„Parduotuvių darbuotojai nuskaičiuodami pinigus nuo suklastotos banko mokėjimo kortelės  ne visada sulaukia pranešimo apie tai, kad bandoma atsiskaityti netikra banko mokėjimo kortele”, - tvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas A. Misiukevičius.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
 
Asta VOLKOVAITĖ
Pastaruoju metu policijos suvestinėse pasipylė pranešimai apie falsifikuotus dokumentus. Anot teisėtvarkos sergėtojų, tendencijos šiek tiek keičiasi. Anksčiau suklastoti dokumentai buvo tiekiami į užsienio šalis nusikaltėliams ir nelegaliems migrantams. Dabar tokiais dokumentais vis dažniau naudojasi sukčiai bei kiti nusikaltėliai. Kartais pardavėjai gali nė nesuuosti, nes apgavikams atsiskaitant suklastota banko mokėjimo kortele pranešimas apie galimai netikrą mokėjimo priemonę iš banko automatiškai gali ir neatkeliauti.
 
Nusiaubė ne vieną prekybos centrą
 
Šiaulių apskrities VPK kriminalistams neseniai Kaune pavyko sulaikyti tris suklastotomis kortelėmis už įvairias prekes ne kartą atsiskaičiusius kauniečius: 42-ejų metų G. N., 28-erių metų K. Ž. ir penkeriais metais jaunesnį D. P. Pasak Šiaulių apskrities VPK atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, vyrai  netikromis kortelėmis atsiskaitydavo įvairiuose šalies miestuose. 
Šių metų kovo 16-ąją Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams su bankais bendradarbiaujanti bendrovė pranešė, kad  Šiaulių prekybos centruose atsiskaityta netikra mokėjimo kortele. Apgavikai per pusantros valandos prekybos centruose apsipirko dvylika kartų. 
 
Sukčių mašina atrodė kaip prekybininkų automobilis
 
Netrukus pareigūnai pradėjo paiešką. Nustatyta, kad netikra kortele atsiskaitantys vyrukai važinėja automobiliu „Audi A6”. Teisėtvarkos sergėtojai apgavikus sekė iki Kauno. Čia prie IX forto vyrukai turėjo paklusti pareigūnų raginimui sustoti. Kauniečių mašina atrodė kaip Gariūnų prekybininkų automobilis, bagažinė bei automobilio salonas buvo kimšte prikimšti polietileninių maišų su įvairiomis prekėmis. Anot G. Smagriūnienės, mašinoje rastas ir nusikaltimo įrankis - netikra mokėjimo kortelė.
 
Nustatyta, kad mašinoje rastų įvairių maisto produktų, brangių alkoholinių gėrimų, cigarečių, sportinių batelių bei marškinėlių vertė galėtų siekti apie 5 tūkstančius litų. Pasak pareigūnų, banko mokėjimo kortele trijulė už prekes atsiskaitė Kėdainių, Raseinių, Radviliškio parduotuvėse bei Raseiniuose ir Kaune esančiose degalinėse „Lukoil“. 
 
Gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų
 
Pareigūnai įtariamuosius uždarė į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Automobilis su  prekėmis taip pat parvežtas į Šiaulius. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir rado galimai suklastotą asmens tapatybės kortelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo ir neteisėto jos naudojimo. Už tokius darbelius Baudžiamajame kodekse numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
 
Dviem vyrukams teismas sankcionavo suėmimą ilgesniam laikui. 
 
Spalvingiausia biografija gali „pasigirti” vyriausiasis kaunietis.  Šiaulių apskrities VPK duomenimis, į penktą dešimtį įkopęs vyras praeityje teistas jau šešis kartus, tris iš jų – už sukčiavimą. Jauniausiasis iš trijulės jau yra vienąkart teistas už pasipriešinimą pareigūnams.
 
