facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

„Žiūrėkit, kokie pas mus vamzdynai”, - bendrijos pirmininkas rodo išpjautą užakusį vamzdžio galą. 
Autoriaus nuotr.
 
 
 
 
 
 
 
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS

Kreiptis į teismą  – maž ne vienintelę išeitį dėl rūdino vandens Gytarių gatvės 41-ojo gyventojams siūlo Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis.

Dalis pietinio miesto rajono daugiabučių gyvena kaip prieš du dešimtmečius, kai visas miestas vietoj vandens gėrė rūdiną skystimėlį. Nors gyventojams turi būti užtikrinama vandens kokybė, mūšyje dėl vandens gyventojai palikti vieni.

Gyventojai kankinami rūdinu vandeniu

Gytarių gatvės 41-ojo namo bendrijos nariai, laukdami susirinkimo pradžios, lygina iš „Šiaulių vandenų” gautus raštus - atsakymus ir prieina išvadą, jog ant dviejų suraitytas vienas ir tas pats parašas, nors skundai buvo rašomi skirtingas pareigybes einančioms personoms. Suabejojama, ar „generalinis” bent žino apie egzistuojančią problemą.

Anot Rimanto Daunoro, Gytarių  g. 41-ojo namo bendrijos pirmininko, rudas vanduo butuose bėga nebepirmi metai. Per tą laikotarpį kreiptasi ir į „Šiaulių  vandenis”, ir į Savivaldybę, praminti takeliai ir į tarnybas, tačiau rezultato – jokio.

„Labiau tas pasakytina apie karštą vandenį“, - mosuoja užkalkėjusiu vamzdžio galu pirmininkas, pasak kurio, negerai dar ir tai, kad jų namas yra paskutinis, į kurį atsiremia magistralinis vamzdis.

„Kol įvadai praplaunami, gyventojams tiekiamas vanduo su rūdimis. Užsikemša skaitikliai, genda čiaupai, skalbyklės, nėra spaudimo ir t. t. „Šiaulių vandenys” atsisako statyti filtrą. Girdi, yra stambių dalelių surinkimo filtrai, ir gana. Jeigu skundžiamės dėl rudo vandens, mėginiai paimami po kelių dienų arba savaitės. Tai ką beras? Aš pats dėl šitos priežasties jau pakeičiau 3 ar 4 vandens skaitiklius. Panaši situacija ir kituose butuose”, - sako pirmininkas.

„Pasikeitėme name stovus. Ir kas iš to? - pirmininkui antrina Arūnas Čiarba, to paties daugiabučio gyventojas. - Bute susidėjau plastikinius vamzdžius, tačiau situacija nė kiek nepagerėjo”.

Teršalai viršija leistiną  normą

„Geležies norma geriamajame vandenyje yra 200 mikrogramų litre, - rodo kažkada gautą raštą pirmininkas. - Žiūrėkite, tąkart įvade geležies rasta net 2555 mikrogramai litre, o štai viename iš butų geležies dalelių būta 889 mikrogramai litre. Kiek kartu viršytos leistinos normos! Būna, prakiūra kam gyvatukas ar pan. Stovas užsukamas. Atidarius bėga rudas vanduo. Jei nori, te mane „Šiaulių vandenys” duoda į teismą, tačiau aš nesiliausiu reikalavęs kokybiško vandens! Dabar dažnai girdžiu argumentą: girdi, čia miesto pakraštys – maždaug taip viskas ir turi būti. Arba „Šiaulių vandenys” prašo patikslinti, kokios medžiagos kiekiai vandenyje mus domina, - nerimsta R. Daunoras iš pluošto traukdamas dar vieną lapą. - O savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius reiškė, kad jis filtrais neužsiima, be to, ir pinigų tam neturįs”.

