Mykolas DEIKUS

Atsakymas į amžiną  klausimą, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis: velniop tą  vištą, verslininkai seniai pardavė ir kiaušinius, ir juos nešančią  vištą. Lygiai taip pat, kaip amžinas kultūros, kūrybos, meilės Tėvynei ir nepriklausomybės idėjas rinkos aikštėje, Prisikėlimo vadinamoje, keletas prie Savivaldybės prišašusių verslo parmazonų už sidabrinius pardavinėja.

Pilkasis Savivaldybės kardinolas Vidmantas Japertas ūmai susidomėjo kultūra? Tai faktas. Šią savaitę milijonierius pas „Santaros“ šviesuolius nublizgino, o prieš mėnesį Prisikėlimo aikštės sutvarkymo ir paminklo kovotojams už laisvę idėjos konkurso komisijoje firminę šypseną „įmetęs“ tarp architektų ir miesto garbės piliečių sukinėjosi.

Kas gali paneigti, kad V. Japertas yra kultūringas žmogus? Viešai nesikeikia, maloniai šypsosi, jeigu dar pridėsime, kad yra „apsitapšnojusio“ Pakso pasekėjas – stačiai kultūros ikona.

Tačiau kokie vėjai plytelių, skiedinių ir žoliapjovių pardavėją užnešė į šventuosius Parnaso „palocius“? Ar tai statybų verslas užsiraukė, ar žmogus ūmai į meną ir kultūrą atsivertė? Nelyginant kokia vidutinio amžiaus krizė būtų ištikusi, tik su kultūrine, menine pakraipa.

Šiauliuose jau seniai kalbama – jei pasirodė pilkasis Savivaldybės kardinolas Vidmantas Japertas, kvepia jei ne moterimis, tai pinigais. O pastaruoju metu tarp mokslo ir kūrėjų elito vis dažniau šmėkščioja mefistofeliška pilkojo kardinolo šypsenėlė. Tik ne moterimis šį kartą, o milijonais kvepia.

Šiaulių universiteto bibliotekos salėje praėjusį trečiadienį vykusiame „Santaros“ šviesuolių susiėjime menininkams Vidmantas Japertas bei jo asmeninis „šešėlis“ Investicijų ir miesto plėtros skyriaus galva Aistė Žalevičienė smegenis Menų fabriku plovė.

Neišdulkėjo menininkų  smegenys, be euforijos menų apaštalus sutiko, be euforijos ir išlydėjo. Pamąstykime – ir kurių žalčių po tuos „Elnio“ griuvėsius menininkui maklintis ir apie kokią  kūrybą kalbėti galima, jeigu Savivaldybė už nuomą  paskutinius pantalonus numauti pasiryžusi?

Čia ne toji civilizuotoji Europos dalis, kurioje pragmatiška valstybė rūpinasi kuriančiu žmogumi. Čia valstybė ir jos prišašėliai kaip paplentės smaugikas prievartauja mūzas ir įdarbina jas prostitutėmis, nešančiomis auksinius kiaušinius. Idėjų, paminklų ir menų fabrikų pavidalu.

Gal todėl Pilkojo kardinolo ir Kompanijos misija šią savaitę priminė kryžiuočių  misionierių žygį į pagonių žemes. Gal dėl to Pilkajam kardinolui ir trūko kantrybė, neišlaikė, kai plojimai nenuaidėjo: milijonai yra, jie bus įsisavinti. Taškas. Turėsite Menų fabriką, norite ar nenorite. Ugnimi ir kalaviju, taip sakant, per mūzų pakinklius.

Simboliška, bet tuo pat metu meno autoritetas, menotyrininkas Vytenis Rimkus su pirmosios kadencijos miesto Tarybos nariais diskutavo apie tai, kaip politikai ir politika pasikeitė per du dešimtmečius.

Praėjus dešimtmečiui monumentas kovotojams už tautos Laisvę ir Nepriklausomybę tapo ne šiaip sau simboliu, istorinės atspirties tašku. Tai žiaurus, kruvinas kovos laukas, kuriame nagus ir nasrus šiepia verslo parmazonai. Jeigu Prisikėlimo aikštėje atsiras paminklas, jis suburs minias aikštės gynėjų – tų pačių politinių kalinių ir tremtinių (kuriems smegenis ne blogiau už NKVD‘istus plauna banko išlaikomi trubadūrai), demokratinio judėjimo aktyvistus, murzininkus, studentus ir kt., ėjusius ginti Amfiteatro. Idėjos daro stebuklus su žmonėmis.

Beje, ar prisimenate, kokios batalijos virė prieš keliolika metų, kai milijonierius Sukilėlių paminklo papėdėje įsigeidė rūmą pasibudavoti? Per kraujus Sukilėlių kalnelį, kuriame dabar taikiai ilsisi kovotojai už Nepriklausomybę ir vėlesni vokiečių okupantai, mūru subjaurojo.

Architektai ir Savivaldybės prišašėliai šią ir kitas pamokas gerai išmoko. 

Todėl geriausiu atveju paminklas kovotojams už tautos Laisvę ir Nepriklausomybę bus pastatytas Prisikėlimo aikštę užgriozdinsiančio Stulpino mūro automobilių parkinge. Kaip išprievartautos tautos valios simbolis. O Menų fabrike mūzos prie konvejerio atidirbinės mefistofeliškai besišypsantiems pilkiesiems Savivaldybės prišašėliams kardinolams.
Į viršų