Gegužės pradžia, o Kalėdų žvaigždės krūmas, raudonais žiedais nuo lapkričio apsipylęs, ko gero, žydės iki Kalėdų - Česlavos ir Vytenio Rimkų su anūkėle Vytaute džiaugsmui.
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 
 
 
 
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jei manote, kad puansetija, kitaip - Kalėdų žvaigždė, yra gėlė, kuri kelis mėnesius žydi, o paskui apgenėta iki kitų Kalėdų kaip stagaras žiemoja, esate neteisūs. Šiaulietė Česlava Rimkienė pirma išsiaiškino, kad puansetija ne gėlė, o medis, todėl gėlių pardavėjų patarimų nepaisė ir štai jos namuose jau nuo lapkričio žydi visas didžiulis raudonas krūmas.
O tam krūmui tik ketveri metai, nes 2006-ųjų rudenį iš dailininko Antano Visockio knygos pristatymo Šiaulių universiteto galerijoje profesorius Vytenis Rimkus mažytį augalėlį į kišenę įsidėjęs parnešė. 
 
„Pastačiau virtuvėje ant palangės nieko gera iš jos nesitikėdama - jau toks mažytis augalėlis buvo, - prisimena Česlava Rimkienė. - Ir nors vėlu buvo - žiema, persodinau į didesnį vazonėlį ir Kalėdų žvaigždė puikiausiai paaugo. Kitąmet persodinau į dar didesnį ir per dvejus metus puansetija išaugo, išsikerojo iki pusės lango - jau ir nukristi galėjo. Tada pastačiau kambaryje ant kėdės - visai išvešėjo. Tik gaila, kad pernai nepersodinau - dar didesnė būtų šiemet buvusi.”
 
O kad kaip nors ypatingai Kalėdų žvaigžde būtų rūpinusis ponia Česlava nemano: laisčiusi vandeniu iš čiaupo, kaip ir kitiems augalams kartais įberdama rausvų kemiros trąšų. O jei kur kelioms dienoms ir išvažiuodavusi, tai nelaistoma puansetija ir apvysdavusi, bet papylus vandens kaip mat atsigaudavo. Tiesa, puansetijai reikia šviesos, daug, o tiesioginiai saulės spinduliai irgi nekenkia. Ir persodindama puansetiją Česlava Rimkienė sako per daug galvos nesukanti: į didesnį vazoną įpilanti turguje pirktų kokių po ranka pakliūva žemių, ir viskas.
 
Kaip ten bebūtų - puansetija vešinti, ištisai raudonais žiedais akis džiuginanti ir... „Pamačiusi, kad jau taip auga, pabandžiau nukirpti šakelių, pamerkiau į vandenį ir - išleido šaknikes, - sako Česlava Rimkienė. - Pirmametė iš šakelių vėl virtuvėje ant palangės auga, kitame kambary - trys šakelės dar tik šakneles leidžia. Padovanosiu kam. Ai, daug tų gėlių pas mane, daug kieno nors dovanotų - tai ir aš, kai ataugų atsiranda, jas sodinu ir dovanoju toliau.”
 
O kiek ir kokių kambarinių gėlių ponia Česlava auginanti? „Gerai, kad dabar visų čia nėra - išnešiau kai kurias į balkoną, o tai Vytenis suskaičiavo, kai jam liepiau palaistyti išvažiuodama į Palangą, ar ne keturiasdešimt vazonėlių... - prisipažįsta Česlava Rimkienė. - O kas veikti daugiau pensininkei, tai ir lieka gėlės, parodos, knygos, anūkėms kojines adyti...”

Į viršų