„Šiaulių” krepšinio klube ne vieną sezoną prakaitą liejęs Lietuvos krepšinio rinktinės narys Mindaugas Žukauskas iš 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių į Saulės miestą parvežė pirmąjį olimpinį bronzos medalį.

 

Aušra LAURINKIENĖ 

Kiekvieno sportininko svajonė – dalyvauti olimpinėse varžybose. Turbūt  šiandien, kai minima Tarptautinė olimpinė diena, noras prasibrauti į svarbiausią ir ryškiausią sporto fiestą, kur varžosi geriausi įvairių sporto šakų atstovai iš daugelio pasaulio šalių, - itin stiprus.

Per nepilną  šimtmetį Lietuva jau turi nemenką olimpinių medalių  „kraitį”. Kas ketverius metus džiaugiamės sėkmingais lietuvių  pasirodymais, kartu braukiame ašarą. Tačiau šiandien - apie tai, kas arčiau mūsų – Šiaulių sportininkus, dalyvavusius įvairiose pasaulio šalyse vykusiose olimpinėse žaidynėse ir jose gynusius ne tik Saulės miesto, bet ir Lietuvos garbę.

Be jokios abejonės, šiandien negalima nepaminėti „Šiaulių” krepšinio klube ne vieną  sezoną prakaitą liejusio Lietuvos krepšinio rinktinės nario Mindaugo Žukausko, iš 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių į miestą parvežusio pirmąjį olimpinį bronzos medalį.

Į savo pirmąsias olimpines žaidynes, vykusias Atlantoje, Mindaugas vyko būdamas dvidešimties. Tuometinėje krepšinio komandoje žaidė krepšinio žvaigždės - Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis. Nors jaunam krepšininkui neteko daug laiko praleisti krepšinio aikštelėje, jis pasižymėjo rungtynėse su graikais.

Mindaugo Žukausko teigimu, prieš vykdamas į pirmąją olimpiadą, svajojo tik sudalyvauti: „Kad ir pasėdėti ant suolelio, pamatyti, kaip atrodo šis renginys”. Antrąkart, 2004 metais, kai olimpiada vyko Atėnuose, krepšininkas siekė kur kas aukštesnių rezultatų ir troško laimėti: „Jau buvau labiau subrendęs: žinojau, kur važiuoju, kas bus”. Tiesa, tąkart kelias savaites trukęs svarbiausias pasaulyje sporto renginys užsibaigė nelabai linksmai - Lietuvos krepšininkai buvo nustumti nuo apdovanojimų pakylos ir užėmė ketvirtąją vietą.

Paklaustas, kas paliko didžiausią įspūdį, vienas iš geriausių  šalies krepšininkų atsakė: „Tai, kad įsivaizduota olimpinė atmosfera realybėje pasiteisino. Ypač didžiulį įspūdį paliko olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijos, kurios kiekvienais metais atrodo vis įspūdingesnės”.

Dar viena Šiaulių  sportininkė, „paragavusi” olimpiados „torto” - lengvaatletė Rasa Drazdauskaitė. Merginai, ne kartą prasibrovusiai į Saulės miesto geriausiųjų sportininkų dešimtuką, kelią į platųjį olimpiados pasaulį atvėrė Hamburgo maratone įvykdytas olimpinis „A” normatyvas (šiaulietė 42 kilometrus nubėgo per 2.31.59 val. ir asmeninį rezultatą pagerino 5 min.). Pasiekusi šį rezultatą Rasa Drazdauskaitė iškovojo kelialapį į Pekino olimpines žaidynes.

Mergina lengvosios atletikos pratybas lanko nuo ketvirtosios klasės, tačiau maratoną  atrado tik 2007 metais. Iki to laiko sportininkė prakaitą liejo bėgdama 1500 metrų nuotolį. Didžiausias gyvenimo smūgis Rasą ištiko Europos jaunimo čempionato metu. Nors jai atiteko sidabro medalis, po varžybų merginos organizme buvo aptikta draužiamo preparato pėdsakų. Dėl šios priežasties Rasa Drazdauskaitė buvo diskvalifikuota porai metų, o svajonės dalyvauti Atėnų olimpiadoje ir liko tik svajonėmis. Laimė, 2008 metai lengvaatletei suteikė galimybę išbandyti jėgas tarp stipriausių 16 tūkstančių sportininkų.

Pekine Rasa startavo 2008-ųjų rugpjūčio 17 dieną. Ji bėgo 42 kilometrų 195 metrų nuotolį. Maratone, kuriame dalyvavo 82 bėgikės iš 46 šalių, Rasa finišavo trisdešimt septinta. Jos laikas - 2,35.9 valandos. Tiesa, šiaulietė liko nepatenkinta savo rezultatu. „Norėjau, kad jis būtų panašus į asmeninį rekordą”, - tąkart po finišo sakė Saulės miesto sportininkė. Česlovo Kundroto auklėtinė teigia, kad Kinija sužavėjo puikiais organizaciniais sugebėjimais: „Visas miestas spindėjo, visur buvo tvarkinga ir gražu”. Jai tai buvo trečiasis gyvenimo maratonas.

Eglė  Balčiūnaitė – kita Šiaulių miesto lengvaatletė, atstovavusi mūsų šaliai Pekine 2008 metais vykusiose olimpinėse žaidynėse. Sportininkė – Lietuvos olimpinės pamainos, besirengiančios 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms, narė.

