Nerimaujama, kad nekilnojamojo turto mokestis sukels dar didesnį chaosą.

 

 

 

 

Lina JUREVIČIŪTĖ

Šiauliečiai netiki, kad šalies valdžios užmojai apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą yra tokie „nekalti”, kaip skelbiama. Žmonės netiki, kad šį mokestį mokės tik turtingesni šalies gyventojai,  kad labiausiai dėl planuojamo mokesčio nukentės vargingiausi žmonės. O pavyzdžių toli ieškoti nereikia: vos prieš mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės taryba nesutiko nuo dabar galiojančio nekilnojamojo turto mokesčio atleisti pensininkės Aleksandros Zaksienės. Nors nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau trejus metus moters niekas neinformavo apie prievolę mokėti nekilnojamojo turto mokestį už jai priklausantį turtą. Per tą laikotarpį šio mokesčio ir palūkanų „prikapsėjo” net 6 tūkstančiai litų. Ši istorija papiktino ir kitus šiauliečius – kodėl kontroliuojančios institucijos nepranešė apie nesumokėtą mokestį, o skaičiavo delspinigius ir kelerius metus tylėjo? Jeigu valdžia nesugeba kontroliuoti dabar egzistuojančių mokesčių, lieka tik įsivaizduoti, koks kils chaosas įvedus nekilnojamojo turto mokestį už būstą.

Jau keletą mėnesių  Finansų ministerija kviečia šalies piliečius aktyviai pasisakyti „už” arba „prieš” gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Šalies valdžia visuomenei pateikia penkis galimus gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo modelius, kuriuose esą atsispindi valdžios noras apmokestinti tik turtingesnius, tai yra, didesnius butus, namus ar kitokio turto turinčius gyventojus.

Pabrėžiama, kad pagal pirmąjį  modelį vienam gyvenamajam būstui būtų taikoma neapmokestinamoji vertė, artima brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio buto vertei. Taigi apmokestinama būtų tik maksimumą viršijanti gyvenamojo būsto vertės dalis. Pagal antrąjį modelį siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio gyvenamojo namo vidutinei vertei. Mokestį gyventojas turėtų mokėti tik nuo gyvenamojo būsto vertės dalies, kuri viršytų nustatytą maksimumą. Trečiuoju modeliu siūloma vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamą vertę, tenkančią būstui taikomam neapmokestinamam plotui, kuris apskaičiuojamas pagal būste deklaruotų žmonių skaičių. Vienam žmogui siūloma taikyti neapmokestinamą 80 kvadratinių metrų plotą, o kiekvienam paskesniam – papildomai po 20 kvadratinių metrų. Ketvirtasis modelis panašus į trečiąjį, skiriasi tik mokesčio apskaičiavimo principas. O paskutiniu, penktuoju, modeliu siūloma visiškai neapmokestinti vieno šeimos gyvenamojo būsto.

Finansų ministerija skelbia, kad neapmokestinamas būtų poilsiui skirtas turtas, kuriame nėra gyvenama: vienam sodo nameliui, vasarnamiui (iki 80 kvadratinių metrų dydžio). Neapmokestinti planuojama ir ūkinės paskirties turtą: garažus, svirnus, pirtis ir panašiai.

Sakoma, kad gerais norais kelias ir į pragarą grįstas, todėl skaitydami šalies valdžios paruoštus naujojo mokesčio variantus šiauliečiai nelinkę tikėti kalbomis, kad šį mokestį turės susimokėti turtingesni šalies gyventojai. Juolab, kad ir dabar galiojantis nekilnojamojo turto mokestis (kuris taikomas ekonominei arba individualiai veiklai) kai kuriems šiauliečiams „užnėrė” kilpą ant kaklo.

Kalbame ne apie sunkiai besiverčiančius ar mokesčius mokėti vengiančius miesto verslininkus, o apie paprastą pensininkę, šiaulietę Aleksandrą Zaksienę, kuri vieną dieną sužinojo valstybei esanti skolinga net 6 tūkstančius litų nekilnojamojo turto mokesčio ir palūkanų, nes, pasirodo, šio mokesčio ji nemokėjo trejus metus. Pensininkė prašė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atleisti ją nuo šio mokesčio, teisinosi, kad nežinojo apie šią prievolę, tačiau miesto Taryba buvo negailestinga. Žinoma, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau kaip žmogui, nespėjančiam susigaudyti nuolat besikeičiančiuose įstatymuose reikia žinoti, kada, kokius ir už ką mokesčius mokėti?

