Lietuvoje 2012 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 1 370,2 mirties atvejo. Didžiausias mirtingumas fiksuojamas Lazdijų, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Šiuose rajonuose mirtingumo rodiklis vidutiniškai 1,5 karto didesnis negu šalies vidurkis, rodo Mirties atvejų ir priežasčių valstybės registro praėjusių metų gyventojų mirtingumo pagal savivaldybes duomenys.  Mažiausias mirtingumas fiksuojamas Neringos, Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybėse. Šiose savivaldybėse 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro vidutiniškai 14 procentų.

Lina ABROMAVIČIENĖ
„Kadangi mirtingumas nuo įvairių ligų tiesiogiai priklauso nuo žmonių amžiaus, viena iš didelio mirtingumo priežasčių galėjo būti ta, kad šiose savivaldybėse ketvirtadalis gyventojų yra 65 metų ir vyresni“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir priežasčių registro laikinai einanti vadovės pareigas Vilė Cicėnienė.
Dažniausiai mirties priežastis yra susijusi su kraujotakos sistemos ligomis ir piktybiniais navikais. Mirtys dėl išorinių priežasčių (transporto įvykių, nukritimų, atsitiktinių paskendimų, sušalimų, atsitiktinių apsinuodijimų, pasikėsinimų ir savižudybių) sudarė beveik 85 procentus visų mirties priežasčių Lietuvoje. Daugiausia vyrų ir moterų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias buvo Ukmergės, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausias – Klaipėdos ir Kauno rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybėse. Moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias buvo Lazdijų, Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, mažiausias – Neringos ir Alytaus miestų bei Visagino savivaldybėse.
Lietuvoje per 2012 metus 100 tūkstančių vyrų teko 324,7 mirties atvejo nuo piktybinių navikų, o 100 tūkstančių moterų – 219.
Didžiausias mirtingumas nuo piktybinių navikų Rietavo, Pakruojo ir Kupiškio rajonų savivaldybėse, mažiausias – Šilalės rajono, Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybėse. Pernai Lietuvoje 100 tūkst. vyrų teko 202,7 mirties atvejo nuo išorinių mirties priežasčių, o 100 tūkst. moterų – 53,9 atvejo. Vyrų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių didžiausias buvo Lazdijų, Molėtų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse, mažiausias – Kazlų Rūdos, Kretingos rajono bei Šiaulių miesto savivaldybėse. Moterų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių didžiausias buvo Kupiškio, Ignalinos ir Trakų rajonų savivaldybėse, mažiausias – Širvintų rajono, Palangos miesto bei Kretingos rajono savivaldybėse.