Mečislovas Poderis prieš dvejus metus nudegė veidą ir akis, dėl to teko gydytis ligoninėje. Vyriškis šnairuoja į prekybcentrio kaminą.

Tado JUODŽIUKYNO nuotr.

Zita KATKIENĖ
Mūsų miestas pilnas tvinksinčių vočių - iki paskutinio nervo įsiskaudėjusių problemų, dėl kurių žmonės kenčia nuolat, tačiau spręsti problemų nėra kam. Tuo įsitikinome praėjusį trečiadienį paskelbę „Šiaulių naujienų” „Karštąją liniją” tema „Ar pakanka dėmesio kovai su triukšmu, netvarka, tarša?” Prie „Šiaulių naujienų” telefono 52 38 40 budėjusi Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Janina Tamošiūnienė dažnam žmogui taip pat negalėjo padėti - daugelio funkcijų tarnyba nebeatlieka, todėl pagalbos tenka ieškoti kitur. Arba susitaikyti su esama padėtimi ir gyventi toliau? Pasibaigus budėjimui „Šiaulių naujienų” žurnalistai vyko gyventojų padiktuotais adresais ir ieškojo kaltųjų, dėl kurių žmonės braido vandenį, nudega veidus, kenčia triukšmą ir nemalonius kvapus. Apie tai rašysime ir kituose „Šiaulių naujienų” numeriuose. 

Kaimynai mano, kad juos žaloja parduotuvės kamino dūmai...

Vidmantas Štaras, Verdulių gatvės gyventojas:

„Sutikau šiandien kaimynę ir labai nustebau - jos veidas, kakta paraudusi, lyg būtų nudegusi. Kaimynėlė papasakojo, kad vakar vakare išėjo į kiemą pasivaikščioti. Nubudusi rytą persigando - jos skruostai, kakta, paraudusi. Mes gyvename šalia prekybos centro TAU pastatų, bet niekaip nepavyksta išsiaiškinti, kieno tas kaminas. Panašiai prieš trejus metus buvo nutikę ir kaimynui, jos vyrui. Tik dar labiau nukentėjo. Jam teko ir ligoninėje gulėti, gydytis odą ir akis. Vos regėjimo neprarado. Tas kaminas - žemai, tai kai pučia šiaurės vakarų vėjas, dūmus neša tiesiai į mūsų kiemą. Tada, kai veidą ir akis apdegė kaimynas, kreipėmės į aplinkos tyrimų laboratoriją, buvusią A. Mickevičiaus gatvėje, bet pasakė, kad kiemo ore nėra jokios taršos. Ką mums daryti, nes baugu į kiemą ir vaikus išleisti? Aš jau nuėmiau krepšinio lanką, nes vaikai, žaidę krepšinį, taip pat nudegė veidus, peršėjo oda. O juk gyvename individualiame name, turime ir žemės sklypelį, daržoves, vaisius auginame. Kaip valgyti obuolius ar bulves, kai tokie dalykai vyksta?

J. Tamošiūnienė:

„Tokio fakto niekur neteko girdėti ir neteko fiksuoti. Pirmą kartą girdžiu, kad iš kamino kristų deginančios odą ir akis dalelės. O gal nudegimus reikėtų sieti su kitkuo, ne su to kamino dūmais? Man atrodo, jei kaminas būtų aukštas, dūmų sklaida būtų didesnė, ir jūs nepatirtumėte tokios problemos. Reikėtų ištirti šio kamino dūmų sudėtį, gal tada kas paaiškėtų. Tokio fakto tikrai dar niekas nefiksavo.

„Šiaulių naujienų” pastebėjimai:

Visuomenės sveikatos centro specialistės pateiktas atsakymas netenkino nei Verdulių gatvės gyventojo, nei „Karštosios linijos” organizatorių. Nusprendžiame patys išsiaiškinti, kas degina žmonių veidus ir akis.

Surasti Verdulių gatvės 6, 8, 10 namus - nelengva užduotis, nes namai - nutolę nuo gatvės ir prie jų patenkama akligatviu, vedančiu „TAU” prekybos centro konditerijos cecho pasieniu. Tik žinantys, turbūt, iš pirmo karto pastebi keliuką, vedantį link šių namų.

Kieme netrukus susirenka žmonės - ir paaugliai, kurie vėliau pasakoja, kaip nudegė veidus žaisdami krepšinį. „Oda peršėjo, bet visai ne taip, kaip nudegus saulėje”, - prisimena paaugliai.

Sutuoktinių Mečislovo ir Stanislovos  Poderių pasakojimai - pribloškiantys. 76-erių metų Stanislova Poderienė neslepia paraudusio veido - kakta ir skruostai, įsitikinusi, apdegė vakar, kai išėjo vakare į kiemą pasivaikščioti. Tą vakarą moteriai pasirodė, kad dūmai iš kamino buvo tamsesni ir vėjas pūtė į jų namų pusę.

Žmonėms atrodo, jog vakare iš to kamino visada daugiau dūmija.

„Mes  jau liguistai stebime tuos dūmus, - pasakoja Vidmantas Štaras, skambinęs ir į „Šiaulių naujienų” „Karštąją liniją”. - Mes einame pro kaminą ir žiūrime, kas ten krenta, į kurią pusę dūmai kyla.”

