facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Sliekai yra ne itin įnoringi darbininkai – darbuojasi „už pavalgymą“ specialiose dėžėse su kompostu.
G. ŠIMKAUS nuotr.
 
 
 
Benas RUDYS
Šiauliečiai kuria netradicines „darbo vietas“. Gintaro Šimkaus vadovaujama bendrovė įdarbino penkis milijonus Kalifornijos sliekų, o per metus „darbuotojų“ armija padidės dešimt kartų. 
 
Mokosi iš rusų
 
Šiaulių rajone, Meškuičių seniūnijoje stovinčioje fermoje mūkia ne karvės – po mėšlą knisasi Kalifornijos sliekai, lotyniškai vadinami Eisenia fetida. 
Po kompostą besiknisą sliekai gamina biohumusą – vertingas organines trąšas. Dar kitaip tariant, biohumusas yra perdirbtas sliekų maistas - išmatos.
Bendrovės direktorius ir šalies sliekų augintojų asociacijos prezidentas G. Šimkus sako, kad šiauliečiai vieninteliai Lietuvoje pramoniniu būdu augina sliekus. Nedideles sliekų „fermas“ savo reikmėms dar laiko kai kurie ūkininkai.
 
„Kartais iš aukšto žiūrime į Rusiją, bet būtent ten biohumuso gamyba yra toli pažengusi,“ - sako sliekų augintojas.
 
Augindamas sliekus verslininkas teigė daug dirbęs su Rusijos ir Lietuvos mokslininkais (tiesa, Lietuvoje tėra tik viena šios srities specialistė, mokslų daktarė).
 
Dirba „už pavalgymą“
 
Kalifornijos sliekų, kurie pasižymi ypatingu vislumu, pašaras yra fermentuotas mėšlas, kitos organinės atliekos (kompostas). Kitaip tariant, sliekai dirba „už pavalgymą“.
 
Eksperimentai rodo, kad tręšiami biohumusu augalai vaisus subrandina pora savaičių anksčiau.
 
Sliekų augintojo žodžiais, sliekai gali padėti spręsti ir kai kurias ekologines problemas. Vyras lankėsi Aukštrakiuose, kur įrengtos fekalinės kanalizacijos valymo įrenginių dumblo saugyklos. Tiesa, šis dumblas ganėtinai užterštas, tačiau sliekams auginti itin tinkąs Kuršėnų saugyklose laikomas dumblas. Sliekai gali perdirbti 10-20 procentų dumblo. 
 
G. Šimkus sako, jog sliekų auginimo verslas Lietuvoje pradėtas senokai, tačiau buvo užmirštas dėl žymiai pelningesnių ir greičiau rezultatą duodančių verslų, pavyzdžiui, statybų. Anot verslininko, Sliekų augintojų asociacija siekia išpopuliarinti sliekų auginimą Lietuvoje.
Technologijos neslepia
 
Šiauliečiai sliekų augintojai neslepia technologijų, kaip namų sąlygomis užsiauginti sliekų ir pasigaminti biohumuso. Skaičiuojama, kad nedideliam žemės ūkiui užtenka šimto tūkstančių sliekų (apie du šimtus kilogramų), o didesniems reikia iki trijų milijonų. Sliekai auginami ir žvejybai, tik tada gaunama mažiau biohumuso.
 
Teigiama, kad išmokti auginti sliekus pakanka vos kelių dienų. Sliekus pradėti auginti patariama rudeniop. Pradėjus veisti pavasarį prarandama laiko, kadangi sliekui reikia iki trijų mėnesių adaptuotis, kad galėtų „dirbti“ pilnu pajėgumu.
 
Sliekams apgyvendinti reikia nedidelės šiltos patalpos. Milijonui sliekų pakanka dešimties penkiolikos kvadratinių metrų. Sliekus pradėjus veisti rudenį iki pavasario jie jau būna visiškai pasirengę darbuotis.
 
Sliekus galima auginti ir lauke. Vis dėlto ekstremalios sąlygos jiems – ne į sveikatą, todėl rekomenduojama laikyti patalpoje.
 
Gali utilizuoti buitines atliekas
 
Sliekai maitinasi viskuo, kas atlieka nuo stalo: kiaušinių lukštais, kavos tirščiais, kavos filtrais, vaisiais, daržovių atliekomis, arbata, kruopomis, krakmolu ir kt. Tinka augalinės medžiagos – žolė, lapai, smulkintos šakelės, medžio pjuvenos. Sliekai suvartoja ir mėšlą.
 
Sliekai auginami specialiose talpyklose arba paprasčiausiose dėžėse. Beje, naudoti tinka ir išsiskiriantis skystas biohumusas – gėlėms, vejoms, daržovėms ir kt. tręšti.
 
Skaičiuojama, kad vidutinė šeima Lietuvoje išmeta iki 250 kilogramų organinių atliekų, kurias sliekai galėtų paversti ekologiškomis trąšomis. 

Į viršų