Trūksta lėšų

Bendrovės „Šiaulių  vandenys” technikos direktorius Vytautas Peleckis sako: „Paskutinius du kartus tirdami gyventojų skundus, tikrinome vandens kokybę  kartu su Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba (ŠAMVT). Jokių nukrypimų nuo normos nenustatėme. Rudas vanduo bėgo maždaug prieš 2-3 metus, ir tik vieną kartą. Tada norma buvo viršyta. Įvykus vandentiekio avarijai vamzdynas uždaromas. Pasikeičia vandens kryptis ir taip pakeliamos nuosėdos. Tačiau mes tokiais atvejais iškart praplauname įvadus”.

„Pasak pirmininko, dažnai butuose bėga rudas vanduo, kalkėja bei genda santechnikos įranga. Jeigu, kaip jūs teigiate, vanduo geras, ko tada, jūsų manymu, siekia bendrija?” - klausiame.

„Pirmininkas nori, kad daugiabutyje būtų pastatytas brangus vandens filtras. Toks filtras kainuoja 5-10 tūkstančių litų ir nėra numatytas jokiose sąmatose. Mes atsakome tik už vandenį iki įvado, o kas gyventojų – gyventojų. Vandens kietumas higienos normomis nereglamentuojamas. Pirmininkas tada man aiškiai pasakė: „Jūs mums pastatysite filtrą”. Tačiau mes negalime paimti ir pastatyti vienam namui kitų gyventojų sąskaita”.

„Tačiau sutikite - geriamojo vandens kokybės problema egzstuoja...”

„Problema? Taip. Bet šitokį geriamąjį vandenį gauna visi Šiauliai, o ne vien minėtasis namas.  Problema ta, kad mes negauname lėšų magistralinių vamzdynų renovavimui – tik plėtrai”.

Vartotojų  gynėjai nusiplauna?

Pasak Vartotojų teisių  apsaugos tarnybos atstovės M. Bėkštaitės, geležis sveikatai nėra kenksminga. Paprašyta vandenį tiekianti įmonė turi pateikti geriamojo vandens tyrimų rezultatus.

„Paslauga turi būti saugi, o vandens kokybe visų pirma turi rūpintis tiekiančioji įmonė, prižiūrima valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų”, - teigė atstovė.

Siūlo kreiptis į teismą

Bendrijos narių susirinkime, į kurį atėjo ir Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis, taip pat netrūko emocijų. Sakytume, emocijų  buvo daugiau negu konstruktyvių pasiūlymų. Matėsi, kad rudas vandenėlis gyventojams jau gerokai įgrisęs ir dabar dažnas stengėsi išsakyti tai, kas jam guli ant širdies. Pagaliau kažkas iš susirinkusiųjų pateikė savivaldos atstovui visai leninišką klausimą: „Ką daryti?”

„Jeigu visos priemonės išbandytos ir pasirodė neveiksmingos, belieka kreiptis į teismą” - dalykiškai pasiūlė išeitį A. Adomaitis.

P. S.

Dėl  geriamojo vandens kokybės Gytarių gatvės 41-ajame daugiabutyje kreipėmės  į Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybą  prašydami dar kartą paimti mėginį ir pranešti tyrimo rezultatus. Maždaug po 10 dienų „Šiaulių naujienoms” paskambino Aldona Šiušienė, Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė: „Leistina maksimali geležies geriamajame vandenyje norma yra 200 mikrogramų litre. Patikrinus geriamąjį vandenį Gytarių gatvės 41 name pas vartotoją radome 33 mikrogramus litre, o savarankiškai mėginį iš įvado paėmę „Šiaulių vandenys” nustatė panašų kiekį - 30 mikrogramų litre”.

„Būtų keista, jeigu būtų kitaip, - nesutinka su išvadomis bendrijos pirmininkas. - Tyrimo išvakarėse „Šiaulių vandenų” darbuotojai įvadą praplovė, todėl ir tyrimo rezultatai tokie. Problema visiems gerai žinoma – nėra tik norinčių mums padėti. Ketinu kreiptis į Šiaulių apskrities viršininką. Jeigu nepadės – važiuosiu į sostinę”, - tikina R. Daunoras.
 
Kaip jau supratote, dėti šioje užsitęsusioje istorijoje tašką dar per anksti...  


Į viršų