Zita KATKIENĖ

Varžybų ir pergalių  skonis 27-erių metų dviratininkei Vilmai Rimšaitei puikiai žinomas. Tačiau pastarosios varžybos Seule ir jose iškovota pergalė - išskirtinė. Dar niekada sportininkei neteko rungtis tokio žemo lygio trasoje ir pelnyti tokią didelę pinigų sumą - net 4 tūkstančius JAV dolerių.  Net pasaulio mažųjų dviračių kroso (BMX) čempionatuose pirmosios vietos nugalėtoja nėra gavusi tokios sumos. Tačiau sėkmė tuo nesibaigė - dviratininkei pasisekė ir dėl to, kad ji užstrigo Seulo oro uoste, nes tris dienas oro linijų kompanija „Aeroflot” savo keleivei suteikė puikias sąlygas gyventi bei galimybę tris dienas svečiuotis tolimoje, labai svetingoje ir įspūdingoje Pietų Korėjos sostinėje Seule.

Mažųjų dviračių  sportininkai varžybų nestinga. Vos grįžusi iš Tarptautinių varžybų Korėjoje Vilma Rimšaitė jau turi rengtis Europos čempionatui Italijoje, dar po savaitės laukia Pasaulio taurės čempionatas Kopenhagoje. Tai ne keista - prasideda BMX dviratininkų sezonas ir dviratininkai, pasak V. Rimšaitės, jau įveikę pirmuosius čempionatų etapus, ruošiasi dalyvauti antrame etape, kur renkami olimpinėms varžyboms reikalingi taškai.

Sportininkai gyvena išties labai darbingą ir įtemptą laikotarpį. Šiame įvykių  sūkuryje garsiausius pasaulyje BMX sportininkus ir pasiekė žinia apie Korėjoje rengiamą tarptautinį BMX čempionatą.

„Dauguma pagalvojome, kad neverta ten dalyvauti, nes Korėjoje BMX dviračių sportas žengia tik pirmuosius žingsnius, bus tik laiko gaišimas”,  - prisimena sportininkė. Juolab, kad kelionė į Pietų Korėją - labai tolima, ir niekas nenorėjo patikėti, kad ir kelionė, ir maitinimas bus apmokamas. „Mes galvojome, kad ir skelbiamas prizinis fondas - tik pokštas”, - linksmai dviratininkė dalijasi prisiminimais.

Netikėtai V. Rimšaitei paskambino praeityje pasaulyje žinomas BMX dviratininkas iš Prancūzijos, kuravęs šias varžybas. Jis man pasakė, kad niekas nesidomi varžybomis, kad dar yra vietų, patikino, jog tai, kas skelbiama kvietime - realu. „Kodėl ne?” - nusprendė dviratininkė ir susiruošė į tolimąjį Seulą. Juolab, kad Korėjoje lankytis dar neteko. „Juk gyveni tik kartą”, - pati save paragino sportininkė.

Apie 60 sportininkų - olimpinių, Europos ir pasaulio čempionų ir čempionių  iš Amerikos, Olandijos, Vokietijos, Latvijos, Venesuelos net Australijos susirinko, kaip paaiškėjo, į draugišką čempionatą. Korėjiečiai pastaruoju metu susidomėjo BMX sportu ir nusprendė jį populiarinti. Tam ir sukvietė pasaulio garso sportininkus į... draugiškas varžybas.

Dviratininkai suprato, jog draugiškos varžybos nebus lengvos, nes rungtyniauti teks su labai garsiais ir stipriais dviratininkais. Dar labiau pribloškė tai, kad startuoti teks neseniai įrengtoje trasoje, visiškai neatitinkančioje reikalavimų. Seulą kertančios upės pakrantėje įrengta BMX trasa iš... betono plokščių. „Gal dėl to, kad išsiliejęs upės vanduo trasos neišardytų”, - šypsosi sportininkė.

Sportininkams buvo akivaizdu, jog važiuoti tokia trasa - pavojinga. Trasos kalneliai - per maži, kampuoti, viražai lygūs. Pasaulyje įprastos BMX trasos danga pilama iš skaldos, tik viražai asfaltuojami, kad būtų lengviau, greičiau ir saugiau važioti. Betono trasa pribloškė sportininkus, bet trauktis jau nebuvo kur.