Pardavėjams įtarimo gali ir nesukelti 
 
Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Roberto Jagmino, dokumentų dirbtuvės veikia mūsų šalyje. Policijos vadovo pavaduotojas teigia, kad žmonės, kurių pavardės mirga ikiteisminiuose tyrimuose dėl dokumentų klastojimo, nėra susiję su užsienio šalimis, dažniausiai – nusikalsti linkę asmenys. Duomenų, kad pasai bei asmens tapatybės kortelės galėtų būti klastojamos Šiauliuose, policijos pareigūnai neturi.
 
„Dokumentų klastojimas sunkmečiu - itin dažnas nusikaltimas. Dokumentai klastojami įvairiai. Pavyzdžiui, banko mokėjimo kortelės padirbamos taip: suklastojama tikra banko mokėjimo kortelė arba tiesiog pagaminama nauja”, - pastebi Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Artūras Misiukevičius. Pareigūno teigimu, šiuo metu tarpbankinė sistema sukčiams leidžia perkelti net amerikiečio duomenis. Pasak A. Misiukevičiaus, kai kurios netikros banko mokėjimo kortelės pardavėjams gali nesukelti jokio įtarimo.
„Parduotuvių darbuotojai nuskaičiuodami pinigus nuo suklastotos banko mokėjimo kortelės  ne visada sulaukia pranešimo apie tai, kad bandoma atsiskaityti netikra banko mokėjimo kortele”, - tvirtina A. Misiukevičius. 
 
Nederėtų duoti išsinešti banko mokėjimo kortelės
 
A. Misiukevičius sako, kad gyventojai naudodamiesi šia atsiskaitymo priemone turi būti atsargūs net maitinimo įstaigose. „Padavėjams nederėtų duoti išsinešti banko mokėjimo kortelės”, - pataria A. Misiukevičius. Pareigūnas paaiškina, kad restoranų ir kavinių darbuotojai lankytojams už akių gali ne tik nuskaičiuoti pinigus, bet ir duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti piktiems nusikaltėlių kėslams. Pareigūnas įspėja, kad žmonės turėtų būti atsargesni ir imdami pinigus bankomatuose.
 
„Žmonėms bankomatuose atliekant operacijas gali būti nuskaityti slapti duomenys. Duomenis gali nuskaičiuoti į bankomato kortelės angą įleisti duomenų skaitytuvai”, - teigia A. Misiukevičius. Anot pareigūno, tokių sukčiavimo atveju mieste dar nebuvo užfiksuota.
 
Šiaulių universiteto diplomai - ne patys populiariausi
 
„Klastojami net naujo leidimo dokumentai. Reikiamą įrangą dokumentams klastoti auksarankiams nesunku gauti. Jos pilna interneto svetainėse”, - pripažįsta A. Misiukevičius. Pareigūno teigimu, auksarankiai dažniausiai yra informacinių technologijų specialistai.
 
Prakalbus apie išsilavinimą, A. Misiukevičius prisimena, kad jam rankose teko laikyti ne vieną suklastotą aukštojo mokslo diplomą. „Šiaulių universiteto diplomai tikrai nėra patys populiariausi”, - pastebi minėto skyriaus viršininkas. Pasak pareigūno, neteisėtai įgyjamos specialybės nuolat keičiasi. Pasirodo, kad pastaraisiais metais itin madinga buvo nusipirkti vadybininko ar teisininko diplomą.
 
„Darbdaviams plika akimi atskirti suklastotą aukštojo mokslo diplomą gali būti sunku”, - neneigia  A. Misiukevičius. Anot pareigūno, juodojoje rinkoje diplomas gali kainuoti tūkstantį ar net keletą tūkstančių litų. Beje, suklastotas vairuotojo pažymėjimas kainuoja gerokai pigiau - apie 400-500 litų. A. Misiukevičiaus žodžiais, užsienyje dokumentų prekeiviai gali uždirbti maždaug keturis kartus daugiau. 
 

Į viršų