Mykolas DEIKUS
Šiaulių miesto meras – šventasis. Neturi interesų, todėl yra skaidrus, neskaito laikraščių, todėl šventai nieko nežino, nesikalba su žmona ir uošve, todėl nežino, kad jo vadovaujama Savivaldybė artimiesiems tėkštels bemaž milijoną. Dokumentai rodo, kad miesto meras, ko gero, šį bei tą nutyli. O nutyli tai, kad galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus.
O meru sekdama Šiaulių apygardos prokuratūra apsimeta nematanti, kaip iš miesto biudžeto vagiami milijonai, prisidengiant amžina šiauliečių ramybe būsimose Dausiškių kapinėse.Byla – teisme
Nedaug trūko, kad Šiaulių apygardos prokuratūrą būtų buvę galima pagirti už tai, kad vienąkart ėmėsi ginti viešąjį interesą. Prokuratūra teismo paprašė anuliuoti Šiaulių apskrities administracijos viršininko sprendimą atstatyti nuosavybę į du hektarus žemės Dausiškėse, kurių apylinkėse planuojamos naujosios miesto kapinės. Teismas prašymą patenkino, tačiau sprendimas apskųstas ir dabar yra Vyriausiojo administracinio teismo rankose.
Tačiau neskubėkime džiaugtis – Šiaulių apygardos prokuratūra pakrutėjo ne valstybės žemę ar pinigus gindama. Apskrities administracijoje pasikeitė valdžia, ir toji valdžia nusprendė, kad ne visi Savivaldybės milijonų vienodai verti (bent jau ne tiek, kiek mero artimieji). Dviejų hektarų žemės savininkus tik dėl jai vienai žinomų priežasčių nusprendė išbuožinti ir išbraukti iš laimingųjų sąrašo. Kadangi pati administracija savo sprendimų panaikinti negali, tai paprašė prokuratūros apskųsti teismui.
Permokės keturis kartus
Šiaulių apskrities viršininko administracijos įgeidžius uoliai tenkinanti Anatolij Mirnyj kontora akis užsipylė ir ausis užsikimšo prieš argumentus, kodėl miesto valdžiai turėtų būti uždrausta pasirašyti sutartis su žemės Dausiškėse savininkais.
Šiaulių savivaldybėje jau guli sutartys su keliolika žemės savininkų, kuriems bus išmokėta nuo pusės iki pustrečio milijono litų kompensacija už valstybės poreikiams paimamą žemę. Savininkams Savivaldybė privalo teisingai atlyginti už paimamą žemę, tačiau ar teisinga miesto sąskaita už žemę permokėti tris-keturis kartus?
Kritika – iš saviškių stovyklos
Iš Kauno pasamdyti specialistai vieną arą žemės Dausiškėse buvo įvertinę nuo 1200 litų iki beveik 1400 litų.
Tačiau žinovų žodžiais, net 2008-ųjų pradžioje, kai buvo vertinama žemė, šios kainos buvo nerealios – gerokai užaukštintos.
Kad kainos nerealios, pritaria net miestą valdančios koalicijos narys, auditorius Stasys Grigaliūnas. Jo žodžiais, Dausiškėse žemė verta ne daugiau kaip 300-400 litų už arą. Jis pabrėžia, kad žemė minėtoje teritorijoje – visuomeninės paskirties, o tai dar labiau mažina vertę.
Šventasis ar melagis?
Tarkime, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje dirba mažaraščiai ar net analfabetai, nemokantys skaityti nei įstatymų, nei viešai publikuojamų argumentų. Tačiau mero argumentai apie tai, kad jis nežino, kiek iš miesto biudžeto uždirbs jo artimieji, verčia kelti klausimą: meras šventas naivuolis ar prastas melagis?
Šiaulių meras Genadijus Mikšys, paklaustas, kiek iš sandorio su Savivaldybe uždirbs Dausiškėse žemės turintys jo žmonos tėvai ir sesuo, eilinį kartą susinervino. Meras piktai atrėžė, kad nieko nežino, nesidomi ir apie tai su artimaisiais nesišneka.
