100-ąjį gimtadienį atšventusi šiaulietė Stefanija Tamutienė visą gyvenimą rūpinosi namais, vaikais bei vyru.
Autorės nuotr.
 
 
 
 
 
Asta VOLKOVAITĖ

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventės išvakarėse – gegužės 6-ąją  gimusi Stefanija Tamutienė aštventė 100-ąjį gimtadienį. Linksma ir sąmojinga šimtametė, sulaukusi gausaus būrio sveikintojų, nepaliovė šypsotis ir dėkoti už sveikinimus. Šimtametės pasveikinti sugužėjo

ne tik miesto valdininkai, žiniasklaidos atstovai, bet ir medikai.

Ilgaamžis senolis brolis tebepluša darže

Iš Kurtuvėnų  kilusi S. Tamutienė užaugo šešių vaikų šeimoje. Tris vaikus užauginusi ir beveik  pusę amžiaus našlaujanti moteris šiandien džiaugiasi itin gausia šeima: šešiais anūkais, vienuolika proanūkių bei penkiais proproanūkiais.

Sulaukusi garbingo amžiaus senolė vis dar sąmojinga. Pasak jos artimųjų, moteris nepaliauja mėgautis kepta šonine, lašiniais. „Ką turėjau, tą valgiau. Žmogus kaip žmogus buvau”, - paklausta apie tai, kuo maitinosi anksčiau, pasakoja pati  S. Tamutienė.

Senolės anūkė  Loreta įsitikinusi, kad jos močiutės ilgaamžiškumo paslaptys slypi genuose. „Močiutės broliui šiuo metu 98-eri metai, jam dar dveji metai liko iki jubiliejaus”, - sako Loreta. Moteris neslepia, kad ilgaamžis Šiaulių rajone gyvenantis vyras taip pat puikios sveikatos, kaip ir jos močiutė: pats geba sukasti lysves.

S. Tamutienės anūkė pasakoja, kad močiutė visą savo gyvenimą rūpinosi namais. „Viską dirbau,  penkiolikos ėjau dirbti į dvarą”, - savo paauglystę prisiminė  S. Tamutienė.

Važiuos į Kryžių kalną statyti Dievo „mūkos“

S. Tamutienės pasveikinti atvykusios šeimos gydytojos sako, kad senolė gali pasigirti nebloga sveikata – jos ligos kortelė itin plona. Jubiliejaus proga S. Tamutienei sudarytas geneologinis medis. Senolės anūkė prasitarė, kad šaknys – iš Krokuvos bajorų.

Pasak senolės artimųjų, tikroji gimtadienio šventė numatyta šį šeštadienį. Tądien turėtų suplaukti gausi  S. Tamutienės šeima – planuojama važiuoti į Kryžių kalną statyti Dievo „mūkos“. Senolė vaikams yra pasakojusi, kad per 1956-ųjų audrą namų kieme virto kryžius, o Dievo „mūka“ liko stovėti kaip stovėjusi.  

Į viršų