Visuomenė  apie kraujo vėžio ir kaulų čiulpų donorystės problemas sužino akcijų, ir švenčių metu.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

 

 

 

Zita KATKIENĖ

Visoje Lietuvoje vykusios gatvių muzikos dienos rengėjai propagavo ne tik muziką, bet ir kaulų čiulpų donorystę. Ši Vilniuje kilusi idėja paskatino ir Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėją Neringą Mikalauskienę bei Moters ir vaiko klinikos hematologę Medicinos mokslų daktarę Izoldą Krivienę pristatyti visuomenei kaulų čiulpų donorystės bei kraujo vėžio problemas ir paraginti kiekvieną iš mūsų nelikti abejingą ir tapti kaulų čiulpų donoru arba propaguoti donorystės idėjas. Pasak Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, kai vaikas suserga leukemija, tėvai ir seneliai tikisi pagalbos iš medikų. Tačiau labiausiai gali padėti bendruomenė, esanti Lietuvos ir pasaulio negiminingų donorų registre.  

Šiauliuose negiminingų kaulų čiulpų donorų registro patirtis, pasak Kraujo banko vedėjos Neringos Mikalauskienės, nėra didelė. Iki 2008 metų tik Santariškių klinikose buvo galima pareikšti valią bei užsiregistruoti Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Prieš dvejus metus šiauliečiams bei visos Šiaulių apskrities gyventojams atsirado galimybė tapti Pasaulinio negiminingų kaulų čiulpų donorų registro nariu.

„Šio registro sąraše esantis žmogus gali tapti vieninteliu keliu į susigrąžintą gyvenimą”, - sako Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius, ragindamas ne tik medikus, bet ir apskrities bendruomenę kurti donorystės tradicijas, saugoti vieni kitus bei kalbėti vieni kitiems apie  galimybę padėti sunkiai sergančiam. 

„Apie tai mes turime kalbėti, kad išgirstų kiekvienas ir suprastų, kaip tai yra svarbu”, -  žurnalistams kalbėjo ir Kraujo banko vadovė Neringa Mikalauskienė, kuriai apie kaulų čiulpų donorystę tenka kalbėti ne tik medikams, bet ir skaityti paskaitas, dalyvauti susitikimuose su potencialiais donorais. 

Sutikimas būti negiminingų kaulų čiulpų donoru pasirašomas apsilankius Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke. Tai gali padaryti kiekvienas šiaulietis nuo 18 iki 45 metų bei atitinkantis sveikatos reikalavimus. Užpildęs donoro anketą bei sutikimą registruotis negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, žmogus dar duoda keliolika mililitrų kraujo iš venos tyrimui.

Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja, gydytoja tranfuziologė Neringa Mikalauskienė pastebi, jog registro sąrašas pailgėja, kai konkrečiam ligoniui prireikia kaulų čiulpų ir artimieji tiesia pagalbos ranką. 

Tačiau visi, kurie nusprendė prireikus tapti kaulų čiulpų donorais, registruotis atėjo apsisprendę, jau žinodami savo pasirinkimo bei apsisprendimo reikšmę. Dažnas iš jų, pastebi medikė, yra arba nusprendė tapti kraujo donoru, kitas tuo pačiu užpildo anketą ir organų donoro kortelei gauti.

Moters ir vaiko klinikos vaikų hematologė Izolda Krivienė pastebi, jog gerėja vaikų, sergančių leukemija, gydymo rezultatai. Ši liga pirmiausia gydoma chemoterapija ir apie 90 proc. ligonių liga neprogresuoja. Tačiau, pasak hematologės, yra ir retesnės, sunkesnės kraujo ligos, kai padeda tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas. Transplantacijos metu sergančios paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują.

Per metus, pasak hematologės I. Krivienės, Lietuvoje užregistruojama apie 120 onkohematologinių vaikų susirgimų.Vaikų leukemija - dažniausia vaikų kraujo liga. Dažniausiai leukemija gydoma chemoterapija, tačiau 10-15 vaikų atliekama kaulų čiulpų transplantacija Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus Kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje, kuris buvo įkurtas 2002 metais.

2004 metais, pasak I. Krivienės,  Lietuvoje buvo atlikta pirmoji negiminingų donorų kaulų čiulpų transplantacija vaikui, sergančiam onkohemotologine liga. Iki tol Lietuvoje kraujo vėžiu sergančius vaikus, išgydomus tik kaulų čiulpų transplantacija, galėdavo išgelbėti  tik užsienyje atliekamos šio pobūdžio operacijos.

