facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Iš ragautų lietuviškų  valgių prancūzėms moksleivėms P. Mog (kairėje) ir M. Žardin labai patiko bulviniai blynai, tačiau jeigu juos kada keptų savo namuose, pasistengtų, kad blynai nebūtų tokie riebūs.
Autoriaus nuotr.
 
 
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS

Polin Mog ir Manon Žardi –  dvi Klermon Ferano licėjaus moksleivės prancūzaitės, pagal Leonardo da Vinčio programą gegužės pradžioje atvykusios į Šiaulius atlikti praktiką spaustuvėje. Toji programa yra skirta derinti profesinį mokymą prie kintančių darbo rinkos poreikių bei ugdyti jaunimo profesinę kompetenciją. „Norėdamos gauti licėjaus baigimo diplomą, privalome atlikti praktiką. Mes mokomės reklamos dalykų, o į Lietuvą atvykome pasisemti praktinių įgūdžių. Šiauliuose ketiname pasilikti iki birželio 5 dienos”, - sako merginos.

Naudodamiesi proga paprašėme viešnių iš Prancūzijos atsakyti į keletą klausimų, beje, visiškai nesusijusių su jų atliekama praktika...

- Koks buvo jūsų  pirmasis įspūdis atvykus į Šiaulius?

- Šiauliai padarė labai gražaus miesto įspūdį, kuriame, architektūros požiūriu, sau atradome daug naujo. Pas mus architektūra visai kitokio pobūdžio, negu čia. Visa tai buvo įdomu matyti bei palyginti.

- Paryžius – pasaulio madų sostinė bei vitrina, ir tai daugiau ar mažiau kalba apie rafinuotą prancūzų skonį apskritai. Kaip šiame kontekste jums atrodo lietuviai? Kas pirmiausia krinta į akis?

- Jūsiškis jaunimas - labai madingas, o šiauliečių merginų aprangoje matyti daug šiuolaikiškos paryžietiškos mados elementų. Jūsų merginos gražiai ir madingai rengiasi, yra labai gražios, aukštos, šviesiaplaukės.

- Ar jums asmeniškai šie du žodžiai - „madinga”  ir „skoninga” - yra sinonimai?

- Gali būti taip, kad kažkas tau patinka (rūbas, aksesuaras ar pan.), tačiau tai nėra madinga, arba priešingai. Prancūzijoje į madą grįžta pigūs, naudoti rūbai, nes žmonės gali pasirinkti tai, kas jiems patinka. Bendras mados tendencijas kiekvienas turi prisitaikyti sau, kad labiau pabrėžtų savo individualumą.

- Kokį  įspūdį jums palieka lietuviški patiekalai?

- Šiek tiek sudėtinga... (juokiasi) Meniu lietuviški, užrašai visur lietuviški, todėl pasirinkti kažką sau nėra lengva. O paklausti galėtume ir angliškai, tik kad nedaug angliškai kalbančių... Tradicinis lietuvių maistas yra geras, nors mums atrodo kiek per riebus. Prancūzų racione dominuoja daržovės, kurios visada šviežios. Šiauliuose rasti norimų šviežių daržovių būna sunku. Mūsų vyriausybė ėmėsi žygių, kad prancūzai kuo mažiau vartotų riebalų. Iš lietuviškų patiekalų labai skanūs bulviniai blynai, tačiau jeigu mes juos keptume Prancūzijoje, nebūtų tokie riebūs.

- Kelios savaitės, ko gero, per mažai daryti išvadoms... Vis dėl to, kaip jums atrodo mūsų  krašto papročiai, mūsų kultūra?

- Jūsų mieste labai anksti užsidaro parduotuvės (juokiasi). Vakarais žmonės ateina į kavines, bet ne pavalgyti, kaip priimta pas mus, bet išgerti. Mes, prancūzai, labiau mėgstame šventinę gyvenimo pusę: vakarais susitikti su draugais, pasėdėti ilgiau prie kavos, pasidalyti mintimis, idėjomis, padiskutuoti. Arba pasikviečiame draugus į svečius, kurie ateidami susineša savo paruošto maisto – makaronų, pyragaičių ir pan. Vyresni amžiumi, pavyzdžiui, mūsų tėvai, neretai eidami į svečius pasiima gėrimo.

- Koks, jūsų  manymu, didžiausias skirtumas tarp „vidutinio statistinio” lietuvio bei „vidutinio statistinio” prancūzo?

- Ko gero, didžiausias skirtumas gyvenimo suvokime. Mūsų šalis mažiau patyrė tokių  sunkių momentų, kaip okupacijos, persekiojimai, palikusių  atspaudą žmonių sąmonėje. Prancūzai lengviau priima gyvenimą tokį, koks jis yra, labiau moka juo džiaugtis, negu kad lietuviai.

- Teko girdėti, jog prancūzai savo šalyje su užsieniečiais nelabai linkę  kalbėti angliškai...

- Nors Prancūzija yra bene labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje, vis dėlto mes, prancūzai, nesame jau tokie svetingi. Nežinau kodėl, bet, ko gero, taip yra.