Pensininkės istorija gerokai supykdė šiaulietį Stanislovą Strėvaitį. Vyras piktinosi, kad apie prievolę mokėti šį mokestį moteriai niekas nepranešė.

„Juk mokėdamas bet kokį mokestį žmogus gauną sąskaitą. Tai baisu, nes į tokią padėtį galime pakliūti kiekvienas”, - piktinosi S. Strėvaitis.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Elona Limantienė teigia, kad pagal dabar galiojančią tvarką priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas.

Anot E. Limantienės, dabar nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra žmogui priklausantis turtas, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas. Kitos paskirties statiniai apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo to, ar turtas naudojamas komerciniams tikslams.

Šiaulių AVMI atstovė pažymėjo, kad mokestį už gyventojams priklausantį nekilnojamąjį turtą suskaičiuoti, jį deklaruoti turi patys gyventojai. Ir pažymėjo, kad turto mokesčio deklaracijos Mokesčių inspekcijai turi būti pateiktos iki vasario pirmosios.

Jeigu jau dabar žmonės vien dėl nežinojimo sugeba įsiskolinti tūkstančius litų nekilnojamojo turto mokesčio, ar įvedus nekilnojamojo turto mokestį už  gyvenamąjį būstą, nesusipratimų nebūtų dar daugiau? 

 

Vytautas RUDNICKAS, pensininkas:

- Girdėjau, kad valdžia svarsto apmokestinti žmonių būstą ir, žinoma, nemanau, kad kas nors pritaria tokiam mokesčiui. Man pačiam mokėti nereikės. Esu neįgalus, todėl mane nuo tokių mokesčių atleidžia, tačiau manau, kad niekas tokio mokesčio nelaukia. Laikas ne pats geriausias.

Inra RUMŠIENĖ, dainininkė:

- Įvedus nekilnojamojo turto mokestį už būstą dar kartą nukentės skurdžiausieji ir sąžiningiausieji.

Sutinku, kad šaliai reikia stengtis, reikia taupyti, ieškoti pajamų šaltinių, nes ir mus gali ištikti Graikijos likimas (Graikija išgyvena vieną iš rimčiausių krizių visoje Europoje. Teigiama, kad toks likimas šalį ištiko dėl to, kad Vyriausybė leido graikams gyventi ne pagal išgales, – aut. past). Tačiau apmokestinti reikia prabangos, laisvalaikio dalykus, o ne žmogaus kasdieniniam gyvenimui būtiną būstą.

Vaidas MARTINONIS, darbo netekęs statybininkas:

- Žmonės jau dabar vos butus išlaiko, o jei dar reikės susimokėti nekilnojamojo turto mokestį, bus visai blogai. Apskritai nemanau, kad toks mokestis duotų naudos, nebent „kartelė” būtų labai aukštai užkelta ir mokestis būtų skaičiuojamas tik tiems, kurie turi labai brangų turtą. Nes jei būtų skaičiuojama nuo gyvenamojo ploto, manau, būtų nuskriausta nemaža dalis žmonių. Juk seniau namai būdavo statomi dideli, o dabar juose kartais gyvena vieniši seneliai, kurie vos galą su galu suduria. Arba kaimuose žmonės turi dideles sodybas ir tokie mokesčiai jiems būtų nepakeliami.

Dukrą Radvilę auginantys Nerijus SKRITA ir Monika DOVYDAITYTĖ

nemano, kad žmonės turėtų  mokėti mokesčius už savo būstą. Nesvarbu, turtingiau, ar vargingiau jie gyvena. Apskritai nepritaria tokiam mokesčiui. Kiekvienas žmogus turi tiek, kiek jis gali sau leisti turėti, kodėl turėtų už  tai dar mokesčius mokėti?

Algimantas BUJEVIČIUS, pensininkas:

- Tai idėjai visai pritarčiau. Pasaulyje toks mokestis mokamas, tačiau mokestis turėtų būti diferencijuotas: kas turi nedaug, tas turėtų mokėti nedaug, o kas daugiau turi, tas ir mokėti turėtų daugiau. Tačiau mūsų valdžia kartais mėgsta padaryti atvirkščiai, todėl svarbiausia, kad taip neatsitiktų.