Lauke dvidešimt laipsnių šalčio, bute - vos keli šilumos. Po naujųjų  padidėjus elektros kainoms daugelis elektra šildomų daugiabučio, esančio J.  Basanavičiaus gatvėje, gyventojų pasmerkė save šalčiui ir pelėsiui.

Nors du trečdaliai daugiabučio butų priklauso Savivaldybei, miesto valdžia nuomininkus spaudžia savo lėšomis įsirengti dujinį šildymą ir padovanoti Savivaldybei.

Daugiabutis  J. Basanavičiaus g. 74 Šiauliuose dar žinomas kaip „elektrinis“  namas. Daugiabutį Savivaldybė prieš dešimtmetį  perėmė iš vienos bankrutavusios įmonės. Savivaldybei teko du trečdaliai visų butų, o likusieji buvo privatizuoti, įsikūrė bendrija.

Į Savivaldybės butus buvo perkelti socialiai remtinieji. Pradžioje žmonės džiaugėsi naujai įrengtais, tvarkingais butais. Tačiau po kelerių metų namas ėmė rodyti nagus.

Kosminės sąskaitos

Namą  perėmusi Savivaldybė nusprendė netiesti šilumos trasos ir neįrenginėti autonominio šildymo. Esą tuomet nebuvo dujotiekio trasos. O trasai įrengti pagailėjo pinigų. Nusprendė, jog geriausia bus šildyti elektra, nes elektros kainos buvo palyginti mažos.

Gyventojai netruko pajusti, ką reiškia šildytis elektra.

Keturis vaikus su darbo neturinčiu vyru auginanti ponia Ausma prieš dieną  suskaičiavo, kad už mėnesį elektros tiekimo įmonei turėtų  sumokėti per aštuonis šimtus litų. Kaip į bėdą patekusiai socialiai remtinai šeimai reikės mokėti apie keturis šimtus litų. Likusią dalį elektros tiekėjams apmokės valstybė.

Kaimynai nebesišildo

Tačiau name – ne visiems taikomos lengvatos.

Anot ponios Ausmos, kuri ėmėsi atstovauti šaltyje įkalintiems gyventojams, kai kurie kaimynai apskritai nebejungia šildytuvų ir guodžiasi, jog butuose vaikštant su šiltomis striukėmis ne šilčiau nei lauke. Prausiasi šaltu vandeniu, nes vanduo irgi šildomas elektra. Virtuvėse įrengtos ir elektrinės viryklės.

„Kaimynai gretimame bute jau nustojo šildytis. Nebeišsimoka. Kad nustojo šildytis, pajutome ir mes – supelijo siena, skirianti nuo kaimynų“, - sako moteris.

Pernai rudenį, kuris buvo ganėtinai šiltas, net ir taupydami trijų kambarių  butų gyventojai per mėnesį mokėjo apie šešis šimtus litų. Keturių kambarių butų gyventojai – per septynis šimtus litų. Sausį spustelėjus šalčiams žmonės su neviltimi stebi pašėlusiai besisukančius elektros skaitiklius.

Pelėsis ir ligos

Nors dalis išlaidų kompensuojama, taupo ir ponios Ausmos šeima. Pasišildo tik du kambarius iš trijų. Elektriniai radiatoriai nuolat perdega, tad dabar kambariuose stovi vos po vieną elektrinį ventiliatorių. Namuose žmonės vaikšto apsirengę keliais rūbais. Kadangi rūsys apskritai nešildomas, nepadėjo nė bandymas apšiltinti grindis.

Ponia Ausma pasakoja, kad pelėsį pajuto jau pirmaisiais metais. Tuomet būdavo pakviečiami darbininkai, kurie nukrapštydavo pelėsius, padailindavo, uždažydavo ir taip – iki kito rudens.

Dabar žmonės jau prarado viltį nugalėti pelėsį. „Kambariuose –  pėlėsio tvaikas, sienų tapetus keičiame kasmet, baldai apipeliję – beprasmiška pirkti naujus, nes po metų bus sugadinti. Gyvename kaip kokie bomžai“, - guodėsi keturis vaikus auginanti mama. Anot moters, pripelijęs ir visas namo rūsys, kuris apskritai nešildomas.

Jos žodžiais, dauguma kaimynų nuolat serga kvėpavimo takų ligomis, kai kam išsivystė astma. Žmonės įsitikinę, jog tai – nuo pelėsio.

Pasiūlė  ieškotis būsto

Iš penkiasdešimties butų tik septyniolika yra privatizuoti. Socialiniame būste gyvenančius žmones Savivaldybė seniai pamiršo.

Gyventojai prašė Savivaldybės iškeldinti iš spąstais virtusio namo. Tačiau sulaukė tik pasiūlymų ieškotis butų patiems ir tartis – gal kas norės pasikeisti.

„Kas norės eiti gyventi tokiomis sąlygomis“, - sako moteris.

Siūlo įsirengti autonominį šildymą

Labiausiai gyventojus pribloškė prieš porą savaičių iš vicemerės Daivos Matonienės gautas atsakymas, kuriame žmonėms pasiūlyta savo lėšomis įsirengti autonominį šildymą dujomis. Anot ponios Ausmos, gyventojams paaiškinta, kad už keturiasdešimties metrų nuo namo praeina dujų vamzdžiai, todėl gyventojams reikėtų savo lėšomis parengti projektus ir t. t., ir pan.

Savivaldybės siūloma išeitis – kaip kompresas nabašninkui. Daugelis namo gyventojų neturi darbo, gyvena iš pašalpų, tad savo lėšomis įsirengti autonominį šildymą jiems tėra rožinė svajonė.

Vis dėlto namo gyventojai mato išeitį, kurią siūlė ir Savivaldybei.

Šeštajame daugiabučio aukšte yra šeši neįrengti, negyvenami butai. Ponios Ausmos žodžiais, pardavus šiuos butus daugiabutyje būtų galima įrengti autonominį šildymą. Tačiau iniciatyvos turėtų imtis Savivaldybė, nes nuomininkai neturi jokių teisių.

Po skambučio sukruto

Gyventojams atsakinėjusi mero pavaduotoja D. Matonienė ne iškart suprato, apie ką kalbama (tai rodo, kiek žmonių bėdos iš  tiesų rūpi miesto vadovams, - red. past.). Po dešimties minučių perskambinusi vicemerė paaiškino, kad Savivaldybė neturi lėšų autonominiam šildymui įrengti.

„Paprašiau, kad Turto valdymo skyrius parengtų raštą išvažiuojamajam Vyriausybės posėdžiui, kuris Šiauliuose vyks vasario 9 dieną“, - sako vicemerė D. Matonienė.

Tačiau spaudžiant šalčiui „elektrinio“ daugiabučio gyventojams nuo vicemerės kalbų – ne šilčiau. 
 

J. Basanavičiaus g. 74-ojo namo gyventojai – elektros kainų ir šalčio spąstuose. 

Sienos padengtos pelėsiais, nes už sienos gyvenantys kaimynai išvis nebešildo kambarių. 

Elektrinis šildytuvas nepajėgia prišildyti buto, kai lauke spaudžia šaltis.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.