„Šiaulių” krepšinio klube išgarsėjęs krepšininkas Mindaugas Kuzminskas tikisi, kad ateityje dar teks rungtyniauti Antano Sireikos vadovaujamoje komandoje.


Aušra LAURINKIENĖ
Dvejus metus „Šiaulių” krepšinio klubo garbę gynęs linksmasis 21-erių Mindaugas Kuzminskas naująjį sezoną pradėjo vilkėdamas šalies krepšinio grando Kauno „Žalgirio” marškinėlius, tačiau vos tik radęs laisvo laiko, skuba sugrįžti į miestą, kuriame suspindo jo sportinė žvaigždė.
 
Užvakar Šiauliuose lankęsis 204 cm ūgio puolėjas „Šiaulių naujienoms” atskleidė, kad vis dar siekia „Žalgirio” trenerio pasitikėjimo, palaiko glaudų ryšį su treneriu Antanu Sireika ir labiausiai pasiilgsta jausmo, kai įdėjus į krepšį, ošia visa salė.
 
- Mindaugai, ką veiki Šiauliuose?
 
- Kiekvieną laisvą dieną skubu į Šiaulius arba į Vilnių, kur aplankau gimines, artimuosius, draugus. Į Šiaulius grįžau pas merginą, aplankiau „Šiaulių” krepšinio komandą, trenerį Antaną Sireiką. Jis mane nuramino, kad viskam – savas laikas, kad dar sulauksiu daugiau minučių aikštelėje. Su šiuo treneriu glaudžiai bendraujame, susiskambiname po varžybų. Tikiuosi, kad ateityje dar teks rungtyniauti jo vadovaujamoje komandoje.
 
- Ar jau spėjai apsiprasti Kaune?
 
- Galima sakyti ir taip. Nors tas gyvenimas – namai, salė, kavinė... Jau vykdamas ten žinojau, kas manęs laukia. Patį miestą dar tik pradedu pažinti. Kol kas žinau tik kaip nuvažiuoti į salę, namo ir kaip išvažiuoti iš Kauno (juokiasi). Vos tik persikėlęs į Kauną, iš namų išvykdavau gerokai anksčiau, kad tik nepavėluočiau į treniruotę. Neslėpsiu, teko ir pasiklysti, prašyti, kad žmonės nukreiptų reikiama linkme. Kai kurie iš jų – labai malonūs, du ar tris kartus netgi palydėjo iki reikiamo taško. Atminty įstrigo viena panelė – sustojome ir klausiame: „Žinote, kaip reikia nuvažiuoti ten ir ten?”, o ji linkteli ir sako: „Nu”. Paklausta, ar gali parodyti, vėl linkteli: „Na”. Įlipo į mašiną, sėdi, rūko... Žodžiu, tipiška kaunietė.
 
- Kuo jos kitokios – Kauno merginos?
 
- Apskritai, Kaune gyvenantys žmonės – specifiniai. Nesakau, kad blogi, tačiau kitokie... Galbūt grubesni. Merginos, palyginti su Šiauliais ar Vilniumi, - gerokai daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Kartais – netgi per daug save prisižiūri.
 
- O naktiniuose klubuose spėji pasilinksminti?
 
- Kodėl visi klausia apie naktinius klubus? (juokiasi) Aš panašus į naktinių klubų erelį? Tam nėra laiko – milžiniški krūviai, treniruotės, varžybos... Tiesa, vieną kartą teko pabuvoti ir laikinosios sostinės klube.
 
- Save laikai tikru žalgiriečiu? 
 
- Jeigu lakstau su „Žalgirio” apranga, matyt, toks ir esu. O jeigu rimtai, dar nesu visiškai įsijautęs į tą „vaidmenį”. Tiesiog atstovauju tai komandai ir jaučiuosi esąs jos dalimi. 
 
- Koks jausmas ginti legendinės Lietuvos krepšinio komandos garbę?
 
- Dar nespėjau pajusti kažko ypatingo, nes aikštelėje praleidžiu palyginti nedaug laiko. Lietuvos krepšinio lygos rungtynėse treneris dar leidžia pažaisti, tačiau ta atmosfera nė iš tolo neprilygsta Eurolygai. Dabar daug dirbame individualiai. Tikiuosi, kad ateityje sulauksiu daugiau trenerio pasitikėjimo ir minučių aikštelėje. Tada gal ir pajusiu, ką reiškia būti žalgiriečiu.
 
- Nuvilia tai, kad esi priverstas tokio lygio rungtynes stebėti sėdėdamas ant atsarginių žaidėjų suolelio?
 
- Žinoma, nuvilia, tačiau viskam – savas laikas. „Šiauliuose” irgi praėjo šiek tiek laiko, kol įrodžiau, kad esu vertas žaisti.
 
- Kas geriau – daugiau laiko žaisti aikštelėje vilkint „Šiaulių” marškinėlius ar atstovauti Kauno „Žalgiriui” sėdint ant suolelio?
 
- Žinoma, kad geriau yra daugiau laiko praleisti laiko aikštelėje. Esu jaunas – norisi lakstyti, parodyti, ką galiu... Kartais po varžybų, kurioms intensyviai ruošiuosi ir nesulaukiu progos išbėgti į aikštelę, negaliu net užmigti, nes esu kupinas energijos. Kita vertus, norisi kilti aukštyn. Bandysiu
įsitvirtinti. Jeigu nepavyks ir vis dar būsiu reikalingas „Šiauliams” - grįšiu čia. Bet pirmiausia sieksiu trenerio pasitikėjimo, o vėliau, kaip sako treneris Antanas Sireika, skaičiuosiu derlių – viščiukus.
 
- Palygink „Šiaulius” ir Kauno „Žalgirį”. Ką reiškia atstovauti kiekvienam iš šių klubų?

- Kaune – didesnis tempas ir varžybų skaičius, nes „Žalgiris” dalyvauja daugiau turnyrų – VTB, Eurolygoje... O ir trenerių darbo pobūdis labai skiriasi - Antanas Sireika propagavo laisvesnį, žiūrovų akiai patrauklų žaidimą, kai gali improvizuoti, o „Žalgirio” strategas viską labiau sustato į „rėmus”. Negaliu sakyti, kad tai – blogai. Juk čia surinkti daugelio komandų lyderiai. Jei visi pradėtų žaisti taip, kaip nori – aikštelėje būtų chaosas.
 
- Ko labiausiai pasiilgsti?
 
- Jausmo, kai įdėjus į krepšį, ošia visa salė.


 
Užvakar Šiauliuose lankęsis Kauno „Žalgirio” aukštaūgis į redakciją užsuko kartu su širdies drauge Laura Urbietyte. „Parašykite, kad aš labai stiprus”, - šmaikštavo nuolat besišypsantis krepšininkas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Į viršų