Politikams negalioja taisyklė – pagal išvaizdą sutinka, pagal protą palydi. Galite prieš politikus protu nesipuikuoti, nes ir sutiks, ir palydės pagal išvaizdą. O tiksliau – pagal „feisą“.

Tuo įsitikinau pats, bandydamas patekti į Seimo nario Laimonto Diniaus biurą Šiauliuose. Užbėgdamas už aklių galiu konstatuoti – biuras yra. Ir be reikalo žurnalistai ir pats Seimo Salamakinas knisasi prie doro politiko ir sąžiningo piliečio – Laimonto Diniaus.

Jeigu atkreipėte dėmesį, ant politiko biuro su skambiu pavadinimu „Max“ (suprask, pas jį labai didelis – biuras, o ką jūs pagalvojote?) esama keleto užrašų. Vienas iš jų skelbia, kad užsukus galima išgerti alaus. Labai demokratiškas užrašas – kaip kitaip tuos rinkėjus prisiviliosi, jei ne alumi. Užeini į biurą, o prie baro, tai yra, stalo pats Seimo narys bestovįs ir alų bepilstąs. Sveiks Laimontai, kaip šeima, kaip biznis einasi? Dzingu dzingu, kliuku kliuku. Čia pat užsiveda turiningas pokalbis apie politiką, mer... Tai yra, meilę Tėvynei, sąžiningus tautos atstovus ir pan. Pas tokį Seimo narį norėsis vėl ir vėl užsukti. Praktiškai niekas išeiti nenorės. Nebent paryčiui. Va taip dirbama su liaudimi!

Tie, kurie ieškojo ir nerado Laimonto Diniaus biuro Šiauliuose su dešimt tūkstančių litų nuomos kainavusia baro... atsiprašau – biuro įranga, ne ten ieškojo arba nepamatė ant seimūno biuro sienos iškalbingo užrašo „Dėmesio! Face control“. Mūsiškai šnekant – įleidžiami tik su normaliomis marmūzėmis.

Kitas užrašas skelbė, kad yra filmuojama.

Tai štai, kur čia šuo pakastas. Iš tiesų, bent jau taip manyčiau, Seimo narys yra biure ir stebi (pvz., pro rakto ar dar kokią nors skylutę), kas čia pas jį toks atėjo, kokie vėjai užnešė. Apžiūri eksperto žvilgsniu ir nusprendžia – šita ir šita blondinė tiks, o tas nuplikęs diedas tegul, šiaulietiškai tariant, tepa slides. 

Nepulkite smerkti politiko, kuris rinkėjus atrinkinėja pagal „feisą“. Nors kai kas sako, kad smagiausia yra stebėti stebintį, tačiau pats stebėjimo procesas iš tiesų yra labai sunkus darbas. Kai kurie stebėtojai jau taip smarkiai stebi, kad net suserga vargšeliai. Regis, vojerizmu ar dar kaip ten kitaip tas sunkus susirgimas vadinasi. Žmones netgi gydo nuo to. Taigi neužsiimkite stebėjimu – nei politikų, nei jų blondinių.

Kadangi iš karto pamačiau užrašą, įspėjantį apie marmūzes, pasiruošiau iš anksto. Nusiprausiau, nusiskutau, susišukavau visus tris plaukus ir odekolonu pasikvėpinau. Visas šviežutis, gražutis, kvepiantis – pizu pizu pas Seimo narį, kaip į „Maximą“ per šventes, į Seimo nario priimamąjį. Patampiau duris – užrakinta. Aha, vadinasi politikas viduje sėdi, dirba, tai yra, mane stebi. Tada pradėjau rodyti savo „feisą”.

Ilgai rodžiau, kol pats „feisas“ pavargo. Parodžiau viską, ką turiu – ir nosį, ir ausis, ir liežuvį, ir dantis, ir pakaušį. Net užpakalį buvau atsukęs. Suprask, esu atviras kaip daržinė, neturiu ko slėpti nuo tautos išrinktojo. Tegul stebi, atrinkinėja žmogus.

Daugiau rodyti nedrįsau – lauke minus penki, šalta. Bet gal dėl to, kad neparodžiau visko, ką turiu, durys neatsidarė. Taip mąsčiau binzendamas namo it šunytis uodegą pabrukęs – neatrinktas Seimo nario. O po to dar truputį pagalvojau, „biškutį“ pozityviau. Kas aš toks, kad Seimo narys mane turėtų atsirinkti? Jau net jaunos mergos nebežiūri, tai ko turėtų akis varginti Seimo narys? Ne blondinė kokia į dukras tinkanti. Tiesa, biustas gal ir didesnis už tos blondinės, su kuria politikas Vilniuje buvo užkluptas. Didesnis, nes pilvas prilaiko, bet bėda – gaurais nuėjęs. O kojos... Argi čia kojos – kreivos, šleivos, apžėlusios – nei pats pasidžiaugsi, nei Seimo nariui parodysi. Net politiko kolega Rokas ir tas ko gero išbrokytų.

Taigi, mielieji, kurie Seimo nario biuro Šiauliuose nerado, - kaltinkite patys save. Arba – protėvių genus.

Nuoširdžiai Jūsų, negražaus „feiso“ savininkas

Į viršų