Vaikų ligų klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis sako, jog šiuo metu skyriuje daugiau vemiančių vaikų, todėl dažniau diagnozuojama norovirusinė infekcija.

Vadimo SIMUTKINO nuotr. 

Zita KATKIENĖ

Tėvai skirtingai reaguoja į vaiko sveikatos sutrikimus. Ypač tada, kai vaikas vemia ir viduriuoja. Vienas supranta, kad net ir žiemą galima susirgti virusine infekcija, kuriai esant sutrinka virškinimas. Kiti laukia, kol liga praeis savaime ir, žinoma, vaiką tenka vežti į ligoninę, nes ištinka organizmo dehidratacija. Treti skuba į ligoninę. Medikai diagnozuoja noro, roto ar aveno viruso infekciją. Infekcijų požymiai panašūs, tačiau esama ir skirtumų. Dėl lėšų stokos Vaikų ligų klinikoje tiriamas tik roto virusas. Jei tyrimo rezultatas neigiamas - diagnozuojama norovirusinė infekcija.

Ieško ir greitosios pagalbos

Kasdien Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai sulaukia kvietimų pas vemiančius ir viduriuojančius vaikus. Stoties vyriausioji gydytojas Eugenija Kukaitienė teigia, jog kasdien pagalbos prireikia 5-8 vaikams. Vemiančių ir viduriuojančių akivaizdžiai padaugėjo. Medikai įtaria roto arba noro virusinę infekciją, nes jos šiuo metu populiariausios. Jei vaikas mažas - iki 2-3 metukų, temperatūra aukšta, o viduriavimas bei vėmimas trunka ne vieną parą, nedelsdami ligonį veža į Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikas.

Vaikų ligų klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Igoris Strupeikis sako, jog šiuo metu daug daugiau vemiančių, nei viduriuojančių ligoniukų, todėl teigiama, kad šiuo metu labiau paplitęs noro virusas. Deja, diagnostiškai tai nėra patvirtinta, nes šiuo metu ligoninėje neatliekamas noro viruso tyrimas.

„Dėl lėšų stokos nuspręsta laboratorinius tyrimus atlikti tik tuomet, kai įtariamas roto virusas”, - sako skyriaus vedėjas I. Strupeikis.

Tuo atveju, kai roto viruso tyrimas neigiamas - diagnozuojamas noro virusas. Nebetiriamas ir labai retai pasitaikantis aveno virusas, nes šie tyrimai, gydymo įstaigoje esant finansinių problemų, pasak vedėjo, tikrai nepasiteisina. Nors simptomais, pasak I. Strupeikio, jis labai panašus į roto virusą, tačiau ligoniai, susirgę noro virusu, serga daug lengviau.

Be to, noro virusine infekcija dažniausiai sergama žiemą. Dėl savo simptomų ji vadinama „žiemos vėmimų liga“. Nors noro virusine infekcine dažniausiai serga vaikai ir paaugliai, tačiau infekcijos neišvengia ir suaugusieji. Todėl  jei jau vemia, tai dažniausiai vemia visa šeima. Skyriaus ligoniai, kuriems diagnozuojamas noro virusas, pasak mediko, dažniausiai ir patvirtina, kad galėjo užsikrėsti nuo šeimos narių. Tiesa, roto virusu dažniau serga vaikai iki dvejų metų, o noro virusas paguldo ir vyresnius vaikus bei suaugusiuosius.

Dažniausiai gydoma namuose

Tuomet, kai ligonį labiau vargina vėmimas nei viduriavimas, kai temperatūra nesiekia 38 laipsnių, skauda pilvą, o kai kuriems ir galvą - galima įtarti noro virusą. Šią ligą, pasak I. Strupeikio, dažniausiai žmonės įveikia namuose ir ligoninės pagalbos prireikia labai retai. Tad ir kreiptis patariama į šeimos gydytoją, kuris ir skirs reikiamą gydymą.

Noro viruso sukelti negalavimai gali užtrukti vieną-tris paras. Labai retais atvejais sergama ir dešimt parų. Kiekvienas noro viruso infekcija persirgęs žmogus įgyja imunitetą. Tačiau jis trumpalaikis ir susergama, jei viruso nepavyksta išvengti, net keletą kartų.

Būna ir taip, kad žmogus net nepajaučia ligos simptomų, nors yra užsikrėtęs. Tačiau jis pavojingas aplinkiniams, nes pats nežinodamas platina virusą ir užkrečia daug žmonių.

Užsikrėtus noro virusu liga pasireiškia po 1-2 parų. Ypatingo gydymo, sergant norovirusine infekcija, pasak I. Strupeikio, nėra. Svarbiausia organizmą papildyti skysčiais, kuriuos jis praranda vemiant ir viduriuojant. Medikai paprastai skiria žarnyno bakterijų, druskų ir mineralinių medžiagų balansą organizme atkuriančių gėrimų. Tais atvejais, kai ligonis gydomas namie, reikia taip pat girdyti specialiu druskos tirpalu. Jei ligonis pradedamas gydyti pirmą parą, dažnai tokio gydymo ir pakanka. Ligonis gali ir valgyti, tik maistas turėtų būti lengviau virškinamas.