Ji tikina, kad mintys, jog ji dalyvaus Pekino olimpinėse žaidynėse, buvo tik svajonėse. „Visas viltis dėjome į Londoną”, - kalbėjo sportininkė. Mergina, iškovojusi kelialapį į svarbiausią  sporto pasaulio renginį, nesijautė atlikusi kažką ypatingo: „Siekiu nuolat gerinti rezultatus. Noriu pagerinti Lietuvos 400 ir 800 metrų bėgimo rekordus. Žinoma, norisi kopti kuo aukščiau”. Nors lengvaatletė vis dar bijo „duobių” sportinėje karjeroje, prieš startą olimpinėse žaidynėse tikėjo, kad sugebės įveikti visus sunkumus.

Jauniausia šiauliečių komandos narė Pekine 800 metrų nubėgo per 2:15 minutės ir pasiekė geriausią asmenį rezultatą  bei pateko į pusfinalį. Deja, vėliau mergina į finalą  nepateko ir bendroje įskaitoje  liko dvidešimt antra. Eglė Balčiūnaitė pasakojo, kad prieš startą susikaupti padėjo muzika. „Prieš startą stengiausi nesijaudinti, neeikvoti be reikalo energijos. Klausiausi įvairios muzikos, net vietinės”, - teigė šiaulietė. Pasak jos, startas Pekino olimpiniame stadione jai paliko didžiulį įspūdį: „Stadionas - nuostabus. Nerealu. Iš tiesų, bėgti man labai patiko. Itin sužavėjo didžiulis susirinkusiųjų palaikymas. Net kinai skandavo žodį „Lietuva”, - šypsojosi atletė. - Gavau labai daug patirties, tad dabar dalyvauti olimpinėse žaidynėse bus kur kas paprasčiau”, - tikino sportininkė.

Žymusis Šiaulių miesto plaukikas Paulius Viktoravičius olimpinėse žaidynėse dalyvavo du kartus.  2004 metais sportininkas kartu su Rolandu Gimbučiu, Sauliumi Binevičiumi ir Vytautu Janušaičiu dalyvavo 4x100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje. Nors rinktinė užėmė tik vienuoliktąją vietą, buvo pagerintas Lietuvos rekordas. Patekti į 2008 metų Pekino olimpiadą sportininkui buvo kur kas sunkiau, nei į Atėnus. Jau anksčiau rašėme, kad toje pat distancijoje plaukęs Rolandas Gimbutis galėjo užimti šiauliečio vietą. Pastarajam paskutinę akimirką atsisakius Paulius Viktoravičius atstovavo Lietuvai.

Antrose savo karjeroje olimpinėse žaidynėse Paulius Viktoravičius plaukė 100 metrų laisvuoju stiliumi. Deja, jam nepavyko pakliūti į plaukimo varžybų pusfinalį. Kaip bebūtų Paulius neliūdi: „Džiaugiuosi savo pasiektu rezultatu. Tik planavau užimti aukštesnę vietą. Pekino olimpinių žaidynių metu labai pakilo plaukimo rezultatai. Žinoma, Maiklo Phelpso pavardė jau gerokai įkyrėjo. Kažkas sakė, kad jis gerai maitinasi, todėl ir „skina” medalius vieną po kito”, - kalbėjo žodžio kišenėje neieškantis plaukikas. Jis pridūrė, kad perteikti įspūdžius – labai sunku: „Geriausia būtų kalbėti rodant nuotraukas, nes olimpinėms žaidynėms Kinija pasiruošė kaip reikiant. Nauji keliai, nauji pastatai...”

Plaukikas Paulius Viktoravičius atskleidė supratęs, kad Kinijoje derėtis –  būtina: „Už puodelį iš manęs pareikalavo didžiulės sumos juanių, tačiau kai pasakiau, jog aš esu ne amerikietis – kaina sumažėjo”. Sportininkas juokėsi, kad užtenka tik noro, kad norimą daiktą įsigytum kur kas pigiau.

Paulius Viktoravičius, dalyvavęs iškilmingame Pekino vasaros olimpinių žaidynių atidaryme, pasakojo, kad tai buvo varginantis malonumas: „Viskas užtruko kokias 7-8 valandas. Tikėjomės, kad atidarymo metu viską išvysime, tačiau mus nuvedė į gimnastikos stadioną, o iš jo į atidarymo vietą (300 metrų) teko judėti kelias valandas. Mačiau nedaug. Draugai juokėsi, kad matė mažus žalius žmogeliukus lakstančius, bet mes nieko nematėme. Buvo labai karšta, prakaitas liejosi upėmis”.

Kartu su plaukiku Kinijoje viešėjusios Rasa Drazdauskaitė ir Eglė Balčiūnaitė teigė, kad būdamos Pekine jos aplankė ne tik įspūdingąją kinų sieną, bet ir užsuko į garsųjį Kinijos šilko turgų: „Parsivežėme ne tik šilkinių apdarų, bet ir įvairiausių smulkmenėlių draugams bei artimiesiems”.

Nors Kinijoje teko išvysti įvairiausių egzotiškų patiekalų, šiauliečiai jų paragauti nedrįso: „Norėjosi europietiškų patiekalų. Kinijos maistas atrodė nekaip, o ir nemalonus kvapas negundė”.

Virtualiame kalendoriuje skelbiama, kad ši diena Olimpinei šventei minėti pasirinkta, nes 1894 metais birželio 23-iąją buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo iniciatorius – Pjeras de Kubertenas, pasiūlęs atgaivinti olimpines žaidynes. 1977 metais 79 sesijoje Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė specialius Olimpinės dienos nuostatus ir rekomendavo visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams rengti šios dienos sporto šventes. Taigi dabar Tarptautinės olimpinės dienos proga daugelyje valstybių vyksta įvairūs renginiai.

Lietuvoje pirmą  kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metais gegužės 13 dieną. 

 

 

Eglė  Balčiūnaitė – Šiaulių miesto lengvaatletė, atstovavusi mūsų šaliai Pekine 2008 metais vykusiose olimpinėse žaidynėse.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.