Zita KATKIENĖGreitosios medicinos pagalbos stoties medikų pagalbos vakar prireikė ir sužvarbusiems, ir nušalusiomis plaštakomis pacientams. Iškviesti medikai ir patvirtinti mirtį - pusamžio vyro mirties priežastis galėjo būti ir sušalimas. Šalčiai tik prasidėjo ir visiems tenka prisitaikyti prie žemos oro temperatūros bei apsisaugoti nušalimo.
Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog spaudžiant šaltukui svarbu stengtis nuo jo apsisaugoti, o nušalus - mokėti suteikti sau ar kitiems pirmąją pagalbą.
Praeivių dėmesingumas - būtinas
Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai pastebi, jog tuomet, kai spūsteli tikras šaltukas, gatvėje „besiilsinčių” žmonių tikrai sumažėja. Prieš savaitę, kai dar lauke buvo pliusinė temperatūra, greitosios medicinos pagalbos stotyje netilo kvietimai dėl gatvėje besivoliojančių, ant suoliukų snaudžiančių žmonių. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, jog teko vežti sužvarbusius, išgėrusius ne tik į Dubijos gatvės slėptuvę, Nakvynės namus, bet ir jų pačių namus, jei tik žmogus dar prisimena ir pasako adresą.
Per visą lapkričio mėnesį Greitoji medicinos pagalba „Taksi” paslaugas neblaiviems gatvėje snaudžiantiems šiauliečiams teikė 61 kartą, o vien per gruodžio 14 dienų pervežė 33 neblaivius žmones.
„Reikėtų neblaivaus neišleisti iš namų, nes ir nedideliame šaltyje galima sušalti”, - pataria medikė, nes pastebi, kad tarp tų, kuriuos tenka rankioti snaudžiančius gatvėje - labai daug namus turinčių žmonių. „Gal savaitgalis sutapo su pašalpų ar atlyginimų mokėjimo diena, kad žmonės taip atsipalaidavo”, - stebisi medikė.
Gruodžio 14-osios rytą, 8.37 val., greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažas išskubėjo į K. Donelaičio g. 42A statybvietę. Čia aptiktas apie 60 metų vyro lavonas be smurto žymių. Mirties priežastis dar nežinoma, tačiau medikai mano, jog vyras galėjo ir sušalti, nes žmogus buvo nusismaukes kelnes. Pasak E. Kukaitienės, tai - sušalimo požymis, nes tuomet, kai žmogus pradeda šalti, jis ims nusirenginėti.
Pirmadienį 23.50 val. medikai skubėjo į P. Cvirkos gatvę. Įvažiavime į prekybos centrą, kur mėgsta būriuotis benamiai, pagalbos prireikė maždaug penkiasdešimties metų vyrui. Jo veidas ir plaštakos sutinę, medikai įtarė plaštakų nušalimą.
Praėjusią naktį, kai šaltis spūstelėjo iki minus18 laipsnių Celcijaus, nebuvo nė vieno iškvietimo dėl gatvėje gulinėjančių žmonių. Matyt, kai paspaudžia tikras šaltis, visi tampa budresni: ne tik praeiviai, kurie skambina į greitąją, kai pamato šaltyje ant suoliuko ar gatvėje snaudžiantį žmogų. Budresni tampa ir gatvių „snaudaliai”, - kai šalta, matyt, ieškantys šiltesnių vietelių.
Deginantis skausmas - nušalimas
Medikui, prieš gydant nušalusį ligonį, svarbu išsiaiškinti nušalimo laipsnį. Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų. Pirmojo laipsnio nušalimas diagnozuojamas, kai nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per keletą dienų.
Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze, nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.
Trečiojo laipsnio nušalimas, kai dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
Ketvirtojo laipsnio nušalimas diagnozuojamas tuomet, kai nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10-14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja.