- Dalis lietuvių  skausmingai reaguoja į mus užplūdusią  vakarietišką popkultūrą. Kad ir tuos pačius menkaverčius amerikietiškus filmus. Įdomu, kiek šitokio „importo” įsileidžia prancūzai?

- Prancūzai irgi žiūri amerikietiškus filmus, tik juos priima gal labiau ne kaip dvasinį peną, o kaip   būdą atsipalaiduoti, pasijuokti, „ištuštinti galvą”. Be abejo, geri, rimtų autorių filmai yra visai kas kita.

- Nemažai vyresnės kartos lietuvių pasakytų, jog mėgsta senas geras prancūziškas komedijas...

- Šiuo metu mažai besukuriama komedijų, kadangi nebeliko tokių puikių aktorių-komikų  kaip Burvilis arba, tarkime, Lui de Finesas...

- Jeigu jūsų  draugai paklaustų, ką pirmiausia reikėtų pamatyti atvažiavus į Lietuvą atostogų – ką patartumėte?

- Patartume aplankyti Vilnių. Ten yra ką pamatyti: gražus miestas, daug lankytinų objektų, savita architektūra, tačiau pirmiausia reikia pramokti bent keletą  frazių lietuviškai...

- ...ir pasidomėti, kada bus nutrauktas šalto vandens tiekimas? - šmaikštauja Polin Mog.

- Ar daug sulaukiate dėmesio iš mūsų miesto gatvėse sutiktų  vaikinų?

- O lia lia... (juokiasi) Labiau mumis domisi tie vaikinai ir vyrai, su kuriais susitinkame jaunimo namuose arba su kuriais darbuojamės spaustuvėje. Kiti tiesiog praeina ir net nepastebi.

- Ar daug laiko ir pinigų  prancūzės skiria savo išorei?

- Pagal išgales. Jeigu „Armani”  suknelė kainuoja 10 tūkstančių, tokios nenusipirksi, kad ir labai norėtumei. O prieš veidrodį praleistas laikas priklauso, kur ruošiesi eiti. T. y. ar tu vyksti į darbą, ar į susitikimą, ar į vestuves, ar į pasimatymą? Viskas išminties ribose, o mada – natūralus dalykas.

- Dažna jauna lietuvė  pamišusi dėl kūno linijų, laikosi visokiausių dietų, marina save badu, ir pan. O kaip prancūzės?

- Nuo balandžio mėnesio kioskai pilni žurnalų moterims, kurių antraštės šaukia, kaip suliesėti, kokios dietos veiksmingiausios, ir t. t. Žurnalus prancūzės perka, bet ar laikosi juose spausdinamų patarimų – neaišku. Gal ir laikosi, tačiau šokoladą bei saldumynus tikrai mėgsta nemažiau.

- Prancūzai – pasaulyje garsūs vyno vartotojai bei žinovai. Iš čia ir klausimas: kokios šalies vyną rinktumėtės, jeigu  kavinėje nebūtų  prancūziško?

Polin Mog: - Tada gerčiau argentinietišką vyną.

Manon Žardi: - Esu tikra prancūzė, tačiau vynų nemėgstu, verčiau rinkčiausi gerą šampaną. Tačiau geras šampanas – brangus gėrimas ir nevartojamas kasdien, o tik tam tikromis progomis: per Kalėdas, Naujuosius metus, vestuves, Velykas, ir pan.

- Retai, bet Lietuvoje galima paragauti ir tokio egzotiško gėrimo, kaip pienių  vynas...

- Ar skanus? Jeigu taip, reikėtų  jį vežti pardavinėti Prancūzijoje (juokiasi).

- Kokios vertybės pervis svarbiausios jūsų šalies jaunimui?

- Šeima, darbas, gyvenimo kokybė. Siekti gyvenime užsibrėžto tikslo. Jeigu prieš akis yra tikslas – dedamos visos pastangos jį pasiekti - kiekvienas nori gražios ateities. Be to, mums, prancūzėms, yra svarbios prancūziškos vertybės, kaip ir jums, lietuviams, svarbu tai, kas lietuviška. Mums, pavyzdžiui, vienos iš tokių vertybių - vynas ir šampanas (juokiasi).

- Pastaruoju metu daug lietuviškojo jaunimo priversti emigruoti svetur. Ar galite įsivaizduoti save dirbančias sunkų, nekvalifikuotą  darbą kitoje šalyje?

- Namuose ir mokykloje esame auklėjamos, kad rinktumės tai, kas geriausia mums. Todėl jei atsirastų gerai mokamas darbas kitoje šalyje, važiuotume. Tačiau tai mums nesutrukdytų išlikti prancūzėmis, atstovauti savo šaliai bei išsaugoti nacionalinę savimonę.

- Ką  veikiate laisvalaikiu?

- Mėgstame skaityti, muziką, kiną, sportą, susitikimus su draugais. Mėgstame, kaip ir daugelis prancūzių, pakeisti savo namus, perstatyti baldus, pakeisti spalvas, užsiimti rankdarbiais, ir t. t.

- Kaip įsivaizduojate savo ateitį po 10-15 metų?

- Norėtume turėti gerą  darbą, kas leistų pakeliauti po visą pasaulį, sutikti gerą vyrą, ištekėti,  susilaukti vaikų (šypsosi). 
 


Į viršų