Tarybos posėdyje politikų šou stebėjo nemažas būrys viešąjį administravimą studijuojančių studentų. Jie gyvai stebėjo politikų rietenas, rašėsi pastabas sąsiuviniuose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Užvakar vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje daugiausia diskusijų kilo svarstant fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus kitais metais vykdomai veiklai, nustatymo. Daugiausia sumaišties įnešė posėdžio pirmininkas, meras Justinas Sartauskas, kai sunkią negalią turintiems asmenims buvo pasiūlyta 90-čia procentų sumažinti vadinamąjį verslo liudijimo mokestį. Dėl tos sumaišties neįgalieji vos neliko nuskriausti.
Nepriėmus sprendimo nukentėtų žmonės
Sprendimu buvo siekiama patvirtinti fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2013 metais vykdomai veiklai, sąrašą bei lengvatų, taikomų gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus 2013 metais vykdomai veiklai, dydžių sąrašą.
Jeigu miesto Taryba nebūtų patvirtinusi minėto sąrašo ir lengvatų dydžių, Valstybinė mokesčių inspekcija kitais metais būtų taikiusi vienodą minimalų mokestį visiems, lengvatos nebūtų taikomos. Tokiu atveju nukentėtų gyventojai, kurie be lengvatų negalėtų dirbti.
Nurodė minimalų dydį
Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija Savivaldybei spalio viduryje nurodė, kad Taryba gali nuspręsti, kokius dydžius taikyti konkrečioms verslo šakoms bei kam skirti lengvatas, tačiau reikėtų laikytis nustatyto minimalaus mokesčio dydžio – 1 530 litų už visus 2013-uosius metus.
Lengvatos būtų taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduotoms ir politikų patvirtintoms grupėms. Šie Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti lengvatų dydžiai bus taikomi išduodant bei pratęsiant verslo liudijimus 2013 metais vykdomai veiklai.
Trys tūkstančiai verslo liudijimų
Šiauliuose šiais metais verslo liudijimus yra įsigiję daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Du trečdaliai iš jų yra lengvatiniai. Jeigu nebūtų taikomos mokesčio lengvatos, į biudžetą per visus metus būtų sumokama daugiau nei milijonas litų. Tačiau trečdalį sumos – kiek daugiau nei 300 tūkstančių - sudaro lengvatos, kurias turi padengti pati Savivaldybė.
Dažniausiai šiauliečiai perka verslo liudijimus, skirtus prekybai. Su verslo liudijimais dirba nemažai kirpėjų, statybininkų, siuvėjų, automobilių remontininkų. Savivaldybės sudaryta darbo grupė išanalizavo padėtį mieste ir siūlė daugumai veiklos rūšių taikyti nustatytą minimalų mokesčio dydį – 1 530 litų visiems metams, o populiariausioms profesijoms, tai yra prekiautojams ir kirpėjams – mokestį šiek tiek padidinti.
Valdininkų argumentas buvo toks, kad šios paslaugų grupės sudaro daugumą dirbančiųjų su verslo liudijimais, todėl reikėtų daugiau apmokestinti. Su tuo nesutiko nepriklausomas Tarybos narys Artūras Visockas. Jo nuomone, padidinus mokestį, kuris ir taip yra didelis, legaliai dirbančių prekybininkų ir kirpėjų sumažėtų, tad siekiamos naudos į biudžetą surinkti daugiau lėšų nebūtų. Taryba pritarė, kad mokestis šioms grupėms vis dėlto nebūtų padidintas.
Taikomos lengvatos
Darbo grupė siūlė lengvatas padidinti tradiciniais amatais užsiimantiems žmonėms (nuoladą vietoj 20-ies procentų padidinti iki 50-ies procentų). Taip pat sumažinti mokestį neįgaliesiems asmenims, pensininkams, tėvams, kurie vieni augina vaikus iki 18-os metų, ar vyresnius, jeigu jie mokosi mokykloje ar studijuoja. Mokestis mažėtų ir neįgalius vaikus ar įvaikius globojantiems tėvams bei bedarbiams, kurie yra registruoti darbo biržoje. Mažiau mokėtų ir mokiniai ar studentai.
Daug diskusijų sukėlė alternatyvus projektas, kurį pasiūlė A. Visockas. Politikas siūlė didelę negalią turintiems asmenims pritaikyti 90-ies procentų lengvatą. „Norėjau siūlyti šiuos žmones visiškai atleisti nuo mokesčio, bet pabijojau administracijos“, - pusiau juokais, pusiau rimtai pasisakė A. Visockas.
Daug ginčų dėl nieko
Visą politikų šou salėje stebėjo ir viešąjį administravimą studijuojantys studentai. Jie gyvai rašėsi pastabas, kaip dirba miesto valdžia. Nors ir anksčiau posėdžio metu kildavo įvairių diskusijų ar skambių pasisakymų, tačiau panašu, kad šį kartą kažkokios priežastys sujaukė posėdžio pirmininko mintis.
„Užsikirtot, gerbiamas mere. Trūksta aiškesnės tvarkos“, - replikavo politikai, kai meras painiojosi ir siūlė balsuoti tai už Savivaldybės administracijos pateiktą sprendimo projektą, tai už A. Visocko pasiūlytą alternatyvųjį projektą. Būtų užtekę nubalsuoti tik už alternatyvųjį projektą, kuris iš esmės papildė Savivaldybės administracijos parengtąjį dokumentą viena eilute – didelę negalią turintiems žmonėms mokestį sumažinti 90-čia procentų, ir viskas būtų išsisprendę.
Mero blaškymasis prajuokino ne tik politikus, bet ir kitus salėje sėdėjusius asmenis, į ginčą teko įsikišti ir teisininkams, kurie išsakė pastabas merui dėl reglamento ir balsavimo tvarkos. Susidarė įspūdis, kad meras nelabai norėjo, kad būtų priimtas alternatyvusis A. Visocko pasiūlytas projektas, galbūt todėl ir buvo keliama visa šita sumaištis, tačiau nuskriausti sunkią negalią turinčius asmenis politikams irgi buvo nepatogu. Tad kai galų gale politikai gavo teisę balsuoti, buvo patvirtintas alternatyvusis projektas.
Posėdžio pirmininkas meras Justinas Sartauskas sukėlė sumaištį, kai buvo svarstoma, ar sunkią negalią turintiems šiauliečiams sumažinti vadinamąjį verslo liudijimo mokestį 90-čia procentų. Ar tik ne todėl, kad šį pasiūlymą pateikė ne patys valdantieji?
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