Tuo atveju, kai šalčio paveikto žmogaus galūnės tampa nejautrios, nutirpusios, žmogus jaučia deginantį skausmą, kuris vėliau prapuola, ir ne medikas gali įtarti pirmojo laipsnio nušalimą. Šioje stadijoje svarbu žmogui kuo greičiau pagelbėti ir stengtis, kad neišsivystytų antroji nušalimo stadija. Gydytoja pataria apsaugoti nukentėjusįjį nuo šilumos, nes joje nejautra plėsis, bus dar blogiau. Jokiu būdu negalima stipriai sušalus iš karto eiti į šiltą patalpą - iš pradžių kurį laiką reikia pabūti vėsiame prieškambaryje ar laiptinėje.
Jei nušalę ir nejautrūs kojos pirštai, medikė pataria nenusiauti batų (išskyrus tuos atvejus, kai jie šlapi) ir stengtis kojas apvynioti šilta antklode. Jei ji laikoma šiltoje patalpoje, antklodę reikėtų šiek tiek pravėdinti, pavyzdžiui, balkone. Šiltai apvyniotą galūnę laikyti tol, kol joje atsiras jautrumas. Kartais taip suvystytam žmogui tenka išbūti ir pusę paros. Kritus kūno temperatūrai iki 30-31 laipsnio, žmogus netenka sąmonės. Tad svarbu kuo greičiau padėti nušalusiajam atkurti kūno temperatūrą.
Pirmosios stadijos nušalimas praeina, bet lieka jautrumas pakartotiniam nušalimui. Apie antrosios stadijos nušalimus byloja pūslės: esant pirmojo laipsnio pakenkimui jos būna skaidrios, vėliau - kraujingos. Kai diagnozuojamas ketvirtojo laipsnio nušalimas, audiniai žūva.
Nepatariama gerti alkoholio ir kavos
Gydytojas pataria per šalčius nevaikščioti be galvos apdangalo ir dėvėti ne odines, bet vilnones pirštines. Tik jomis patrynus nutirpusius skruostus ar nosį galima suaktyvinti audinių kraujotaką. Specialistai pataria atšalus orui geriau ir reguliariau maitintis, valgyti karštą maistą, vartoti vitaminus. Nepatariama gerti alkoholio ar kavos, kuriems veikiant greičiau prarandama kūno šiluma.
Nušalimas - tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Veikiant šalčiui kūno dalis, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba.
Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka - kojų ir rankų pirštai, pėdos.
Tuomet, kai pastebimi nušalimo požymiai, būtina kuo greičiau stengtis patekti į šiltas patalpas.
Gydytoja pataria nušalusią kūno dalį atšildyti įmerkus pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį. Galima ir pusvalandžiui uždėti kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių. Jei žmogus nušalo galūnes, reikia nepamiršti nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti.
Labai svarbu, pasak gydytojos, gerti šiltų ir saldžių gėrimų. Tiesa, nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais. Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai.
Svarbu nušalusių kūno vietų netrinti (ypač sniegu). Jei šildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti. Nušalusią vietą medikė pataria uždengti steriliu tvarsčiu ir sutvarstyti. Sutvarstytą kūno dalį patariama susukti į minkštą, storą audinį-antklodę, megztinį ir skubiai vykti arba vežti nukentėjusįjį į artimiausią gydymo įstaigą.
Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma - glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą. Mat tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.
Sušalusiam būtina pagalba
Greitosios medicinos pagalbos medikai sušalusius žmones veža į Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyrių. Kiekvienais metais traumatologams tenka amputuoti nušalusius kojų ar rankų pirštus, pėdas. Neišvengiama ir mirčių.
Medikai diagnozuoja bendrąjį kūno sušalimą, kai kūno temperatūra sumažėja iki mažiau kaip 35 laipsnių, ilgai veikiant šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje. Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros. Mažėjant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30 laipsnių šilumos, žmogus gali mirti.
Sušalusį žmogų būtina nunešti į kambario temperatūros patalpą. Nurengti. Nukentėjusįjį patariama šildyti 20 laipsnių vandens temperatūros vonioje. Per 10-30 minučių vandens temperatūrą reikia kelti iki 37 laipsnių šilumos. Jei vonios nėra, patariama dėti šiltus kompresus ant viso kūno. Sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiami kas 2-3 minutes.
Jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, reikia duoti gerti šiltų, saldžių gėrimų, užkloti šilta sausa antklode. Kuo greičiau sužalusį žmogų reikia vežti į gydymo įstaigą.
