facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Suaugusiųjų  Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas teigia, jog net 20 proc. ligonių stebimi vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
 
 
Zita KATKIENĖ

Susumavę  erkių platinamų ligų statistiką Šiaulių  visuomenės sveikatos centro specialistai nustebo - sergančiųjų užregistruota tris kartus daugiau, nei 2008 metais. Lietuvoje pernai užregistruota 617 erkinio encefalito atvejų. Tai taip pat beveik tris kartus daugiau nei 2008 metais, kai  buvo užregistruota 220 atvejų. Vienas žmogus pernai nuo erkinio encefalito mirė. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė teigia, jog dabar, kai erkės nubudo iš žiemos miego ir yra labai alkanos ir aktyvios, reikia ypač saugotis kontakto su šiais pavojingais vabzdžiais ir nepamiršti skiepytis.

Kinta erkių  gausa ir aktyvumas

Iš tiesų  pernai erkiniu encefalitu užsikrėtė daug daugiau žmonių  nei  2008 metais. Specialistai teigia, jog sergamumui erkiniu encefalitu yra būdingi tokie svyravimai. Šiuos svyravimus veikia socialiniai, klimatiniai, ekonominiai veiksniai. Dėl šių įvairių veiksnių keičiasi erkių gausa ir aktyvumas. Sergamumui  įtakos taip pat turi gyventojų elgsena ir socialiniai įpročiai,  žmonių veikla - kaip dažnai jie iškylauja gamtoje, kaip dažnai gamtoje ieško ne tik malonumų, bet ir išgyvenimo galimybių - renka gamtos gėrybes ne tik savo šeimai, bet ir parduoti.

Statistika teigia, jog erkiniu encefalitu praėjusiais metais susirgo 37 vaikai. Tai yra 6 proc. visų susirgimų. Šiaulių apskrityje pernai erkinio encefalito užregistruoti 105 atvejai, o 2008 metais - tik 29 atvejai. Laimo ligos pernai Šiaulių apskrityje užregistruoti 289 atvejai, o prieš metus - 97 atvejai. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė, susumavusi praėjusių metų statistiką, pastebi tą pačią tendenciją ir Šiaulių mieste - sirgusiųjų patrigubėjo. Pernai erkiniu encefalitu sirgo 25 šiauliečiai. 2008 metais sirgo 8 šiauliečiai. Laimo liga 2009 metais sirgo 118 šiauliečių, o prieš metus - 46 šiauliečiai.     

Lietuva, pasak specialistės,  kaip ir kitos Baltijos šalys, priskiriama didelės erkinio encefalito rizikos teritorijoms, čia yra didesnė tikimybė  užsikrėsti erkiniu encefalitu nei daugelyje kitų Europos šalių. Lietuvoje didžiausi sergamumo rodikliai registruoti Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Utenos apskrityse.

Erkinio encefalito židinių randama 27 Europos šalyse. Kasmet vidutiniškai Europoje ir Rusijoje erkiniu encefalitu suserga apie 13 tūkstančių žmonių. Apie 2 proc. susirgusiųjų šia liga miršta, apie 35-58 proc. patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: dažniausiai sirgusiuosius vargina koncentracijos problemos, paralyžius, kalbos sutrikimai.

Laikas rūpintis skiepais

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistai, registruojantys visų imunoprofilaktikos paslaugas teikiančių įstaigų statistiką, teigia, jog per praėjusius metus pirmąja vakcinos doze nuo erkinio encefalito paskiepyti 778 šiauliečiai. Iš jų 126 vaikai ir paaugliai iki 17 metų ir 653 asmenys, kuriems per 18 metų.  Šiuo metu, pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, erkės bunda. Po gilios ir šaltos žiemos vabzdžiai alkani ir tikrai aktyvūs, tad tiems, kurie nesiskiepijo nuo klastingos ligos, tenka saugotis pačių erkių ir skiepytis. Iki tikro atšilimo bei nuolatinio kontakto su gamta dar pakankamai laiko imunitetui susiformuoti.

