facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos pirmininkė Danutė Račkauskienė jau penkiolika metų gyvena su persodintu inkstu, kurį jai dovanojo mama.
Vadimno SIMUTKINO nuotr. 
 
Zita KATKIENĖ
„Laiptų” galerija jau ne kartą po savo stogu glaudžia pritariančius organų donorystei. Ir šį kartą dvasingoje galerijos aplinkoje - renginys, skirtas šeštajai  Pasaulio ir dvyliktajai Europos organų donorystės ir transplantacijos dienai.
 
Pasak Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos „Atgaja” pirmininkės Danutės Račkauskienės, su persodintu inkstu gyvenančios jau penkiolika metų, pagrindinė renginio mintis - pritarti organų donorystei. Pilnutėlėje salėje žmonės, pritariantys šiai įdėjai, tačiau, pasak pirmininkės, neužtenka vien pritarti - reikia kalbėti apie organų donorystę su artimaisiais ir pažįstamais, reikia pildyti anketas donoro kortelei gauti. Nes gali būti, kad ir vieno pokalbio pakaks, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė.
 
Nors organų donorystė priklauso nuo žmonių apsisprendimo, pasak Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės Astos Kubilienės, daug lemia medikai. Net 80-90 proc. organų donorystės sėkmė - medikų rankose. Pernai Šiaulių ligoninėje buvo parengti keturi organų donorai. Šiemet - nė vieno. Priežastys, nekomentuojamos. Direktorės manymu, tokios apimties ligoninė, kurioje yra Reanimacijos, Neurochirurgijos skyrius, kur patenka sunkias traumas patyrę žmonės - potencialūs organų donorai, per metus realiai gali organų donorystei parengti 22 organų donorus. Tokią statistiką pateikia Europos klinikos. „Manome, jog reikalai gerės, nes dvi Šiaulių ligoninės gydytojos šiais metais turėjo galimybę dalyvauti kursuose, skirtuose organų donorystei. 
 
Susirgusi gripu, savo inksto netekusi Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos prezidentė Ugnė Šarkūnienė 26-erius metus gyvena su persodintais organais. Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje gyvena per 700 žmonių su persodintu organu. Kai kurie gyvena jau trisdešimt metų. Ir organų transplantacija Lietuvoje jau paminėjo veiklos 40-metį. 
 
Visame pasaulyje, pasak prezidentės, daugiausiai yra žmonių gyvenančių su persodintais inkstais. Inkstų liga sergantis žmogus gali gyventi, nes yra sukurtas dirbtinis inkstas - dializės aparatas, kuris pakeičia dėl ligos nebefunkcionuojančius inkstus. Yra žmonių, kurie taip gyvena ištisus dešimtmečius. 
Sukurta ir dirbtinė širdis, padedanti išgyventi sergantiems sudėtingomis širdies ligomis. Deja, su dirbtine širdimi žmonės ilgai neišgyvena ir daug dažniau nesulaukia transplantacijos. Kepenų pakaitalo mokslininkai dar nesukūrė. Europoje, pasak U. Šarkūnienės, kasdien organų transplantacijos nesulaukia vienuolika žmonių. 



Į viršų