Kaip ir kasmet, šiuo metu vienas Lietuvos žurnalas paskelbė šalies mokyklų reitingus. Viena Šiaulių gimnazija pateko į geriausiųjų dešimtuką. Kalbinti švietimo sistemos darbuotojai teigia, kad šie reitingai neatspindi realios situacijos, tačiau alternatyvų kol kas nėra – Švietimo ir mokslo ministerija pati nedaro reitingavimo, tad jų imasi žiniasklaida.

Mindaugas LAURINAITIS

Populiariausios mokyklos
Žurnalas kasmet skelbia įvairius reitingus. Palyginti neseniai buvo skelbtas šalies merų reitingas, skelbiami aukštųjų mokyklų reitingai, o šiomis dienomis visuomenei pristatytas geriausių šalies gimnazijų reitingas. Sudarant reitingą gimnazijos ir vidurinės mokyklos vertintos atsižvelgiant į visų tos mokyklos abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkį ir pagal tai, kiek abiturientų įstojo į Lietuvos universitetus pirmu pageidavimu.
Sąrašo viršuje puikuojasi Vilniaus gimnazijos ir licėjai, po vieną gimnaziją yra iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės, aukštai reitinguota gimnazija visuomet buvo viena tarp populiariausių miesto mokyklų, sulaukianti žymiai daugiau prašymų nei galinti priimti mokinių. Tačiau žurnalo atlikti reitingai remiasi tik dviem kriterijais ir neatspindi realios situacijos. „Taip, ši gimnazija yra gera, bet mieste yra ir daugiau gerų, kokybiškai dirbančių gimnazijų“, - sako V. Damskienė.

Mokykla – gyvas organizmas
Pasak švietimo sistemoje dešimtmečius dirbančios V. Damskienės, negalima pagal du kriterijus mokyklų reitinguoti. „Mūsų tokia nuomonė, ir ministerijos tokia nuomonė. Bet ministerija nieko nėra sugalvojusi geriau, galbūt nedrįsta padaryti mokyklų kokybės, veiklos reitingo. Tad tai ir daro žurnalas. Pagal šiuos kriterijus - taip, bet mokykla yra toks organizmas, kurį pamatuoti reikėtų daugiau kriterijų, mano tokia nuomonė“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė V. Damskienė.
Sudėliojant šalies mokyklas į sąrašą nuo geriausios iki blogiausios, suformuojama visuomenės nuomonė. Kurie tėvai norės leisti savo vaikus į tą mokyklą, kuri reitingo sąraše yra žemoje pozicijoje ir atvirkščiai – dauguma turbūt norės lankyti populiarią gimnaziją.
Pasak V. Damskienės, yra daug kriterijų, kuriais vertinamos mokyklos, bet jų visų visuomenei kartais ir nebūtina žinoti.
„Nežinau, kiek čia naudos, kiek žalos. Aišku, visuomenė kitaip žiūri. Ji visų švietimo niuansų nežino. Ar jų tiek reikia, vėl klausimas. Bet turime stebėsenos rodiklių daug, personalinių, turime savus reikalavimus, kaip reikia stebėti mokyklos veiklą“, - sako V. Damskienė.

Kriterijų daugiau
Specialistės nuomone, remiantis tais kriterijais ministerija galėtų surikiuoti mokyklas į kokybinį sąrašą. Tačiau kol kas tokio bandymo iš ministerijos pusės nėra atlikta.
„Galbūt per daug yra kriterijų, nesuvedamas galutinis rezultatas. Turime išorinį auditą. Matuojama kultūra, atskiros mokyklos pažiūrimos, bet bendro įvertinimo, kaip žurnalas paima ir surikiuoja, nacionaliniu mastu neturime. Gal ministerija galėtų, jei norėtų akademiniu lygmeniu matuoti“, - mano V. Damskienė.
Jos nuomone, tai turi įtakos viešajai nuomonei. Ar galėtų panašų reitingo sąrašą paskelbti vien miestas ir sudėlioti savo švietimo įstaigas, V. Damskienė nedrįso spėlioti. „Nelabai galime, reikia susitarti, pagal ką mes matuosime. Kaip žurnalas pamatuoja pagal porą kriterijų, tai toks pamatavimas yra sąlyginis. Miestui reikėtų išdrįsti tą padaryti ir susitarti, ko reikia“, - sako vedėja.

Atlieka tyrimą
Savivaldybė kartu su Šiaulių universitetu atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, kokia yra gera mokykla. Galbūt jis galėtų tapti pamatu kokybiškesnio reitingo. Bet, pasak V. Damskienės, yra tam tikrų kriterijų, kurių nepamatuosi.
„Darome tyrimą su Šiaulių universitetu, kokia yra gera mokykla. Kaip tėvai mato, kokius dalykus, prioritetus laiko. Gal pabandyti sudėlioti kriterijus ir taip mokyklą matuoti. Mes matuojame apčiuopiamus akademinius dalykus. Bet kaip vaikas jaučiasi mokykloje, ar jis saugus, kaip psichologiškai jaučiasi. Tuos dalykus sunku pamatuoti ir nelabai kas ryžtasi“, - teigia specialistė.

Į viršų