Asmens higiena - svarbiausia

Noro virusas išsilaiko ligonio išskyrose, todėl ligoniui vemiant ir viduriuojant plinta aplinkoje. Todėl ir šeimoje, o ypač vaikų kolektyvuose, kur susirgo nors vienas vaikas, užsikrėsti noro virusu gali beveik visi, kontaktavę su infekcija.

Pasak medikų, virusai gali plisti per išmatas, gali plisti ir oro lašeliniu keliu. Tačiau dažniausiai - buitinio kontakto keliu. Užsikrečiama ir per užterštą maistą, vandenį bei buities reikmenis. Todėl ypač svarbu dažnai plauti rankas, laikytis asmens higienos. O tuomet, kai slaugomas ligonis, valyti patalpas ne tik drėgna pašluoste, bet ir chloro junginių turinčiais skysčiais.

Panašiai ir roto virusai. Jie aplinkoje gyvybingi gali išlikti net keletą mėnesių. Todėl labai svarbu dezinfekuoti patalpas, kai slaugomas roto infekcija sergantis žmogus. Tik šiuo atveju labiau tinka balikliai, spiritas, taip pat ir chloro junginių tirpalai.

Virusai, pasak mediko, atsparūs aplinkoje ir pakanka jų mažo kiekio, kad sveikas žmogus užsikrėstų. Infekcija lengvai plinta per įvairius daiktus, maistą, vandenį. Akivaizdu, jog šia infekcija galima sirgti keletą kartų, kai užsikrečiama skirtingų grupių ar tipų rotavirusais. Tačiau sergant antrą ar trečią kartą sergama daug lengviau.

Vakcina - tik nuo roto viruso

Roto virusas, patekęs į organizmą, labai greitai pasklinda po jį. Todėl ir atsiranda bendros organizmo reakcijos - karščiavimas, silpnumas, žmogus pradeda viduriuoti. Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjas I. Strupeikis sako, jog šiuo atveju labiau būdingas viduriavimas. Tuo atveju atliekamas roto viruso tyrimas ir diagnozė patvirtinama.

Rotovirusinė infekcija prasideda staiga. Daugeliui ligonių temperatūra aukštesnė, nei tuo atveju, kai diagnozuojamas noro virusas. Esant rotovirusinei infekcijai temperatūra pakyla iki 37-39 laipsnių.

Sergantis ligonis vemia ir nenori jokio maisto ar skysčių. Todėl, pasak mediko, ypač sunku, kai suserga mažas vaikas. Viduriuojama ypač dažnai - net iki 10-20 kartų per parą. Ligonį gali varginti ir pilvo pūtimas, skausmas, silpnumas, mieguistumas. Gali net atsirasti sloga, kosulys, parausta gerklė, todėl šią infekciją galima sutapatinti ir su peršalimo liga.

Tuo atveju, kai rotovirusine infekcija sergantis ligonis patenka į stacionarinę gydymo įstaigą, jam dažnai reikia labai rimtos pagalbos. Šiuo metu Šiaulių vaikų ligų klinikos Vaikų infekcinių ligų skyriuje gydomi keturi vaikai, kuriems diagnozuota rotovirusinė infekcija.

Ligoniai, pasak I. Strupeikio, gausiai vemia ir viduriuoja. Dėl šių priežasčių organizmas netenka daug skysčių ir mineralų, taip pažeidžiama organizmo terpės pusiausvyra. Pasekmės akivaizdžios - ima trikti širdies bei kraujagyslių, inkstų, smegenų veikla. Ligonis pamažu senka, greitėja jo širdies ritmas ir kvėpavimas, mažėja kraujospūdis, vis sunkiau užčiuopiamas pulsas, pamėlsta oda, sausėja gleivinė. 

Kaip ir noro viruso, taip ir rotovirusinės infekcijos atveju, neskiriami jokie antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Ligoniui skiriami specialūs koncentruotos druskos tirpalai, nes būtina atstatyti vandens ir mineralų balansą organizme. Tik jau sveikstant medikai pataria vartoti ir „gerųjų žarnyno bakterijų”, nes jos trumpina viduriavimo laiką, kuris gali ir užsitęsti.

Mažus vaikus, iki 2-3 metų, geriau vežti į ligoninę ir patiems negydyti, nes sūraus vandens net ir iš buteliuko dažnas kūdikis nenorės gerti. Gydymo įstaigoje tokiam ligoniui jungiama lašinė infuzija.

Kūdikius nuo rotovirusinės infekcijos galima apsaugoti ir vakcina. Tačiau iki pusės metukų kūdikiams skirta vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo. Paskiepyti kūdikiai išvengia sunkių ligos formų.

Žmonės viduriuoja bei vemia ir tada, kai suvalgo nekokybiško ar bakterijomis užkrėsto maisto. Panašius negalavimus sukelia ne tik noro, roto virusai, bet ir adeno bei calicivirusai. Nors ligos požymiai panašūs, tačiau saugiausia, kai ligą diagnozuoja ir gydymą skiria šeimos gydytojas. Jis ir nusprendžia, kada vaikui reikalinga stacionarinės gydymo įstaigos medikų pagalba.