Lina JUREVIČIŪTĖ

Iš Zoknių karinio oro uosto kylančių ir tūpiančių naikintuvų skleidžiamas garsas kenksmingas beveik visų šiauliečių ir netoli oro uosto esančių rajono gyvenviečių gyventojams. Atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad ne tik Zoknių mikrorajone, bet ir centre, net pietiniame miesto rajone kylant bei tūpiant naikintuvams viršijamos leidžiamos triukšmo normos. Gyventojai nuolat piktinasi triukšmą keliančiais NATO naikintuvais, todėl dabar bandoma šią problemą spręsti. Kariškiai tikina, kad duslintuvo ant naikintuvo neuždėsi, todėl būtina ieškoti kitų triukšmo mažinimo būdų ir bendradarbiauti su gyventojais, aiškinti esamą padėtį ir kartu ieškoti bendrų sprendimo būdų.

 

Netoli Šiaulių karinio oro uosto gyvenantys žmonės daug kartų valdžios prašė padėti išspręsti triukšmo, kurį kelia čia skraidantys NATO naikintuvai, problemą. Skundžiamasi, kad Baltijos šalių oro erdvę naikintuvais saugantys NATO kariai gerokai apkartino jų gyvenimą – naikintuvų keliamas triukšmas blogina netoli oro uosto gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę. 

 

Praėjusį trečiadienį Šiaulių rajono savivaldybėje vyko seminaras-diskusija, kurio metu ir buvo gvildenami Šiaulių oro uosto orlaivių keliamo triukšmo prevencijos klausimai. Seminaro-diskusijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros docentė, daktarė Valentina Vilutienė pristatė dar 2008 metais atlikto mokslinio darbo „Lietuvos kariuomenės poligonų bei Zoknių aerodromo ekologinės būklės tyrimo” rezultatus. 

 

„Orlaivio pakilimas ir nusileidimas yra pagrindiniai aviacinio triukšmo šaltiniai. Triukšmas susidaro veikiant lėktuvų varikliams: variklių įjungimo ir pašildymo metu, riedant pakilimo taku, įsibėgėjant, orlaiviui kylant, skrendant ore ir leidžiantis, riedant tūpimo taku nusileidus. 

 

Pradėjus vykdyti oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos tikslais būtinus skrydžius, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės sulaukė gyventojų skundų dėl Zoknių aerodrome dislokuotų NATO valstybių karinių orlaivių keliamo triukšmo. Gyventojų skundai persiųsti Lietuvos kariuomenės vadovybei. Norint įvertinti karinių orlaivių keliamo triukšmo problemą, Lietuvos kariuomenės užsakymu buvo atlikti Šiaulių oro uoste keliamo triukšmo lygio matavimai”, - sakė V. Vilutienė. 

 

V. Vilutienė pabrėžia, kad nors labai triukšmingi visi kariniai orlaiviai, tačiau patys triukšmingiausi yra F-4 (jais Baltijos šalių oro erdvę saugo kariai iš Vokietijos) ir MIG-29 (oro policijos misiją iš Zoknių oro uosto jais vykdo Lenkijos kariai). Triukšmo sklaidos tyrimo laikotarpiu Baltijos oro erdvę saugojo NATO kariai iš Vokietijos, Lenkijos ir JAV. 

 

 

2008 metų liepos-spalio mėnesiais Šiaulių oro uosto triukšmo sklaidos tyrimo metu Šiauliuose buvo parinktos devynios vietos: pietiniame miesto rajone (prie Gegužių gatvės 94 namo), Zoknių rajone (lopšelio-darželio „Auksinis raktelis” teritorijoje, prie Zoknių pagrindinės mokyklos, prie daugiabučio namo Radviliškio gatvėje 78, prie bendrabučio Margių gatvėje 10A ir Zoknių oro uosto pakilimo tako pabaigoje), Šilėnų gyvenvietėje (prie Šilėnų pagrindinės mokyklos, prie daugiabučio namo Ateities gatvėje 5) ir Šiaulių miesto centre (prie lopšelio-darželio „Kregždutė” P. Cvirkos gatvėje 60). 

„Tyrimas parodė, kad maksimalus triukšmo lygis yra viršijamas visose tiriamose teritorijose. Tačiau ne visais atvejais triukšmo lygio normų viršijimas gali būti siejamas su orlaivių skrydžiais. Atlikdami tyrimą analizavome karinių orlaivių skraidymo grafikus ir ne visais užfiksuotais normų viršijimo atvejais orlaiviai skraidė. Todėl kiti užfiksuoti maksimalūs triukšmo lygio viršijimai priskiriami kitų rūšių transporto (autotransporto, geležinkelio transporto) skleidžiamam triukšmui”, - pažymėjo docentė. 

 

V. Vilutienė ir seminare-diskusijoje dalyvavę Lietuvos kariuomenės atstovai teigia, kad nei Lietuvos, nei Europos Bendrijos teisės aktai nereglamentuoja karinių lėktuvų keliamo triukšmo. O, pavyzdžiui, keleivius skraidinantiems orlaiviams yra keliami reikalavimai triukšmui mažinti. 

 

„Kariniam orlaiviui duslintuvų juk neuždėsi. Nelabai nuo tokio triukšmo išgelbės ir teritorijos apsodinimas želdiniais. Nebent kokie aptvarai, sienos galėtų tą triukšmą kiek sumažinti”, - vykusias diskusijas apibendrino V. Vilutienė. 

 
Nuo triukšmo siūlo saugotis patiems

 

Atlikę tyrimą mokslininkai pirmiausia rekomenduoja patiems saugotis nuo triukšmo šaltinio. Tai yra, organizuoti triukšmo mažinimo priemonių įrengimą, ypač mokyklose ir priešmokyklinėse įstaigose. Rekomenduoja Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėms įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

 

Be to, mokslininkai pataria sukurti orlaivių keliamo triukšmo stebėjimo sistemą: didėjant oro uosto apkrovai įdiegti kompiuterizuotą triukšmo kontrolės sistemą įrengiant stacionarias triukšmo lygio kontrolės stotis, įsigyti programinę įrangą oro uosto triukšmo sklaidai modeliuoti. 

 

„Rekomenduojame atlikti gyventojų sociologinę apklausą dėl patiriamo akustinio diskomforto, nutarti, kas bus daroma ateityje. Kariuomenės atstovai supranta, kad triukšmo poveikis žmogaus organizmui yra labai žalingas, dėl to ir bandoma ieškoti būdų, kaip šią problemą išspręsti. Diskusijos, susitikimai su gyventojais dėl triukšmo problemos yra labai svarbūs ir reikalingi”, - pažymėjo V. Vilutienė. 

 

Docentė pažymėjo, jog triukšmas Lietuvoje reglamentuojamas tik nuo 2004-ųjų, todėl dar nėra didelės praktikos, kaip valdyti triukšmą. Todėl esąs labai svarbus visų susijusių institucijų bendradarbiavimas (Aplinkos, Sveikatos ministerijos, kariuomenės, savivaldybių ir visuomenės).

 

„2009 metais atlikome dar vieną tyrimą ir triukšmo lygį matavome atskirose Šiaulių vietose. Atskirai matavome autotransporto, geležinkelio, orlaivių triukšmo lygį. Tikiuosi, kad vyks daugiau susitikimų ir mes pateiksime visuomenei dar vieno tyrimo rezultatus, kurie parodys, koks triukšmo lygis prie atskirų triukšmo šaltinių”, - sakė V. Vilutienė.