Net visko matę olimpiniai ir pasaulio BMX čempionai, susirinkę iš tolimiausių pasaulio šalių, buvo sužavėti čempionato organizacija, kuri buvo kardinaliai priešinga... trasai.

Sportininkai apgyvendinti viešbutyje „Olimpic Parctel”, kuris buvo pastatytas 1988 metais vykusioms Seulo olimpinėms žaidynėms. Ypatingai prabangiame viešbutyje ir maitinimas buvo išskirtinis - didžiausias švediškas stalas su daugybe patiekalų sužavėjo sportininkus. Panašiai dviratininkai buvo maitinami ir trasoje, kur praleisdavo visą dieną. Specialiai įrengtose palapinėse buvo patiekiamas labai įvairus ir kokybiškas maistas.

Visi sportininkai apgyvendinti dviejuose viršutiniuose viešbučio aukštuose. V. Rimšaitė  buvo apgyvendinta dviviečiame kambaryje viena.

„Grįžtu į kambarį ir girdžiu, kad duše kažkas dainuoja”, - pasakoja sportininkė neblėstančius įspūdžius.  „O, labas, drauge”, - netrukus iš dušo išėjusi pasisveikino venesuelietė. Nors sportininkė elgėsi labai draugiškai, tačiau jau pirmą dieną pareiškė, jog ji... laimėsianti šias varžybas. „Aš irgi jai pasakiau, kad jei reikės, grumsiuosi ir alkūnėmis”, - šypsosi Vilma.

Sportininkės viena kitą  puikiai pažino ir suprato, jog pergalę, kaip ir visada sporte, nulems sėkmė. „Venesuelietė labai techniška, labai agresyvi ir tvirto charakterio, tačiau kartais neapskaičiuoja savo galimybių”, - pagrindinę priešininkę vertina Vilma dabar, kai jau rezultatas aiškus - priešininkė liko antroje vietoje.

„Aš niekada taip labai savimi nepasitikiu. Kai labai pasitiki - išsiblaškai, nebesusikaupi ir pradedi daryti klaidas”, - sako sportininkė. Suklydo ir venesuelietė, važiuodama per kalnelį. Po šios klaidos ji atsiliko nuo Vilmos per visą dviračio atstumą ir tokiu skirtumu  sportininkės pasiekė finišą. „Aš trasą baigiau užtikrinta savo pergale, nes toks atstumas dviračių sporte - labai didelis”, - pasakoja sportininkė, puikiai žinanti, jog kartais pergalę tenka išplėšti keliolikos centimetrų skirtumu.

Čempionato organizatorių darbe Vilmai teko patirti vienintelį nesklandumą - jai buvo įteikta dalyvio kortelė, kurioje šalia jos pavardės užrašyta „Latvija”. Nebuvo čempionate ir Lietuvos vėliavos. „Aš iš karto kreipiausi į organizatorius ir informavau, kad atstovauju Lietuvai, ne Latvijai. Manęs atsiprašė ir vadino lietuve”, - pasakoja Vilma.

Penktadienį vyko iškilmingas tarptautinio čempionato atidarymas. „Buvo surengta ypatinga šventė, kurioje dalyvavo svarbiausi šalies asmenys, koncertavo Korėjos scenos žvaigždės”, - prisimena sportininkė.

Sportininkai buvo sužavėti ir tuomet, kai sužinojo, kad varžybos bus transliuojamos per nacionalinę  televiziją. Visi dviratininkai, išsirikiavę prie starto linijos, buvo fotografuojami po vieną. Rodant čempionato tiesioginę transliaciją, ekrano kamputyje buvo rodoma trasoje važiuojančio dviratininko nuotrauka. „Taip vyksta tik pasaulio čempionatuose, bet ir tai fotografuojami ne visi sportininkai”, - šypsosi čempionė.

Buvo akivaizdu, kad čempionato organizatoriai neriasi iš kailio. Iki smulkmenų buvo suplanuotos visos detalės nuo garso aparatūros iki apdovanojimų ceremonijos puokštės, kuri čempionei buvo įteikta labai įspūdinga. „Aš  tokios puokštės dar niekada gyvenime nebuvau gavusi”, -  džiūgauja Vilma. Nesklandumai taip pat buvo šalinami čia pat. Pavyzdžiui, laiko važiavime, kurio metu patikrinamos sportininkų galimybės, dviratininkų laikas buvo matuojamas... chronometru, ko jau nebūna seniai. Kad nekiltų konfliktų, korėjiečiai spaudė ir chronometrą, ir mobiliajame esantį laiko matuoklį. O kitą dieną, kai jau laiko matuoti nebereikia, nes pergalę lemia finišo linija, prie dviračių ratų buvo montuojami automatiniai laiko matuokliai, naudojami visuose prestižinių čempionatų laiko važiavimuose.