Tinkamą  donorą paprastai turi tik 1 iš 5 žmonių, kuriems reikalinga kaulų čiulpų transplantacija. Medicinoje aprašytas atvejis, kai net vienuolikos vaikų šeimoje nebuvo žmogaus, tinkamo kaulų  čiulpų transplantacijai. Visų artimųjų, kurie tiriami dėl donorystės, duomenys lieka registre ir, pasak N. Mikalauskienės, jie gali būti kviečiami būti kaulų čiulpų donorais kitam ligoniui. Medikės žiniomis, dvi šiauliečių šeimos savo artimam žmogui ryžosi aukoti kaulų čiulpus, tačiau donorystei nė vienas netiko. Tačiau visi papildė Lietuvos kaulų čiulpų donorų registrą, kuriame šiuo metu yra beveik 4600 narių. Pasaulio negiminingų donorų registre - per 14 milijonų narių, tad šiame registre dažniausiai ir randamas tinkamas donoras. 

Tais atvejais, anot N. Mikalauskienės, kai tinkamo donoro šeimoje nėra, Lietuvos pacientų gyvybes gelbėdavo Pasaulinio negiminingų kaulų  čiulpų registro nariai - Vokietijos, Lenkijos, Italijos, JAV donorai.

Šešiose skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose, tarp kurių ir Šiaulių apskrities ligoninė, vykdoma negiminingų kaulų čiulpų donorų registracija. Jei žmogus nusprendžia užsiregistruoti kaip potencialus kaulų čiulpų donoras, jis atvyksta į Kraujo banką (Šiaulių apskrities ligoninė, 2 korpusas, II a., V. Kudirkos g. 99, tel. (8 41) 52 42 23). Čia užpildoma negiminingo kraujodaros kamieninių ląstelių potencialaus donoro anketa bei asmens sutikimas, kad jo duomenys būtų užregistruoti Lietuvos negiminingų donorų registre. Tada iš šio asmens venos bus paimti trys mėgintuvėliai (po 3 mililitrus) kraujo. Paimti mėginiai ir užpildyti dokumentai siunčiami į Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą, kuriame bus atlikti išsamūs kraujo mėginių tyrimai ir, nenustačius jokių ligų, dėl kurių būtų netinkamas donorystei, potencialus donoras įtrauktas į kaulų čiulpų donorų registrą. Tačiau net registruotis kaulų čiulpų donorais negali žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis (vėžiu), sifiliu, ŽIV, hepatitu B arba C.

Registre esančio donoro kaulų čiulpų, pasak N. Mikalauskienės, gali prireikti tik po kelerių ar net po keliolikos metų. O gal ir niekada neprireikti. Todėl užsiregistravusiam registre žmogui nereikia dėl to nei jaudintis, nei ko nors imtis. Toliau gyvenamas įprastas gyvenimas ir tik tuomet, kai potencialaus donoro duomenys sutaps su sergančiojo žmogaus, laukiančio kaulų čiulpų transplantacijos, donoro būtų ieškoma. Atvykus donorui vėl būtų atliekami jo sveikatos tyrimai ir sprendžiama, ar šis donoras konkrečiu atveju gali būti kaulų čiulpų donoras.

Tuomet, kai ligoniui rengiamasi atlikti kaulų čiulpų transplantaciją  ir tarp artimųjų neatsiranda tinkamo donoro, jo ir ieškoma duomenų registre. Medikė pastebi, jog tėvai niekada nebūna kaulų čiulpų donorais. „Vaikas 50 proc. genų informacijos paveldi iš tėvo ir 50 proc. - iš motinos Statistika rodo, jog būna ir taip, kad tarp 14 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo. Jei paaiškėja, kad registre esantis donoras pagal imunologinius požymius gali tikti pacientui, su juo susisiekiama. Tai, pasak N. Mikalauskienės, gali būti ir donoras, prisiregistravęs Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke, nors ligonis būtų gydomas ir kitoje šalyje.

Kaulų  čiulpų paėmimo procedūra Lietuvoje atliekama tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. Atvykęs į procedūrą  donoras pats gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar iš pačių kaulų čiulpų.

Jei donuojama iš kraujo, donorui 5-6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją  tam, kad jas būtų galima surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą-šeštą dieną kamieninės ląstelės specialiu aparatu yra renkamos iš donoro rankų venų. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis - tik apie 100-300 ml. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per 2 savaites.

Tuo atveju, jei donuojama iš kaulų čiulpų, minėtas preparatas nėra švirkščiamas. Kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų  operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700-1000 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Paėmimo metu donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali pamausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai yra laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių skaičius atsistato per keletą savaičių. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui. Jo, pasak medikų, laukia varginantis ir ilgas gydymas, tačiau tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį.

Moters ir vaiko klinikos vaikų hematologė Izolda Krivienė sako, jog vaikų onkohematologinės ligos diagnozuojamos ir kūdikiams, o sulaukti donoro - ypatingai sudėtinga, nes liga labai greitai progresuoja. Tapatų donorą žymiai lengviau rasti tarp tos pačios tautos žmonių. Be to, ligonio būklė būna kritinė, laukti nėra laiko. Deja, kai kurie vaikai miršta taip ir nesulaukę tinkamo donoro. Jokie statistiniai duomenys neperteiks to, kokius išgyvenimus patiria dėl gyvybės kovojantys vaikai ir jų artimieji.