Galima būtų pagalvoti, kad miestui vadovauja ne dvikojis meras, o šventoji indiška karvė iš Bramaputros gatvių, jeigu ne faktai.
Sprendė G. Mikšio vadovaujama administracija
Naujosios miesto kapinės pradėtos planuoti prieš ketverius-penkerius metus. Kaip tik tuo metu, kai Šiaulių savivaldybės administracijai vadovavo dabartinis miesto meras G. Mikšys – tuomet pusžalis valdininkas. Vietą kapinėms rinkosi būtent G. Mikšio vadovaujama Savivaldybės administracija.
Galime pabandyti patikėti, kad iš dešimčių tūkstančių hektarų miesto kapinėms G. Mikšiui nieko nežinant administracijos darbuotojai išsirinko būtent tą vietą, kurioje žemė priklauso jo uošviams. Galima net bandyti patikėti, kad G. Mikšys nežinojo savo uošvių pavardės ar pasitarimuose kalbant apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams, G. Mikšio raštuose Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių rajono savivaldybei buvo „užkonspiruotos“ jo giminaičių pavardės. Tačiau jei net tuometinis miesto meras Vytautas Juškus žinojo, kad Dausiškėse yra G. Mikšio uošvių žemė, tai ar galima patikėti, kad to nežinojo pats G. Mikšys? Klausimas – net ne retorinis.
Scenarijus – iš meksikietiško serialo?
Vaidinti amneziją patyrusį ūmai milijonieriumi tapusį Meksikos serialų herojų miesto merui G. Mikšiui šiuo metu – vienintelė išeitis, nors ir ne pati geriausia. Sprendimus, ar valstybės tarnautojas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priima Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jai būtinai nusiųsime surinktus duomenis.
Taigi ar G. Mikšys galėjo pažeisti viešuosius ir privačius interesus ir dėl to miestas neteks beveik devynių milijonų litų, kurie bus išmokėti sklypų savininkams, iš kurių bemaž milijonas atiteks mero artimiesiems?
Kai redakcija paprašė pateikti sumas, kurios bus išmokėtos mero artimiesiems, Savivaldybės atstovė spaudai merą narsiai užstojo krūtine, rizikuodama pakratyti kišenę solidžioms baudoms. Baudų neprireiks, nes prašymas tebuvo skirtas patikrinti, ar meras ir jo aplinka iš tiesų linkę interesus slėpti nuo visuomenės.
Redakcijos turimi dokumentai rodo, jog mero G. Mikšio artimiesiems Savivaldybė išmokės beveik milijoną litų iš pinigų, kurie skolinami iš banko. Taigi tuo metu, kai porą mėnesių ikimokyklinių įstaigų darbuotojai negaudami atlyginimų žvelgia badui į nasrus, mero artimiesiems skolinamasi suma, kurios užtektų visų ikimokyklinių įstaigų darbuotojų mėnesio atlyginimams. Jau neskaičiuojant palūkanų, kurias Savivaldybė sumokės bankui.
Tačiau nebetempkime gumos ir įvardykime, kur meras galėjo supainioti interesus.
Meras nepaviešino interesų
Nors Dausiškių kapinių reikalai tvarkomi pastaruosius ketverius metus, miesto meras G. Mikšys tik 2009-ųjų metų viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje įvardijo savo uošvių ir žmonos sesers pavardes, kuriems bus sumokėta triskart didesnė kompensacija, nei priklausytų pagal realią žemės kainą.
2008-ųjų viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje G. Mikšys nenurodė, kad gali kilti interesų konfliktas dėl kapinėms parinktos vietos, nors tuo metu sprendimai jau buvo priiminėjami. Pagaliau G. Mikšio vardu pažymėtas ir pagrindinis dokumentas – 2008-ųjų spalio 23 dienos Šiaulių miesto tarybos sprendimas, kuriuo miesto vardu visuomenės poreikiams paimama žemė Dausiškių kaimo apylinkėse. Jame – G. Mikšio uošvių ir „švogėrkos“ pavardės.
