Lina JUREVIČIŪTĖ
Kalbėkite ir siūlykite, ką norite, o mes padarysime taip, kaip mums reikia. Tokiu principu priimdama miestiečiams svarbius sprendimus vadovaujasi mūsų miesto valdžia.

 Tai, kad valdininkams ir politikams nė motais šiauliečių interesai ir nuomonė, dar kartą parodo kapinių planavimo istorija simboliško pavadinimo kaime – Dausiškėse. Pradėjus trūkti laidojimo vietų šiauliečiai miesto valdžiai siūlė ne vieną sprendimo variantą, tačiau valdžiai, panašu, rūpėjo ne kaip geriau ir  pigiau šią problemą išspręsti, bet kaip savas kišenes šiauliečių uždirbtais pinigėliais prisipildyti.

Ima juokas pro ašaras prisiminus, kiek skandalų jau kilo dėl Dausiškių kapinių plano. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad kapinių įrengimas atidedamas, nes dar nesibaigia teismai su netikėtai valdiškoje žemėje atsiradusiais keturiais žemės sklypų savininkais. Tyčiojasi iš šiauliečių ne tik miesto, bet ir Šiaulių apskrities valdžia. Juk ne be Apskrities valdžios žinios kapinėms numatytos valstybinės žemės ruoželis pateko į privačias rankas. Turėjo valdininkai žinoti apie parengtą detalųjį planą kapinėms Dausiškėse. Turėjo žinoti ir apie tai, kad miesto valdžia skolinasi milijonus litų žemės sklypams išpirkti. Sakysite, suklydo koks Apskrities valdininkėlis. Netyčia atidavė žemės lopinėlį būtent ten, kur numatyta amžinojo poilsio vieta šiauliečiams? Gal ir netyčia, tačiau ši klaidelė miestui gali kainuoti daugiau kaip pusę milijono litų. Lygiai tiek tyčia ar netyčia praturtėtų planuojamose Dausiškių kapinėse žemės sklypelius gavę privatininkai.

Pasklidus informacijai, kad keturi hektarai valdiškos žemės planuojamose Dausiškių kapinėse atiduoti privatininkams, Šiaulių apskrities viršininko administracija ėmėsi šią „klaidą” taisyti – kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė apginti viešąjį interesą. Esą jau buvo aišku, jog čia bus kapinės ir reikia atšaukti anksčiau priimtą sprendimą. Apskrities viršininko administracija teisėsaugininkų prašo nuo savo sprendimų apginti visuomenę? To dar neteko girdėti. Užtat dėl tų pačių sprendimų šiauliečiams dabar geriau nemirti, nes Dausiškių kapinės bus pradėtos įrenginėti tik kai pasibaigs teismai. Žinant, kaip „greitai” dirba teismai, panašu, kad atsakymo – teisėtai valstybinės žemės lopinėlis Dausiškių kapinėse atiteko privatininkams ar ne – dar teks palaukti.

Kol planuojamų Dausiškių kapinių teritorijoje netikėtai atsiradę žemės sklypų savininkai laiko špygas ir dar nėra tikri, ar pavyks susižerti gražaus pinigėlio iš miesto biudžeto, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys jau gali būti ramus. Žemės išpirkimo sutartys jau pasirašytos ir pinigėliai tuoj tuoj papildys kišenes. Tiesa, biudžeto pinigėliai ne tiesiogiai atguls mero kišenėje, juos už žemę planuojamose Dausiškių kapinėse gaus jo uošvė ir žmonos sesuo, tačiau Genadijus Mikšys – ne koks eilinis šiaulietis, uošvė turėtų juo didžiuotis. Tad gal ir vieną kitą dešimtį tūkstančių atskaičiuos. Kas čia žino, gal renkantis kapinių vietą reikėjo kokį žodelį tarstelti, patarimą duoti? Mero žodis sprendžiant tokius reikalus irgi svarbus.

O galėjo viskas išsispręsti daug paprasčiau. Sužinoję, kad praeis dar keleri meteliai ir nebebus kur laidoti šiauliečių, žmonės kreipėsi į „Šiaulių naujienas” siūlydami šios problemos sprendimo variantus. Kolumbariumus. Vietos sienelei, į kurią statomos urnos su mirusiojo palaikais, daug nereikia. Ją galima būtų įrengti ir dabar veikiančiose kapinėse. Valdžios vyrai tada spyriojosi – nėra krematoriumo, nepatogu žmonėms bus vežti į kitą valstybę palaikus sudeginti, o po to parsivežti čia. Esą palaikų kremavimas būtų susijęs su didelėmis išlaidomis ir kažin ar problema išsispręstų. Valdžios vyrai porino, kad kol nėra krematoriumo, tol kolumbariumai nebus paklausūs. Tada užsienyje viešėję šiauliečiai papasakojo apie kiek kitokius kolumbariumus, kuriuose laikomos ne urnos su pelenais, o žmonės laidojami su visais karstais. Šiauliečiai žurnalistams pateikė nuotraukas, filmuotą medžiagą – visą informaciją nuo savotiškų karstams skirtų kolumbariumų įrengimo iki gėlėmis papuoštos kapavietės. Ir krematoriumo nebereikia, ir vietos, ir senų lietuviškų laidojimo tradicijų nepažeistume. Skirtumas tik tas, kad karstas būtų palaidotas ne po žeme, o betoninėje sienoje. Žurnalistų kalbinti valdžios vyrai tada sakė, kad idėja – nebloga ir šią patirtį galėtume perimti, tačiau pašnekėjo ir tuo viskas pasibaigė, o galiausiai padarė taip, kaip jiems reikėjo. Rezultatą matome – skolinti milijonai dalijami, o naujų kapinių nė nematyti.

Gerai pagalvojus, nėra kur su naujomis kapinėmis skubėti. Juk kiekvienais metais iš Savivaldybės sulaukiame žinių, kad dabar veikiančiose miesto kapinėse vietos laidoti užteks dar maždaug metams. Ir kiekvienais metais – vis metams. Tokių „guminių” kapinių turbūt nė vienas miestas neturi, o gal šiauliečiai nemiršta, laukia, kol amžinajam poilsiui atguls naujosiose Dausiškių kapinėse? Gal ir sielai į dausas iš Dausiškių bus lengviau patekti?

Į viršų