Benas RUDYS

2012-ųjų  rudenį daugelio, nepasirūpinusių skaitmeniniais imtuvais, televizoriai užges. Lietuvoje bus išjungta eterinė analoginė  televizija. Kai kurios kabelinės televizijos jau suskato atsiriekti savo rinkos dalį, siūlydamos savo Nojaus laivą. Ne vienam kilo klausimas - nertis ant kaklo kabelį ar išlikti laisvam, juoba kad valstybė prabilo apie kompensacijas skaitmeninės televizijos imtuvams.
Televizoriai „užsimerks“

Vyriausybė  dar prieš metus nusprendė nuo 2012-ųjų spalio mėnesio Lietuvoje išjungti analoginės televizijos siųstuvus. Tai reiškia, kad visų, kas naudojasi lauko ar kambarinėmis antenomis, televizoriai užsimerks.

Jau dabar parduotuvėse galima įsigyti LCD televizorių su integruotu skaitmeniniu imtuvu, kuriuo galima žiūrėti iki keturiolikos nemokamų skaitmeninės TV programų (specialistai pataria prieš perkant įsitikinti, ar televizorius tinka žiūrėti DVB-T, MPEG-4, - red. past.). Tai yra, gerokai daugiau nei naudojantis analogine televizija. Tačiau tokie televizoriai dar ganėtinai nepigūs.

Žinoma, yra išeitis - pirkti specialius priedėlius. Imtuvai skaitmeninei televizijai šiuo metu vidutiniškai kainuoja nuo 200 iki 600 litų ir daugiau.

Viena Lietuvos įmonė skelbiasi drauge su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukūrusi lietuvišką skaitmeninės televizijos imtuvą, su kuriuo galima skaitmeninės televizijos programas žiūrėti ir senučiais „Šileliais“ - dar yra „gyvų“ ir tokių likę.

Šiaulių krašte – pagrindines televizijas nemokamai

Skelbiama, kad įsigijus imtuvus ir antenomis „pagavus“ Bubių (Šiaulių rajonas) retransliatoriaus skleidžiamą signalą galima žiūrėti devynių televizijų programas: LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, TV6, Info TV ir Liuks.

Nuo šių  metų pradžios žadėta transliuoti ir naują nekoduotą 3+ programą, tačiau iš transliuotojų, laiku nepradėjusių darbą, buvo atimta licencija.

Žinoma, yra dar ir mokamos programos, kurias galima žiūrėti pasirašius sutartis su atskirais paslaugų teikėjais.

Tačiau jei vis dėlto norisi išlikti laisvam ir nesinervinti dėl to, kad prisirišęs prie vieno paslaugos teikėjo būsi priverstas žaisti pagal jo žaidimo taisykles, mažomis raidėmis įrašytas sutartyje?

Šiaulių televizijos direktorius Justinas Sartauskas sako, kad skaitmeninė televizija žada žymiai geresnę vaizdo kokybę. Jo manymu, vartotojui labiau apsimoka likti laisvam, nes turintieji kabelinę televiziją visada bus priversti žiūrėti tai, kas „įdėta“.

Tačiau kas yra pigiau vartotojui – eterinė ar skaitmeninė televizija?

Kiek kainuoja nemokami pietūs

Kai kurios kabelinės televizijos skelbiasi teikiančios ir antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugas.

Pavyzdžiui, toli neieškant Šiauliuose veikianti „S plius” televizija siūlo skaitmeninės televizijos imtuvą už litą. Tačiau yra viena sąlyga - reikia pirkti bevielio interneto paslaugą. Ir (kaip skelbiama kainininkuose) pasirašius terminuotą sutartį per mėnesį 50-60 litų. Kitaip tariant, jau per pirmuosius metus sumokėsite tiek, kiek kainuotų įsigyti 2-3 imtuvus. Be to, labai nesidžiaugsite ir interneto greičiu. Patys televizijos atstovai pripažįsta, kad internetas veiks 2,5-5 Mbps greičiu. Tai maždaug dešimt kartų lėčiau nei paslauga teikiama optiniais kabeliais.

O ir paslaugos aprėpties zona Šiauliuose vos ne vos sutampa su miestu ir priemiesčiu. Taigi ar minėtas litas neišlįs per gerklę?

Kabelinė  ar skaitmeninė?

Brangstant paslaugoms jau dabar daugeliui kyla klausimas - kaip sutaupyti. Ypač, jei pakanka pagrindinių, nacionalinių televizijos programų.

Pavyzdžiui, kabelinė televizija siūlo įvairius paketus. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio ganėtinai viliojančiai atrodo mažasis paketas. Tačiau paskaičiuokime, ar tai pigiau nei skaitmeninės televizijos priedėlis, skirtas eterinei televizijai?  

Jeigu ir nebūtų  cirkų (kaip, pavyzdžiui, „S plius” nusprendė dviem litais apmokestinti popierines sąskaitas) jau po 2,5-3 metų galite pradėti gailėtis, kad nenusipirkote skaitmeninės televizijos imtuvo. Pirma, per tiek laiko jau atsipirktų „investicija“ į priedėlį, nes už tokią sumą jau galėtumėte įsigyti imtuvą. Be to bent jau dabar iš esmės siūloma vienuolika programų, tačiau dvi siūlomos televizijos retransliuoja kitas. Taigi realiai matomos devynios „su trupučiu“ televizijos. Kitaip tariant, mažiau nei žiūrint eterinę skaitmeninę televiziją.

Žinoma, kabelinė skaitmeninė televizija - ne taupantiems, nes reikia mokėti ir už imtuvą, ir už transliuojamas programas.

Ne paslaptis, mažasis paketas transliuojamas analoginiu būdu, kuris netrukus taps atgyvena kaip sovietiniai „žiguliukai“. Taigi apie kokybę, ko gero, net neverta kalbėti.  

Gera ir bloga žinia

Pradėsime nuo blogosios žinios. Nuo televizijos bokšto atitolusiose teritorijose prasidėjus skaitmeninei erai gyventojai matys toli gražu ne visas televizijas. Šiaulių televizijos direktorius Justinas Sartauskas sako, jog skaitmeninė televizija nebeleis matyti „per sniegą“. Tai yra, jeigu signalas nepakankamai stiprus, tam tikrų televizijų nebus galima matyti - tai puikiai žino turintieji palydovinę televiziją. Tačiau skaitmeninės televizijos kokybė ir teigiamos galimybės - neabejotinai pranašesnės už analogines.

Gera žinia tai, kad valdžia prabilo apie galimybę kompensuoti išlaidas už įsigyjamus skaitmeninės televizijos imtuvus. Seime jau įregistruota įstatymo pataisa gyventojams kompensuoti išlaidas už įsigytą  naują skaitmeninės televizijos imtuvą, Siūloma gyventojų pajamų mokesčio mokėtojui kompensuoti iki 2000 litų (panašiai, kaip buvo įsigyjant kompiuterinę įrangą).  Šia galimybe būtų galima pasinaudoti nuo šių metų pradžios iki 2012-ųjų pabaigos.

Šiuo metu skaitmenine televizija naudojasi apie penki tūkstančiai vartotojų, o iki 2012-ųjų rudens skaitmeninės televizijos transliacijai turės pasiruošti daugiau kaip pusė milijono vartotojų.

Taigi liko visiškai nebedaug laiko apsispręsti, nertis ant kaklo kabelį  ar likti laisvam. 
Į viršų