Pristatydamas biudžeto projektą Savivaldybės administracijos vadovas V. Damulevičius prisipažino, kad jei nebus surinkta tiek lėšų, kiek suplanuota, situacija bus tragiška.

Lina JUREVIČIŪTĖ

Miestas balansuoja ant bankroto ribos. Toks įspūdis susidaro apžvelgus 2010-ųjų miesto biudžetą ir išgirdus politikų bei valdininkų komentarus apie planuojamas pajamas ir išlaidas. Nors nedarbas mieste didėja, o ekonominio nuosmukio pabaigos dar nematyti, tačiau Savivaldybė planuoja surinkti 5 milijonais litų daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei miestui skaičiuoja Mokesčių inspekcija. Biudžetininkų algoms skirtų lėšų neužteks nė dešimčiai mėnesių, o išlaidos kai kurioms programoms mažinamos daugiau kaip 60 procentų. Nieko neslėpdamas Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius prisipažįsta, kad jei miestas nesurinks suplanuotų lėšų, situacija bus tikrai tragiška. Biudžetinės įstaigos nebegalės vykdyti joms numatytų funkcijų, o skolininkai kreipsis į skolų išieškotojus ir reikalaus grąžinti skolas. Ne vienas miesto politikas tiki, kad šiemet išsipildys pats blogiausias scenarijus.

Planuoja surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio

Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas 2010 metų miesto biudžetas, virė karštos diskusijos. Pilnutėlėje miesto Tarybos posėdžių salėje diskutavo ne tik miesto politikai. Išsakyti savo nuomonę biudžeto klausimu atėjo ir ikimokyklinių įstaigų atstovai, kurie bene labiausiai nukentėjo nuo praėjusiais metais vykdytos biudžeto taupymo programos.

Pristatydamas šių metų biudžeto projektą, savivaldybės administracijos vadovas Vladas Damulevičius sakė, kad šiemet buvo itin sunku biudžetą subalansuoti. Kad ir kaip specialistai skaičiavo, dėliojo, tarp pajamų ir išlaidų žiojėjo 7 milijonų skylė. Galiausiai nuspręsta skylę „užkišti” 5 milijonais padidinus gyventojų pajamų mokesčio „eilutę” ir 2 milijonais sumažinus išlaidas.

Vienas iš pagrindinių klausimų Savivaldybės vadovui – kaip planuojama surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei planuoja Mokesčių inspekcija? Juk nedarbas Šiauliuose didėja, o ekonominio sunkmečio pabaigos dar nematyti. V. Damulevičius pažymėjo, kad šiemet Mokesčių inspekcija Šiaulių miesto savivaldybei suplanavo 74 milijonus litų gyventojų pajamų mokesčio. Tai esą 43 milijonais mažiau, nei buvo suplanuota 2009-aisiais, ir 22 milijonais daugiau, nei realiai pernai buvo surinkta. Todėl, anot direktoriaus, įvertinus nedarbo tendencijas gyventojų pajamų mokestį galima padidinti.

Keistai politikams atrodė ir užmojis 2010-aisiais 2,5 milijono litų gauti aukcionuose pardavus savivaldybei priklausančią žemę. Juk 2009-aisiais aukcionai vyko labai vangiai ir surinkta vos 10-15 procentų planuotų pajamų. Biudžeto planuotojai paaiškino, kad pagal numatomus aukcionus ir žemės vertes, toks rodiklis turi būti įtrauktas.

Išlaidos varo į neviltį

Daugiausiai diskusijų ir pasipiktinimo antradienį vykusiame išplėstiniame Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje sulaukė planuojamo biudžeto išlaidų „eilutės”.

Vos pradėjus Savivaldybės administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui vardyti, kiek ir kam planuojama mažinti, klausimais jį apibėrė ne tik politikai, bet ir posėdyje dalyvavę ikimokyklinių įstaigų atstovai. Jie dar kartą priminė, kad jau pernai, kelis kartus sumažinus biudžetą, jie taupė kiek galėjo, tačiau lopšelių-darželių personalo darbuotojų algoms pinigų pritrūko dviem mėnesiams. Šiemet jie nemato būdo taupyti ir piktinasi, kad miesto valdžia tik deklaruoja bendradarbiavimą, kalbėjimąsi su švietimo įstaigų atstovais, o sprendimus priima taip, kaip jiems reikia, neatsižvelgdami į ikimokyklinių įstaigų atstovų pastabas.

Tačiau V. Damulevičius tepasakė, kad spaustis turi visi, nes priešingu atveju situacija mieste bus tragiška. Esą ikimokyklinių įstaigų darbuotojams atlyginimai mažinami vos 15,7 procento, kai tuo tarpu kitiems - 20-30 procentų.

Toks pasiteisinimas netenkino nei ikimokyklinių įstaigų atstovų, nei politikų. Esą negalima lyginti Savivaldybės administracijos atstovų ir lopšelių-darželių atstovų atlyginimų. Todėl esą būtina atsižvelgti į realius atlyginimų dydžius ir pirmiausia mažinti daugiausiai uždirbantiems.

Siūlo teistis su Vyriausybe

Nors posėdyje emocijos liejosi per kraštus, vis dėlto politikai pateikė ir pasiūlymų. Vienas iš jų – paruošti taupymo programą ir numatyti - kas, kaip ir kiek turi sutaupyti. Tiesa, kai kurie politikai mano, kad vis dėlto taupymo būdą turi pasirinkti pati biudžetinė įstaiga, tačiau taupymo programos iniciatoriai sako, kad miesto valdžia turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kurie kartais prasilenkia su įstatymais. Pavyzdžiui, reikalavimas nemokamai atostogauti, vykdyti funkcijas, kurioms tiesiog nepakanka skiriamų lėšų.

Dar vienas pasiūlymas – teistis su Vyriausybe. Politikai pažymėjo, kad nesurinkus suplanuoto miesto biudžeto trūkstamos lėšos turi būti skiriamos iš valstybės biudžeto. Tačiau didžiausia problema, kad nėra numatyto termino per kurį valstybė turi kompensuoti skirtumą. Gal kompensuos šiemet, gal po metų, dvejų ar penkerių. Be to, iš valstybės biudžeto savivaldybės biudžetams turi būti kompensuojamos pajamos dėl pakitusio PVM mokesčio.

Politikai siūlo kreiptis į šalies valdžią ir reikalauti prisiimti atsakomybę dėl neteisingai Savivaldybei suplanuoto gyventojų pajamų ir kitų mokesčių. Jei šalies valdžia atsakomybės neprisiims, rekomenduoja kreiptis į teismą ir teisybės ieškoti per teisėsaugos institucijas.

Rankų pakelti neišdrįso

Baigiantis išplėstiniam Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžiui politikų buvo prašoma preliminariai balsuoti, tačiau nė vienas politikas rankos nepakėlė.

„Gal padidinkite „eilutę” ikimokyklinėms įstaigoms ir tikėkimės, kad valstybė šiemet mums grąžins negautas lėšas už praėjusius metus”, - pasiūlė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius dar kartą pažymėjo, kad didinti nėra kur. O jei į miesto biudžetą nebus surinktos pajamos, situacija gali būti tragiška – skolininkai, kuriems skolas savivaldybė planuoja atiduoti per 3 metus, gali kreiptis į skolų išieškotojus ir reikalauti pinigų.

Ne vienas politikas po Tarybos posėdžio sakė, kad šiemet savivaldybei gresia blogiausias scenarijus. Jei biudžetas nebus peržiūrėtas ir atsakingiau suplanuotas, situacija gali tapti nevaldoma, o miestui kiltų realus bankrotas.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.