Pasiskiepijus erkinio encefalito galima išvengti. Lietuvoje erkinio encefalito vakcina yra mokama, tad vakcinos kainą turi padengti patys skiepijamieji. Pasak vienintelės mieste imunologės Vandos Burneikienės, dirbančios miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, skiepytis nuo šios ligos galima visais metų laikais. Šaltuoju metų laikotarpiu taikoma vadinamoji įprastinė skiepijimo schema, šiltuoju, t. y. jau prasidėjus erkių aktyvumui, - pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų, išskirtiniais atvejais - ir jaunesnius. Esant didelei apsikrėtimo rizikai, galima skiepyti ir nėščias bei maitinančias moteris, nes vakcina yra labai saugi ir efektyvi.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo  ir taikant  įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemą.

Kadangi erkinio encefalito virusų būna erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl laikas, kiek erkė išbuvo „įsisegusi“, užsikrėtimui erkiniu encefalitu reikšmės neturi. Tačiau, pasak V. Burneikienės, greitas erkių nurinkimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, nes šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbuvo įsisegusi ilgiau nei 48 valandas.

Prieš  ištraukiant erkę jos nereikia tepti riebalais, kaip kartais daroma. Medikai pataria vabzdį suimti pincetu kuo arčiau galvos nesuspaudžiant jos kūnelio ir pašalinti staigiu judesiu truktelint ją atgal. Žaizdelę reikia apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfektantu. Odoje likusi erkės galvutė nepavojinga, nebent supūliuotų. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Bet ir be gydytojo pagalbos organizmas per tam tikrą laiką pašalins ją savaime tarsi rakštį.

Imunologė  V. Burneikienė pataria pasiskiepyti ir po erkės įkandimo. Tačiau būtina suprasti, kad nuo šios erkės, jeigu ji buvo užkrėsta, skiepai jau neapsaugos. Jie apsaugos tik nuo galimo užsikrėtimo ateityje. 

Paprastai vakcina toleruojama gerai, povakcininiai reiškiniai reti ir nesunkūs: nežymiai pakyla temperatūra, kartais vakcinos suleidimo vietoje šiek tiek parausta ar patinsta oda. Šie reiškiniai išnyksta per vieną dieną. Dažniausiai šalutinių reiškinių atsiranda po pirmosios vakcinos dozės suleidimo, o skiepijant antrą, trečią kartą ir sustiprinančias dozes jų nebepasireiškia.

Tačiau vakcinos negalima skiepyti asmenims, kurie yra alergiški kiaušinio baltymui. Būtina prisiminti, kad negalima skiepyti tik tų žmonių, kuriems alergija yra labai sunki ir pasireiškia šoku. Tokie žmonės negali vartoti absoliučiai jokių produktų, kurių sudėtyje yra kiaušinio baltymas, net blynų, sausainių. Asmenys, kurie kiaušinio baltymui nėra tokie jautrūs,  jiems tik nežymiai išberia odą, nuo erkinio encefalito gali būti skiepijami. Tuo pat metu skiepijant nuo erkinio encefalito ir nuo kitų infekcinių ligų, skirtingos vakcinos turi būti suleidžiamos į skirtingas kūno vietas. Skiepai gali būti neveiksmingi, jei žmogui taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas arba esant imuninės sistemos sutrikimų. Tai yra AIDS ligoniai, sergantieji vėžiu bei gydomi spinduline ar chemoterapija.

Erkės galima ir nepastebėti

Erkių  paplitimo miesto parkuose tyrimai pernai,  pasak E. Samulytės, jau nebuvo atliekami. Tad apie erkių paplitimą sprendžiama iš to, kokias vietoves, kur pateko erkė, nurodo ligoniai. Miesto gyventojai teigė, jog erkė jiems buvo įsisiurbusi centriniame miesto parke, Dubijos gatvėje bei miesto parke prie Talšos ežero.

Erkiniu encefalitu bei Laimo liga susirgusieji apskrities gyventojai nurodo, kad erkė galėjo įsisiurbti Rėkyvos gyvenvietėje, prie Lūkšto ežero (Kelmės r.), Radviliškio, Kurtuvėnų apylinkėse, Rokiškyje. Epidemiologai pastebi, jog retai ta pati vieta nurodoma dukart, tad ir fiksuojami pavieniai atvejai.     

