Iš Islandijoje nubudusio ugnikalnio atskridęs debesis turėtų būti pripažintas lietuvių  nacionaline vertybe.

Labai jau simboliška, kad prieš du dešimtmečius pirmosios Lietuvą pripažinusios valstybės ugnikalnis vėl gelbsti mūsų šalį. Nuo mūsų pačių valdininkų ir politikų, kurie dabar sėdi įkalinti Briuselio (ten tūno Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė), ir kitų Europos valstybių oro uostuose.

Meteorologai pastebi, kad debesis, apsukęs ratą aplink Vakarų Europą, sparčiai artėja prie Baltijos valstybių. Ir pagalvokime, mielieji, kiek gero ši gamtos katastrofa atneš mūsų valstybei ir mūsų varganam miestui.

Pirmiausia susitaupys mokesčių  mokėtojų pinigai. Krizė ne krizė, o palakstyti už valdiškus mūsų išrinktieji politikai ir skyrvedžiai ojojoj kaip mėgsta. Tiek Seime, tiek kukliame mūsų provincijos miestelyje. Antai buvusio šiauliečio, paksisto Valentino Mazuronio net etikos rykštės neatpurtė nuo tolimosios egzotiškos Kinijos. Kaip smakas nulėkė.

Valentino vietininkė  Šiaulių žemėje Daiva Matonienė vis Briuselin pasižmonėti lekia, tarsi Briuselio biurokratai ir biurokratės be nupudruotos Šiaulių  damutės neišgyventų. Štai ir dabar Briuselio oro uoste vicemerė  sėdi, kol dangų nupudrinęs islandiškasis debesis išsisklaidys laukia.

Galima prizą steigti tam, kas Savivaldybėje suras merą Genadijų Mikšį. Tiesa, vyras vis ant ratų ir patarlės meras iš ratų –  ratams lengviau čia jau nepritaikysi. Tiesa, kai kas svarsto, ar meras neturėtų tiltelių vengti ant ratų bevažinėdamas – bet jau čia kita lietuvių liaudies patarlė ir jau visai ne į temą.

Žinia, sunkmetis apkarpė keliones, o dar visai neseniai tuntais miesto politikai ir skyrvedžiai po užsienius lakstė. Ko gero nė vieno nepasilaksčiusio neliko. Danija, Suomija ir visų numylėtosios Baltarusija su Ukraina. Ėėėė, sako baltarusiai moka svečius sutikti ir priimti, ir pavaišinti. Vienas toks valdininkas guodėsi, kad per tas vaišes vos į Lietuvą grįžti nepavėlavo. Ką matė, ko nematė – nelabai prisimena, bet kulinarinį paveldą, jeigu ugninį skystimėlį galima taip pavadinti, iki kaulo smegenų įsisavino. 

Et, laikai geriausieji, ar dar sugrįšite, ar vargšeliai minės juos kaip savo jaunystę, perfrazuojant lietuvių tautos dainių Maironį? Sugrįš, žinoma kad sugrįš. O kai kam tie laikai net nepasibaigė.

Taigi net Šiaulių skraidūnus praskrido Šiaulių rajono savivaldybės galvos. Čia tos galvos Prancūzijoje, čia Moldovoje – pigių gėrimų ir brendžiuko „Bielyj aist“ šalyje patirties taurėmis semiasi.

Matyt, dėl to, kad patirties būtų gerai prisisemta, net trys Rajono savivaldybės vadovai Moldovon skrido: meras Algimantas Gaubas, vicemeras Jonas Novogreckis ir administracijos direktorius Stasys Lembutis. Kam tiek ir tokių didelių vyrų? Nagi pamąstykime balsu. Pavyzdžiui, semiasi rajono meras A. Gaubas moldaviškos patirties, semiasi, jau kelius patirtis apsėmė, tuoj krūminius apsems – nebepasisemia. Tada patirties taurę perima mero pavaduotojas (gi tam ir pavaduotojas) J. Novogreckis. Na, šis tai jau daug neprisisems, tad estafetę perima administracijos direktorius S. Lembutis. Tas tai jau vyras iš stuomens ir iš liemens. Dauuug patirties pasisemti gali.

Patirtis - geras dalykas yra, todėl iš Moldovos – šmakšt į Kaliningrado sritį. Ryt – į Lenkiją uždusdami lekia, poryt – vokiečiams akyse makaluojasi. Vis ant sparnų, taip sakant, vot. Visur tos patirties yra, visur ji skirtinga ir pasisemti labai jos norisi. Už valdiškus, žinoma, ne savus. Karti būtų už savus toji patirtis... 

Ir tai tėra tik viena geroji islandiško debesies, Europą aptūpusio, pusė. Yra ir antroji geroji pusė.

Jeigu valdininkas ar politikas sėdi svečioje šalyje, vadinasi per tą laiką nepridirbs nesąmonių Tėvynėje (ot kad naktinius mokesčių perversmininkus kas taip būtų įkalinęs, pavyzdžiui, visai kadencijai), nepaims kyšio ar šiaip durnai per televizorių nenusišnekės. Taigi prieš tokias gamtos kataklizmas ateityje reikėtų pasistengti kuo daugiau valdininkų ir politikų į tolimus tolimus užsienius išsiųsti.

Meteorologai spėja, kad debesis virš Europos siautės dar visą mėnesį – uždengs Baltijos šalių oro erdvę, nekils ir nesileis lėktuvai. Taigi ir užsieniuosna išlėkę valdininkai, ir politikai užsieniuose dar gerokai laiko pasėdės. Čia jau kaip teismo sankcija – visam mėnesiui, neapskundžiama ir neatšaukiama. Kas žino tuos islandų požemių dievus, kas jiems ten į galvą šaus ir dar kiek laiko sankcijas pratęs... 

Yra tik vienas pavojus. Tėviškėje likusių kėdžių trauka tokia didelė, kad, žiū, tuoj „įkalintieji“ pėsti namolio parlėks.

Leiskit į Tėvynę, taip sakant, vot.
Į viršų