Lina JUREVIČIŪTĖ
Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai nesiliauja juokinti tautos. Nežinia, ar iš dyko buvimo, ar tiesiog nesuprasdami elementarių miesto gyvenimo dėsnių, valdininkai politikams siūlo  priimti  sprendimus, kurie netelpa į jokius logikos rėmus. 

 
Turbūt niekam nekyla klausimas, kodėl arklys traukia vežimą, o ne vežimas arklį. Tačiau šios, net darželinukams aiškios gyvenimo tiesos, panašu, negalioja mūsų valdžios vyrams ir moterims. Šiandien Šiaulių miesto savivaldybės taryba turės nuspręsti, ar pritaria tam, kad būtų parengta socialinio būsto statybos ir eksploatavimo galimybių studija. Atrodytų logiška – socialinio būsto mieste laukia daugiau nei tūkstantis šeimų. Kasmet socialinio būsto prašančių šeimų skaičius vis auga, o miesto valdžia iš šalies valdžios jau keleri metai nebegauna pinigų naujiems socialiniams butams nusipirkti. Pastačius tokį namą gyvenimas pagerėtų ne vienai ir ne dviem dešimtimis metų socialinio būsto laukiančioms šeimoms. Taigi turi miestas pinigų ar neturi, tačiau labiausiai pažeidžiamu visuomenės sluoksniu privalo pasirūpinti. 
 
Tačiau miesto gyvenimu besidomintys šiauliečiai puikiai prisimena dar visai neseniai rengtus miesto valdžios planus pastatyti socialinį namą. Ir vieta namui jau buvo numatyta, ir planai parengti. Oi kaip gyrėsi valdininkai ir politikai išsamiai pasakodami apie naująjį namą! Esą naujame name bus 55 butai. Juose įsikurs 55 šeimos. Čia bus visai kitaip nei dabartiniuose socialiniuose būstuose – gražu, jauku ir gera gyventi (kai kurie dabar miesto Savivaldybei priklausantys socialiniai būstai apskritai netinkami gyventi. „Šiaulių naujienose” ne kartą rašėme, kad socialinį būstą gavę žmonės skundėsi, jog bute nebuvo elementarių dalykų – iškrito bandomi atidaryti  langai, grindyse žiojėjo skylės ir pan). 
 
Kai socialinio namo statyba „be penkių minučių” pradėta, valdininkai nusprendė, kad reikia... atlikti tokio namo galimybių studiją. Tai yra, išsiaiškinti, ar tokio būsto miestui apskritai reikia. Žinant, kad galimybių studijos kainuoja ne vieną dešimtį tūkstančių litų, rankomis trina ne viena tokias paslaugas teikianti bendrovė. Juk pakaks tik nuo Savivaldybėje jau esamų socialinio namo statybos planų nusirašyti ir še tau – galimybių studija. Tūkstantėliai iš praskolinto miesto biudžeto subyrės į kažkieno kišenę, o Savivaldybė turės galimybių studiją ir dar kartą galės įsitikinti, kad jau seniai numatytoje vietoje, seniai numatyto dydžio ir pagal seniai paruoštus planus reikia pradėti statyti namą socialiai remtiniems žmonėms... Paklausite, kodėl to negalima padaryti pagal dabar jau parengtus planus? Aiškaus atsakymo į šį klausimą iš valdininkų nesulaukė ir miesto politikai. Panašu, kad valdininkai ieško ilgiausio kelio „per aplinkui”. Juk einant tokiu keliu ne vieno verslininkėlio kišenę biudžeto lėšomis galima papildyti. 
 
Dar vienas juoktis pro ašaras verčiantis Šiaulių miesto savivaldybės valdininkų sprendimas – Gytarių vidurinės mokyklos vieta. Tiksliau, jau šį šeštadienį vyksianti Gytarių mikrorajono gyventojų apklausa. Neišsiaiškinę visko iki galo, supriešinę visuomenę valdininkai skubėjo uždaryti Šventupio vidurinę mokyklą, o jos mokinius perkelti į Gytarių pagrindinę mokyklą. Mokykla uždaryta, mokytojai atleisti iš darbo, vaikai perkelti. Kaip norėjo valdininkai, taip ir padarė – visuomenės nuomonės neklausė. O dabar, kai viskas išdraskyta, kreipiasi į tautą. Esą patarkite, mielieji, kaip mums toliau daryti – vaikus mokyti Gytarių mokyklos pastate, ar vis dėlto persikraustyti į buvusią Šventupio vidurinę mokyklą, kurios renovacijai iš Europos Sąjungos bus skiriama 3,5 milijono litų? Ką čia daug patarsi? Valdžios sprendimais nusivylę žmonės puse lūpų kalba apie tai, kad ši apklausa – tik akių dūmimas. Esą valdžia vis tiek priims tokį sprendimą, kokio jai reikia. 
 
Mėgsta mūsų miesto valdžia viska daryti atbulai. Ar nebūtų buvę daug paprasčiau Gytarių mikrorajono apklausą surengti dar prieš sujungiant mokyklas? Visuomenė būtų aiškiai pareiškusi savo nuomonę, išdėsčiusi argumentus „už” ir „prieš”, o tada ir būtų galima spręsti, kurią mokyklą prie kurios prijungti, kurios pastatą renovuoti. Kas bus, jei vis dėlto visuomenė nuspręs mokyklą palikti Gytarių mokyklos pastate? Už europinius milijonus suremontuotas Šventupio vidurinės mokyklos pastatas taps dar vienu namu-vaiduokliu? Juk jau ir taip visus metus miestas kišo tūkstančius litų už tuščio pastato šildymą. Valdininkai skuba teisintis, esą jei mokykla pasiliks Gytarių mokyklos pastate, suremontuotas buvusios Šventupio vidurinės mokyklos pastatas bus naudojamas „švietimo ir sporto reikmėms”. 
 
Pavyzdžių, iliustruojančių, kaip mūsų miesto valdininkai darbus pradeda nuo kito galo, galima būtų rasti ne vieną ir ne du. Liūdniausia, kad tie sprendimai kenkia ne patiems valdininkams, o visiems šiauliečiams – kiršinama visuomenė, švaistomi taip sunkiai mūsų visų uždirbti pinigai. 

Į viršų