus, kurie leidžia remti tik socialiai remtinas šeimas - jas remia ir valstybė, ir labdaringos bei nevyriausybinės organizacijos. Tokie įstatymai - labdara gali būti skiriama tik socialiai remtinos statusą turinčiai šeimai.

 

„O man dažnai taip norisi padėti tiems, kurie labai stengiasi, tačiau uždirba... 1-3 litais daugiau”, - sako pirmininkė, matanti ne vieną šeimą, kur tėvai tyliai ir daug dirba ir užsidirba  tiek, kad socialinė parama jiems... nebegali būti skiriama. „Visada matau gausios šeimos tėvus ankstų rytą kasančius sniegą, paskui skubančius į darbą už minimumą. Šeima tikrai gyvena sunkiai, bet nieko neprašo, nereikalauja - patys užsidirba tą socialinį minimumą. „Tokiai šeimai reikia padėti, bet negali – ji neturi socialiai remtinos šeimos statuso”, - pasakoja pirmininkė mūsų įstatymų „vingrybes”.

 

Ne visos gausios šeimos verčiasi vienodai. Blogiausia, žinoma, ten, kur abu neteko darbo. Dar blogiau, kai abu geria, mušasi... Būna ir taip, kad parama ir kitų gerumas sugraudina žmones ir jie pakyla, pradeda stengtis. 

 

Pirmininkė pastebi, jog dažna daugiavaikė šeima neturi šaldytuvo, kuris tikrai būtinas. Neturi ir automatinių skalbyklių, nors skalbti reikia tikrai labai daug. Stinga ir įvairių baldų, lovų, sofų-lovų. Stinga patalynės, antklodžių, drabužėlių vaikams, apavo.