Judita AUKŠČIONYTĖ

Kurtuvėnų  regioninio parko direkcija viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo kviesti žmones savanoriškam darbui. Ir anksčiau, pasak Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio, čia dirbo savanoriai. Pagal Europos Sąjungos remiamas programas parke dirbdavo užsieniečiai. Parko administracija įsitikinusi, jog savanoriavimui jau subrendo ir lietuviai, tad ir kviečia žmones įsijungi į šią veiklą ir po žiemos padėti sutvarkyti nacionalinį draustinį.

Savanorių  judėjimas Lietuvoje labai jaunas, prasidėjęs prieš kelerius metus. Parko direktorius R. Tamulaitis pastebi, jog daugiausiai šį judėjimą propaguoja nevyriausybinės organizacijos. Tačiau lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje į savanorišką veiklą yra įsitraukę žymiai mažiau žmonių. NVO informacijos ir paramos centro duomenimis, pas mus savanoriavimą yra išbandę ne daugiau kaip 5 proc.  gyventojų. O, pavyzdžiui, Vokietijoje - 20 proc. šalies gyventojų. Savanoriškas darbas ypač populiarus JAV, kur savanoriškoje veikloje dalyvauja kas antras pilietis.

„Galima tik spėlioti, kodėl lietuviai tokie pasyvūs. Galbūt nėra pakankamai informacijos. Be to, sovietmečiu gyvavusi iškreipta savanoriško darbo forma - šeštadieninės talkos - suformavo neigiamą visuomenės požiūrį į darbą be užmokesčio”, - sako R. Tamulaitis.

Ilgai taip nebeturėtų tęstis. Savanoris - tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris be jokio piniginio atlygio dirba visuomenei naudingą darbą. Jis skiria savo laiką, žinias, patirtį, energiją darbui organizacijoje ir neima už tai atlygio. Savanoriškas darbas gali būti nedidelis, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos renginyje, arba rimtesnis, kai reguliariai skiriama dalis savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien.

Savanoriško darbo iniciatoriai ragina žmones rinktis galimybę kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių  įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo gebėjimus ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, įgyti naujų žinių bei įgūdžių, susirasti naujų draugų, tapti reikalingam kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

dažnas dar ir nežino, kokiais būdais galima dalyvauti savanoriškoje veikloje. Pasak parko direktoriaus, galima dirbti savanoriu organizacijoje, padedančioje kitiems. Tai gali būti savanoriškos organizacijos, besirūpinančios globa, aplinkosauga. Galima teikti profesionalią pagalbą ir konsultacijas. Tai renkasi teisininkai, gydytojai, buhalteriai, dizaineriai ir kiti specialistai, galintys pritaikyti savo patirtį savanoriškai padėdami savo bendruomenėms. Kultūros žmonės savanoriškumo principu gali padėti organizuoti konkrečius renginius - šventes, seminarus, muges, koncertus, varžybas.

Savanoriška veikla nuo kitų veiklų skiriasi. Pagrindinis skiriamasis principas -  nesavanaudiškumas. Savanoriška veikla, anot direktoriaus, neužsiimama siekiant materialinės naudos. Tiesa, savanoriams gali būti atlyginamos išlaidos. Taip užtikrinama, kad savanoriškoje veikloje galėtų dalyvauti turintieji ribotas finansines galimybes.

Svarbus savanorystės principas - laisva valia. Laisvos valios kriterijus padeda atpažinti tikrąją savanorišką veiklą nuo situacijų, kai žmonės yra verčiami užsiimti savanoriška veikla ar tai daro skatinami jausmo atlikti socialinę pareigą. Taip nutinka, kai mokyklos reikalauja, kad mokiniai dalyvautų talkose. Taip nutinka, kai įmonių darbuotojai pagal oficialią savanoriškos veiklos schemą yra verčiami įsitraukti į planuojamą talką. 

Kiekviena savanoriška veikla paremta ir naudingumo principu. Šis kriterijus padeda atskirti savanorišką veiklą nuo laisvalaikio užsiėmimo. Tačiau  savanoriavimas nėra mokamo darbo pakaitalas, nes savanoriai, anot R. Tamulaičio, negali pakeisti samdomų darbuotojų ir dirbti pelno siekiančiame sektoriuje.

Dažnam dar kyla klausimas, kodėl žmonės turėtų dirbti savanorišką darbą? Anot R. Tamulaičio,     yra daug įvairių priežasčių, kodėl žmonės dirba savanorišką darbą. Kai kuriems patinka atliekamo darbo tikslai, kiti siekia įgyti naujos patirties ir įgūdžių. Gana populiarus savanorių motyvas yra noras aktyviai įsitraukti į visuomeninį gyvenimą ar tiesiog būti reikalingam.

Dar kiti savanoriauja norėdami susirasti naujų pažįstamų, draugų. Kartais savanorišką  darbą  skatina labai elementarios, kartais - keistokos priežastys, tačiau iš esmės blogų priežasčių savanoriškai veiklai nėra. Štai tik keletas atsakymų iš savanorių apklausų: „Dirbu todėl, kad turiu laisvo laiko”.”Dirbu todėl, kad nuveikčiau kažką, visiškai priešingą nei oficialiame darbe”.” Dirbu savanoriu, kad turėčiau užsiėmimą... kad turėčiau dėl ko atsikelti ryte... kad būtų smagu... kad pabūčiau gamtoje... kad pažinčiau savo kraštą... kad išbandyčiau save... kad atitrūkčiau nuo kasdienės rutinos... kad patirčiau gyvenime kažką naujo, kad įrodyčiau, jog ne piniguose laimė”...

Tiems, kurie susidomėjo savanorystės veikla, kyla klausimas, nuo ko reikia pradėti. Svarbiausia, pasak parko direktoriaus, pirmiausia apmąstyti, ką norėtumėte veikti savanoriaudami, įvertinti, kiek laiko galite tam paaukoti. Būtinai įvertinkite savo interesus ir galimybes, pagalvokite apie tai, kokio pobūdžio darbą norėtumėte dirbti.

Tik nuo žmogaus priklauso, kiek laisvo laiko norėtų ir galėtų skirti savanoriškai veiklai. Gali būti ir valanda, ir keletas valandų per dieną, gali būti ir kartas ar keli kartai per savaitę, per mėnesį. Gali būti ir nuolatinė veikla. Tuo atveju, jei žmogus nebenori ar nebegali tęsti savanoriško darbo, jis gali pasitraukti iš savanoriškos veiklos, nes oficialiai niekam neįsipareigojama būti savanoriu.

Tie, kurie turi laisvo laiko ir noro dalyvauti savanoriškoje veikloje,  kviečiami įsijungti į šią veiklą tvarkant Kurtuvėnų dvaro sodybos sodą bei parką, kitas lankomas vietas.

Savanorių  laukiama gegužės 14 dieną 10 valandą Kurtuvėnuose, prie regioninio parko direkcijos pastato (Parko g. 2). Savanoriai iš  Šiaulių bus atvežami ir parvežami organizuotai, todėl pageidautina išankstinė registracija. Skambinkite telefonu 8 618 29 964. Savanoriai bus vaišinami arbata, sumuštiniais, turės galimybių susipažinti su Kurtuvėnų regioniniame parke saugomomis vertybėmis.                    

„Kiekvienas pats nuspręs, kiek laiko galės skirti savanoriškai veiklai”, - teigia direktorius įsitikinęs, jog kiek žmonių besusirinktų ir kiek laiko padirbėtų tvarkydami parką, triūsas ir pastangos bus įvertintos.