Iškovojusi pirmąją  vietą, apdovanota aukso medaliu ir didžiule pinigų suma Vilma Rimšaitė sekmadienį išsiruošė į Seulo oro uostą. Tiesa, prieš pat kelionę namo sportininkams buvo sumokėti pinigai už bilietus ir tai nuteikė tikrai džiugiai. Vilma bilietui lėktuvu į Seulą ir atgal buvo išleidusi 1309 JAV dolerius. Organizatoriai sportininkų neapgavo - sumokėjo ir už kelionę, nė cento nereikėjo mokėti nei už viešbutį, nei už maitinimą.

Sekmadienį autobusu sportininkai nuvežti į oro uostą. Šešiese skrido tuo pačiu lėktuvu. Latviai, olandai ir ji. Latvių olimpinis čempionas Maris Štombergas, beje, vyrų grupėje buvo neaplenkiamas. Jam įteiktas 6 tūkstančių  dolerių čekis.

Sportininkai nustebo oro uoste išvydę čia pat ant grindų, ant suolų miegančius žmones. Dažnas stresavo, nes neturi vizų, negali likti, o lėktuvai neima. Tik tada sportininkai sužinojo, kad Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaniniam debesiui Europos oro erdvė laikinai uždaryta.

Sportininkams buvo pasakyta laikinai palaukti. Vėliau buvo paaiškinta, kad iš Seulo iki Maskvos  skristi galima, tačiau sportininkai neturi vizų  ir negalės likti Maskvos oro uoste, iš kurio nekyla lėktuvai. Todėl buvo nuspręsta likti Seule. „Mus autobusu nuvežė į viešbutį. Baiminausi, kad dabar reikės daug mokėti, o ir tėtis telefonu vis sakė, kad tikrai reikės susimokėti, nes kompanijos nesumoka”, - prisimena V. Rimšaitė ir ne kartą klausė, ar tikrai nereikės mokėti. Jai tris kartus buvo paaiškinta, kad už jos gyvenimą viešbutyje ir maitinimą moka rusų kompanija „Aeroflot”.

Taip nepasisekė latvių  sportininkui ir treneriui. Jie skrido tuo pačiu lėktuvu, tačiau aptarnavo Korėjos oro uosto kompanija. Deja, ji keleiviams nemokėjo. Olandai, kuriems išlaikymas buvo garantuotas, ištiesė pagalbos ranką - patys kambaryje apsigyveno dviese, o savo kambarį užleido latviams. Viešbučio administracija neprieštaravo. Dar labiau nustebo sportininkai, kai olandai ėmė reikšti pretenzijas dėl to, kad maitinami pusfabrikačiais ir meniu beveik nesikeičia. Tuomet porcijos buvo padidintos, o mokėti teko mažiau.

Viešbučio aptarnautojai sportininkams skyrė daug dėmesio - atidarinėjo duris, nešiojo daiktus, skubėjo aptarnauti kiekvienoje situacijoje.

Tris dienas ne savo noru sportininkams teko praleisti Seule. Vilma skyrė laiką pažinčiai su miestu, pirko lauktuvių, saldainių. Ir labai stebėjosi, kad saldainių  Korėjoje - labai mažai. O ir esami -  dažniau iš Amerikos, o ne vietinės gamybos. Nervinė įtampa buvo tik dėl to, kad reikėjo treniruotis ir ruoštis Europo čempionatui. Vilma net buvo susirinkusi dviratį, kurį vežiojasi drauge su savimi. Bet pavyko tik kartą pasitreniruoti - vėl teko sumontuoti dviratį ir keliauti į oro uostą. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Vilma Rimšaitė jau buvo namuose. Sportininkė sako, jog laimėtas prizas į jos sąskaitą dar nepervestas, tad gal todėl dar persekioja keistas jaumas, kad tai, kas įvyko per tas penkias dienas Seule, - gražus sapnas, kuris galėtų tęstis ilgiau.