facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ
Nuo kalno paridenta sniego gniūžtė į pakalnę atrieda didžiuliu sniego kamuoliu, kuris čia pat, dažniausiai, ir dūžta į šipulius. Tokiu principu vyksta ir gyvenimas, kurį įtakoja sprendimai, virstantys tikru absurdu, kai prasideda jų įgyvendinimas.  „Šventajame rašte” parašyta, jog žydai kiekviename sprendime reikalauja stebuklų, o graikai ieško išminties. Tik apie lietuvius tame rašte nieko nepasakyta... O reikėtų, nes akivaizdu, jog lietuvių valdžios sprendimuose - nei išminties, nei stebuklo rasti kartais nepavyksta.
 
Lygiai taip pat ir su medicinos strategų sprendimu aprūpinti gyventojus nemokama vakcina nuo kiaulių gripo. Pralobo farmacininkai, aprūpinę pasaulio gydymo įstaigas vakcina, kurios niekam nebereikia. Visai neseniai farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline”, gaminanti vaistus nuo gripo ir vakcinas,  pranešė savo praėjusių metų ketvirto ketvirčio uždarbį. Ekspertų prognozės viršytos su kaupu. Farmacininkai neslepia, jog gerus pelnus garantavo vakcinos nuo kiaulių gripo pardavimai. Ši vakcina atkeliavo ir į Šiaulius. Ir atkeliavo tada, kai  kiaulių gripo epidemija jau buvo atslūgusi. Niekam nebereikalinga vakcina, tarsi ta sniego gniūžtė, pavirto didžiuliu absurdo kamuoliu ir ištiško kanalizacijos vamzdynuose... 
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog medikai, išvydę vakcinos buteliukus, kuriuose supilstyta po dešimt dozių vakcinos, apstulbo: vargu ar per dieną atsiras dešimt žmonių, kad visa vakcina būtų sunaudota. Tad ir nusprendė iš anksto registruoti norinčiuosius vakcinuotis nuo kiaulių gripo. Deja, ir šis sumanymas nuėjo perniek, nes  registracijos dieną ne kiekvienas prisiminė savo planą skiepytis nuo kiaulių gripo ir net užsiregistravusieji  ne visi į skiepų kabinetą atėjo. Ir vakcina liko nesunaudota. 
 
Praimto buteliuko kitai dienai saugoti nevalia, tad vakcina, sukaupusi milijoninius pelnus farmacininkams, nutekinta ir į kanalizaciją. Pats gyvenimas įrodė, jog vertinti to, kas mažai vertinga, ir nereikia. Medikai teigia, jog šios mažai ištirtos vakcinos duoda mažesnį efektą, nei įprastos higienos priemonės. Tad jei patys žmonės būtų turėję galimybę priimti sprendimą  pirkti vakciną, vargu ar tokie kiekiai būtų nutekėję į kanalizaciją. 
 
Dabar sprendimą priėmė sveikatos strategai, kuriems, akivaizdu, rūpėjo ne žmonių sveikata, bet galimybė plauti pinigus. Ir taip nuriedėjo dar viena sniego gniūžtė - iššvaistyti pinigai... kanalizacijos kirmėlėms ir graužikams „vakcinuoti”... Tokio burbulo sprogimo nesitikėjo turbūt ir patys vakcinos gamintojai. Deja, gyvenimas - geriausias režisierius, sudėliojantis į savo vietas tikrąsias ir tariamas vertybes. 
 
Absurdu kvepia ir valdžios priimtas sprendimas mažinti kaimo vietose dirbančių ugniagesių finansavimą. Apie tai patys ugniagesiai pranešė visuomenei, surengę piketą prie Šiaulių apskrities viršininko administracijos. Tai reiškia, kad ugniagesiai, nebegaunantys finansavimo, nebegali dirbti visu pajėgumu - nuo šiol į kaime kilusį gaisrą atvažiuos ne ugniagesių komanda, bet vienas ugniagesys. 
 
Gaisro akivaizdoje savo gyvybe dažnai rizikuojančiam žmogui reikės suspėti visur: pačiam laikyti ir vandens žarną, ir švirkštą, pačiam gelbėti gaisre dūstantį žmogų. Akivaizdu, jog tokiu atveju, kai pamainoje dirba vienas ugniagesys, pažeidžiama darbo sauga ir toks sprendimas gali baigtis ne tik kaimo priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų uždarymu, bet ir... ugniagesių darbo traumomis. Kaip dirbti ugniagesiui, kai reikia galvoti ne apie tai, kaip užgesinti gaisrą ar išgelbėti žmogų, bet kaip sveikam ir gyvam ištrūkti iš pragaištingos ugnies gniaužtų žinant, kad deguonies kaukės tikrai niekas nepasiūlys - nes kolegos šalia nėra. Jis jau „sutaupytas” nemokamų atostogų sąskaita. 
 
Gal tik vienu valdžios sprendimu taupyti nesipiktina paprasti žmonės - na tie, kurie nedirba apskričių viršininkų administracijose, nes nuo jų pečių netrukus nukris administracinė našta.
 
Bet šiandien, kai jau beviltiškai artėja liepos 1-oji diena, nuo kurios nebeteks galios pagrindinis Apskrities valdymo įstatymas bei begalė kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų, susijusių su apskrities valdymu, ar dar daug yra tikinčių, kad biurokratų aparatas tikrai sumažės? Teko girdėti, kad patys apskričių darbuotojai šventai tiki, kad ta pati apskrities „panelė”, prieš keletą metų atšventusi įkūrimo 90-metį, išliks kaip ir buvusi, tik kita suknele pasidabinusi. 
Taigi tuose pačiuose kabinetuose triūs tie patys žmonės, tik transformuosis į kitas institucijas -  vieni vykdys funkcijas, kurios perduotos savivaldybėms, o kiti tas, kurios perduotos ministerijoms. Ar tikrai atsikvėps mokesčių mokėtojai, kurių pinigėliais bus mokamos ir išeitinės kompensacijos žemėtvarkininkams, nes akivaizdu, kad šiauliečiams milijono nepakaks. O ir kompensacijas gavusiems, kas žino, gal dar šiltesnės vietos jau kedenamos? 
Akivaizdu, jog visuose valdžios sprendimuose glūdi ne tik dalelė išminties, bet ir gabalėlis stebuklo, kuriais ir apauga dienos šviesą išvydę įstatymai. Galime sakyti, kad prieš 90 metų priimtas pirmasis Apskrities valdymo įstatymas jau nusirito į papėdę ir trinktelėjo į grindinį, pažerdamas naujais purslais.
 
Kiekvienam - savas laikas... nutekėti kanalizacijos vingiais. Ir tai, matyt, priklauso ne tik nuo paleistos gniūžtės - priimto sprendimo stiprumo, bet ir nuo kalno, kuriuo lemta riedėti, aukščio.  

Į viršų