„Kaip senelis padarys – vis kas bus gerai“, - pagal šią vaikiškos pasakos formulę Šiaulių savivaldybė pardavinėja nuvertindama miesto turtą.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
 
 
 
Mykolas DEIKUS

Šiaulių savivaldybėje gyveno Dovanų Senelis, kuris nusprendė paremti vargšą verslininką, prekiaujantį auksu ir visokiais brangiais papuošalais. Kaip tarė, taip ir padarė. Ėmė ir pardavė arklį už adatos kainą.

Daugiau kaip milijonu litų įvertintas patalpas bulvare Savivaldybės administracija įsipareigojo V. Veršicko TŪB „Santimas“ parduoti mažiau kaip už pusę milijono litų. O jeigu laiku beparduos, pasižadėjo dar ir solidžias baudas sumokėti. Ir kas pasakys, kad dovanų seneliai šiais laikais išnykę?

Drakoniškos „taikos sutarties“ sąlygos

Balandžio pradžioje Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir TŪB „Santimas“ savininkas V. Veršickas pasirašė sveika logika (viešojo intereso požiūriu) nepaaiškinamą taikos sutartį. Pagal šią sutartį Vilniaus g. 193 nuomotas 72 kvadratinių metrų patalpas Savivaldybė įsipareigojo be konkurso parduoti jau minėtam verslininkui beveik už pusę milijono litų. Vieną kvadratinį metrą įsipareigota parduoti už 6,7 tūkstančio litų.

Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, net ir esant sunkmečiui tokioje vietoje nekilnojamasis turtas kainuoja žymiai brangiau – gali kainuoti ir 8-9 tūkstančius litų už kvadratinį metrą. Juolab, kad dar visai neseniai, praėjusių metų pabaigoje, ta pati Savivaldybė patalpas buvo įvertinusi 1,1 milijono litų.

Tarsi būtų  per maža numušti kainas, Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius įsipareigojo patalpas parduoti be konkurso –  tiesioginių derybų būdu. Be to, įsipareigojo iki gegužės mėnesio apie privatizavimą paskelbti „Informaciniame privatizavimo biuletenyje“, o jei pavėluos, už kiekvieną pavėluotą dieną mokės po 100 litų baudos.

Kas privertė  Savivaldybę taip skubiai pakeisti nuomonę ir pasikabinti akmenį po kaklu?

Parašu  „indeksavo“ investicijas

Domintis patalpų  privatizavimu aiškėja, kad į tokį skubotą ir miestui nuostolingą sandėrį eita jau pastaruosius kelerius metus.

Pirmasis žingsnis žengtas dar 2005-aisiais. Savivaldybės administracija leido į  patalpas investuoti tiek, kad investicijos sudarė daugiau kaip pusę jų vertės. Kitaip tariant, leido verslininkui susidaryti pirmumo teisę privatizuojant patalpas. Ginčas teisme buvo tik formalumas. Savivaldybės administracija pripažino, kad verslininkas investavo 120 tūkstančių litų ir miestui nepalankaus sprendimo nebeskundė.

2008-aisiais smarkiai besipučiant nekilnojamojo turto burbului, pabrangus patalpoms įvyksta dar vienas teismo procesas. 2008-ųjų kovo mėnesį  (tuo metu Savivaldybės administracijai vadovavo dabartinis Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas, - red. past.) Šiaulių miesto apylinkės teisme pasirašoma „fantastiška“ taikos sutartis. Savivaldybė sutinka „indeksuoti“ verslininko investicijas. Taip investuoti 120 tūkstančių litų virsta 220 tūkstančių litų. Vien tik parašo brūkštelėjimu. Vaizdžiai tariant, nuomininkas įmūrijo vieną plytą, o miesto valdžia pasirašė, kad įmūrytos dvi plytos.

Beje, ar ne keista, kad Savivaldybė taip lengvai pasirašo taikos susitarimus, nė nepabandžiusi pasibylinėti teismuose?

Kuo toliau – tuo įdomiau.

Sutiko ir be teismo

Šiaulių miesto vadovai – tikri taikos balandžiai, kai reikalai pasisuka apie miestiečių interesų gynimą. O tiksliau – tų interesų negynimą.

Praėjusių  metų spalio pabaigoje Šiaulių savivaldybės administracija paskelbė apie „Santimo“ nuomojamų patalpų privatizavimą. Ir kainą nustatė 1,1 milijono litų. Tų pačių metų gruodį verslininkas Savivaldybės administraciją apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą teismas patenkino. Tačiau šių metų vasario 26-ąją teismo paprašyta parengiamojo posėdžio datą atidėti. Parengiamasis posėdis turėjo įvykti balandžio antrąją. Tačiau byla taip ir nebuvo pradėta nagrinėti.

Paaiškėjo, kad tuo metu jau buvo užsakytas naujas turto vertinimas ir turto vertintojai, kaip darosi įprasta, maždaug perpus atpigino Savivaldybės patalpas – iki 600 tūkstančių litų. Savivaldybės administracijos direktorius, nė nelaukdamas, kol byla bus pradėta nagrinėti iš esmės, su V. Veršicko TŪB „Santimas“ pasirašė jau minėtą taikos sutartį. 

Ko nenori matyti miesto valdžia

Tokiame akivaizdžiai miestui nenaudingame sandėryje Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius neįžvelgia nieko bloga. Netgi džiaugiasi, kad prieš kelerius metus „indeksuotą“ sumą taikos sutartyje pavyko sumažinti iki 120 tūkstančių litų.

Tačiau ar į akis nekrenta nieko keista?

Savivaldybės administracijos direktorius teigia, jog parduoti patalpas be konkurso įpareigoja teismo nutartis. Tačiau iš tiesų šių metų balandžio 2-osios Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje jokių įpareigojimų parduoti turtą be konkurso nėra. Tai pati Savivaldybė įsipareigoja parduoti turtą tiesioginių derybų būdu (kokios gali būti „derybos“, jeigu Savivaldybė dar iki pardavimo sutiko su verslininko sąlygomis, - red. past.), o teismas tik patvirtino susitarimą.

Tiesa, dar yra 2005-ųjų nutartis. Tačiau ir šioje nutartyje tik patvirtinamas faktas, jog tų metų kainomis „Santimas“ investavo daugiau kaip 50 procentų patalpų vertės. Būtent tų metų kainomis.

Ir pabaigai paskaičiuokime. Savivaldybės patalpas turto vertintojai įvertino 607 tūkstančiais litų. Verslininkas investavo 120 tūkstančių  litų. Vadinasi, šių dienų kainomis, investicijos nesudaro nė 20 procentų Savivaldybės turto vertės. Taigi kodėl Savivaldybės administracija užmerkia akis prieš šį faktą?

Atviras klausimas – prokurorams. 


Į viršų