Pirmasis kalendorinis žiemos mėnuo buvo neįprastai šiltas. Laukiant Naujųjų orai staiga atšalo. Akivaizdu, kad per pastaruosius 25 metus klimato kaita suintensyvėjo. Tačiau iki šiol dauguma žmonių nežino, kaip patys galėtų prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Mokslininkai perspėja, kad skubiai nesiėmus veiksmų, šalis niokos vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Ekstremalios situacijos – neišvengiamos?
„Klimatas iš tiesų keičiasi ir labiausiai jo kaita pastebima žiemą. Jeigu anksčiau jos būdavo šaltesnės ir iškrisdavo daugiau sniego, tai dabar sniego danga plonėja. Tokios tendencijos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės pusrutulyje“, – „Šiaulių naujienoms“ sako klimatologas Donatas Valiukas.
Specialisto teigimu, klimato kaitos nereikėtų sieti vien su oro temperatūra. Anot jo, visiškai normalu, kad vienos savaitės būna šaltesnės, kitos – šiltesnės.
„Jeigu žiemą yra žemesnė temperatūra nei įprasta, tai nereiškia, kad neišsiverš šalčio banga, trunkanti kelias savaites. Jeigu ilgai nelijo, vis tiek išlieka tikimybė, kad per vieną dieną iškris mėnesio kritulių norma. Paprastai klimato kaita siejama su tokių reiškinių ekstremalėjimu“, – akcentuoja pašnekovas.
Taip pat reikėtų baimintis aukštos temperatūros, t. y. karščio bangų. Ne ką pavojingesni potvyniai ir stiprėjantys vėjai. Pavyzdžiui, Lietuvoje pavasario potvyniai tampa mažesni, bet daugėja lietaus sukeltų potvynių. Jie kol kas nepadaro didelės žalos, bet jau kartais užlieja sodybas, paplauna gatves.
Energetikos sektorius – pagrindinis taršos šaltinis
Ne visi dar žino, ką galima padaryti, kad patys prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo. Mažintumėme taršą, jeigu rūšiuotumėme atliekas, nepaliktumėme elektros prietaisų budėjimo režimu, naudotumėme elektrą taupančias lemputes, rečiau vairuotumėme automobilį.
„Kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Aišku, nereikia imtis labai drastiškų priemonių. Užtektų, jeigu mes visi rečiau naudotumėmės asmeniniu transportu, taupytumėme elektros energiją“, – pabrėžia D. Valiukas.
Vis dėlto pagrindiniai taršos šaltiniai Lietuvoje yra energetikos sektorius, transportas ir žemės ūkis – būtent šiems sektoriams esą ir teks pagrindinė misija įgyvendinant susitarimą, kuris buvo priimtas Paryžiuje klimato kaitos konferencijoje.
Paryžiaus konferencijoje priimtas nutarimas ir išsikeltas tikslas, kad vidutinė pasaulio temperatūra kiltų ne daugiau nei 2 laipsniais lyginant su priešindustriniu laikotarpiu (idealiu atveju siekiama, kad ši temperatūra neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus).
Imsis ryžtingesnių veiksmų
Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje.
„Džiugu, kad pasaulis suprato, jog klimato kaita yra didelė problema ir ėmėsi atitinkamų priemonių. Tikiuosi, kad priėmus šį sprendimą kiekvienos šalys jį ratifikuos ir taip į atmosferą pateks mažiau šiltnamio dujų“, – viliasi klimatologas.
Dar iki šio susitarimo Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra patvirtinusi Klimato kaitos politikos strategiją, kurioje įsipareigota jau iki 2020-ųjų šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisiją sumažinti 30 proc., iki 2030-ųjų – 40 proc. ir iki 2040-ųjų – 60 procentų.
Kitas uždavinys – didinti alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą: ir saulės, ir vėjo energijos, ir, kiek įmanoma, hidroenergijos, ir biokuro. Tai yra pagrindinis kelias, kuo pakeisti iškastinio kuro dalį.
Tikimasi, kad taip pavyks suvaldyti temperatūros didėjimą ir išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių.