Erkinį  encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas, kurį žmogui perduoda užkrėsta erkė. Taip pat galima užsikrėsti vartojant nevirintą  karvių arba ožkų pieną, tačiau taip atsitinka labai retai. Medikai pastebi, jog žmonės, susirgę erkių pernešamomis ligomis, tikina, jog net nepastebėjo erkės.

Erkės, kurios platina erkinio encefalito virusą, veisiasi visoje Lietuvoje. Pasak epidemiologų, jų randama ne tik miškuose, bet ir miestų  parkuose. Ypač erkės mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių jaunuolynuose. Erkės paprastai tyko ant žolės stiebelio, 10-60 cm aukštyje, lūkuriuodamos, kol pro šalį eis tinkama auka. Prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę seilėmis, kuriose yra skausmą malšinančių ir kraujavimą stabdančių medžiagų. Todėl erkės įkandimas neskausmingas, tik pusė ligonių, susirgusių erkiniu encefalitu, pastebėjo, kad įsisiurbė erkė.

Erkių  aktyvumo sezonas Lietuvoje trunka nuo balandžio iki spalio mėnesio pabaigos. Šiuo metu, pasak E. Samulytės, erkės ypač aktyvios, nes alkanos.  Rudeniop jų aktyvumas dar auga, nes erkės ruošiasi žiemos miegui ir kaupia maisto - mūsų bei gyvūnų kraujo atsargas.

Erkinis encefalitas - pavojinga liga

Šiaulių apskrities ligoninės skyriuose gydomos erkių aukos. Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1-2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias - 30 dienų. Šiaulių apskrities ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas, teigia, jog liga dažniausiai prasideda panašiais kaip gripo simptomais - pakyla temperatūra, skauda sąnarius, raumenis, galvą, vargina didelis bendras silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia pasveikęs. Dviem trečdaliams užkrėstų žmonių „susitikimas“ su erkinio encefalito virusu tuo ir pasibaigia, nervų sistema nebūna pažeidžiama ir jokių tolesnių padarinių negresia.

Maždaug trečdalis užkrėstųjų po 3-7 dienų tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų - galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija. Rečiau gali atsirasti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma.

Erkiniu encefalitu sergantys ligoniai, kuriems pažeidžiama nervų sistema, gydomi tik ligoninėje, infekcinių ar nervų ligų skyriuose. Maždaug 20 proc. ligonių būklė būna tokia sunki, kad juos tenka gydyti reanimacijos ar intensyviosios terapijos skyriuose. Erkinio encefalito diagnozė nustatoma kraujo ir smegenų skysčio tyrimais. Specifinio gydymo, t. y. vaistų, kurie sustabdytų viruso dauginimąsi ar pašalintų jį iš žmogaus organizmo, nėra, tad žmogus gydomas tik simptomiškai - skiriami vaistai nuo karščiavimo, galvos skausmo, pykinimo.

Pasitaiko ir mirčių. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia nuo 0,5 iki 4 proc. Lietuvoje praėjusiais metais nuo erkinio encefalito mirė vienas žmogus. Šiauliuose tokių atvejų nepasitaikė, nors anksčiau, anot A. Kaušo, yra buvę.

Maždaug trečdaliui persirgusiųjų erkiniu encefalitu lieka ilgalaikiai padariniai. Apie 10 proc. ligonių erkinio encefalito padariniai būna labai sunkūs, sukeliantys invalidumą - paralyžių, parezę, raumenų atrofiją, į Parkinsono ligą panašų sindromą. Maždaug 20 proc. ligonių lieka vidutinio sunkumo liekamieji reiškiniai, neigiamai veikiantys persirgusiųjų gyvenimo kokybę - nuolatinis galvos skausmas, atminties, dėmesio koncentravimo sutrikimas, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Tiesa, žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, antrą kartą šia liga nesuserga, nes imunitetas jam įgyjamas visam gyvenimui. 


Į viršų