Ypač žmonės įsibaimino po to, kai prieš dvejus metus veidą ir akis nudegė arčiausiai to kamino gyvenantis Mečislovas Poderis.

Tą dieną žmogus remontavo automobilį ir tikrai daug laiko praleido po pat kaminu, iš kurio tikrai virto dūmai.
„Man visada peršėjo ir aš ranka vis perbraukdavau veidą, o vakare pajutau, kad skauda ne tik paraudusią ir pūslėtą odą, bet ir akis”, - pasakoja aštuntą dešimtį metų bebaigiantis šiaulietis.

Nedelsdamas kreipėsi į privatų akių ligų gydytojo kabinetą. Pradėjusi gydymą gydytoja po savaitės nusprendė, jog reikia guldyti į ligoninę. Dar ligoninėje teko praleisti porą savaičių, kol atsistatė regėjimas.
„Kai vyrą paguldė į ligoninę, aš ėjau pas TAU prekybos centro administraciją, ieškojau savininko. Bet niekas nesakė, kur jis yra. Moteriai pavyko patekti į savininko kabinetą, tačiau jame buvęs, anot S. Poderienės, į parduotuvės savininką panašus žmogus - kresnas ir nedidelio ūgio vyras, ją tik užsipuolė, kai moteris pradėjo kalbą apie tai, kad vyras nudegė veidą nuo dūmų, sklindančių iš kamino.

„Kažin dar kur jis įkišo tą veidą ir nudegė”, - nusijuokęs į TAU prekybos centro savininką moteriai panašus darbuotojas.

„Čia - ne atsakymas”, - sakau aš jam, bet jis tik riktelėjo: „Matai duris ir išeik”.

Nelikę nieko kito, tik grįžti namo. Bet moteris nenuleido rankų, nes buvo tikra, kad turi kažkas atsakyti už sužalotą žmogaus sveikatą. Ji drauge su kita kaimyne kreipėsi į A. Mickevičiaus gatvėje   buvusią laboratoriją. „Atvažiavo laborantas, pastovėjo kieme kažkokį prietaisą ant žemės pasidėjęs, Ir išvažiavo”, - prisimena moteris. Vėliau gyventojus paštu pasiekė atsakymas. Laiške buvo rašoma, jog oras kieme švarus. „Galit net į Vilnių nesikreipti”, - buvo parašytas nurodymas.

Nuo tada žmonės jokios teisybės neieškojo. Nors tikina, jog dažnai jausdavo, kad ant odos užtykšta lyg lašas, kuris ima deginti. „Mes tapome atsargesni - tuoj einame praustis, plauti rankų, kai grįžtame namo ir matome, kad kaminas rūksta”, - sako Vidmantas Štaras.

Žmonės teigia suprantantys, kieno kaimynystėje gyvena. „Mes prie magnato kabinėtis nenorime, tačiau gyvename agresyvioje aplinkoje ir tikimės pagalbos”, - sako žmonės.

„Šiaulių naujienos” kreipėsi į specialistus, galinčius rasti išeitį iš susidariusios padėties.

 Prekybos centro „Tau” konditrerijos cecho direktorė:

„Tie žmonės bent ateitų pas mus, bent pasikalbėtų. Dabar eina į redakciją, o mes nieko nežinome. Aš čia dirbu nuo 1998-ųjų, tačiau per tiek laiko jokio panašaus skundo neteko girdėti. Tas kaminas - mūsų, konditerijos cecho katilinės, šildančios vandenį. Dar kažin, kieno čia tie priekaištai, dar kažin, ar čia patys žmonės, ar kažkas kitas. Gal čia visai kas kitas jiems vadovauja”, - nebaigdama minties kalba nepanorusi prisistatyti vadovė.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys:
„Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką. Bet čia priekaištas dėl katilų ir kaminų. Turėtų patikrinti Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Įdomu ir patiems sužinoti, kas ten galėtų būti. Įdomumo dėlei reikėtų viską išsiaiškinti. Aš pats perduosiu Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, kad atliktų tyrimą.” 

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius Artūras Valančius:
„Apklausę p. Poderienę dėl nurodyto kamino priežiūros kreipėmės į prekybos centro TAU direktorę. Nustatėme, kad katilinė kūrenama dujomis, priimta Valstybinės komisijos. Patikrinimo metu priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta”.

Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta:

„Pirmas toks signalas pasiekė mane. Kai katilinė kūrenama dujomis, kitokiam kurui katilas nepritaikytas, todėl sunku įsivaizduoti, kad ten galėtų būti kūrenama kuo kitu, ne dujomis. Aš būtinai aiškinsiuosi. Reikėtų ištirti, kas ten iš to kamino kyla. Bet įrengti nuolat dūmų sudėtį matuojantį prietaisą - per brangu. Reikia, kad žmonės skambintų man, kai pastebės dūmus, būtinai aiškinsiuosi, kas ten yra. Tikrai niekur dar nebuvo, kad kristų kas iš kamino ir degintų žmones.”

 

Į viršų