Jei miesto valdžia pasirašys koncesijos sutartį, daugelis vargšų ilgus dešimtmečius liks gatvėje, o sąskaitos koncesininkui bus apmokėtos švietimo, kultūros ir socialinės rūpybos sąskaita.

 

 

 

Mykolas DEIKUS

„Išparduotuvė“. Tokią iškabą galima pakabinti ant Šiaulių savivaldybės durų likus nepilniems metams iki naujų rinkimų. Iki naujų rinkimų miesto valdžia skuba pasirašyti kuo daugiau sutarčių, palaiminti kuo daugiau abejotinų „investicinių“ projektų. Vienas iš tokių – socialinio būsto statyba už verslininkų pinigus, miestą įmerkiant į dešimtmečius truksiančias skolas. Ir mažiausiai ateinantį dešimtmetį nė vienas socialiai remtinas šiaulietis neperžengs socialinio būsto slenksčio.

Šiauliuose gyvena tūkstančiai šiauliečių, kurie kantriai laukia valdiškos pastogės, kadangi nepajėgia įsigyti savosios. Tačiau daugeliui iš jų viltis teks atidėti ilgiems dešimtmečiams, jeigu miesto valdžia palaimins beprotišką projektą – naujo daugiabučio statybą.

Šiaulių miesto politikai Savivaldybės administracijai nurodė parengti naujo daugiabučio statybos K. Korsako gatvėje galimybių studiją. Studija dar nepradėta rengti, o Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius praėjusį pirmadienį viešai pareiškė, kad konkursas bus surengtas jau šią vasarą.

Tai išgirdęs miesto meras Genadijus Mikšys, panašu, gerokai susinervino. Meras pareiškė  nekomentuosiąs administracijos vadovo žodžių.

Ir vis dėlto Šiauliuose yra džiūgaujančių naujuoju miesto valdžios projektu. Iš pažiūros jis iš tiesų žavus.

Šiaulių savivaldybės idėja – nebepirkti butų, o statyti naują daugiabutį. Planuojama K. Korsako gatvėje pastatyti devynių aukštų namą, kuriame apsigyventų pusšimtis socialiai remtinųjų. Kol kas nėra nustatytos tvarkos, kiek šiauliečių iš kiekvienos eilės (bendros, jaunų šeimų ir kt.) peržengtų naujo būsto slenksčius. 

Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus V. Damulevičiaus teigimu, daugiabučio statyba kainuotų apie trylika milijonų litų.

Direktorius svarsto, kad konkursai „numestų“ porą milijonų. Tačiau milijonuose šuo ir pakastas. Nes Savivaldybė – tų milijonų neturi. Ir dar nežinia kada turės.

Atsakymą turi Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius. Jis teigia, jog būtent dėl to, kad neturi pinigų, Savivaldybė ir ketina namą statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu (pagal Koncesijų įstatymą). Statybų bendrovė pastatys namą už savuosius, Savivaldybė sukels socialiai remtinuosius, o po to mokės, mokės, mokės, kol po dvidešimt penkerių metų namas atiteks Savivaldybei.

Tiesa, administracijos vadovas pastebi, kad Lietuvoje nėra daug panašios partnerystės pavyzdžių.  Žinoma, negi LEO projektą galėtumei pavadinti sėkmingu?

Bet gal miesto valdžia teisi ir naujo namo tikrai labai reikia?

O dabar grįžkime prie minties, kad tūkstančių šiauliečių, laukiančių socialinio būsto, viltys atidedamos dešimtmečiams.

Nekilnojamojo turto ekspertai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinis dviejų kambarių butas Šiauliuose kainuoja apie 80 tūkstančių litų. Kur link sukame?

Taigi paskaičiuokime. Jeigu Vyriausybė, kaip ir ankstesnioji, Šiauliams skirtų milijoną  litų socialiniam būstui pirkti, tai per metus nauja pastoge džiaugtųsi 10-15 šeimų. Penkiasdešimtajai šeimai, jeigu Savivaldybė neieškotų pinigų savo biudžete, pastogės palaukti reikėtų apie penkerius metus. 

Tačiau kas nutinka, jeigu Savivaldybė pasirašo koncesijos sutartį? Po metų ar kitų  būstą įgyja penkiasdešimt šeimų. Žinant Šiaulių savivaldybės tradicijas dar galima suabejoti, ar naujus butus gaus skurdžiausios šeimos, tačiau kitais ir dar kitais metais būsto negaus nė viena nauja šeima.

Jeigu Savivaldybė kasmet gautų ir po milijoną, tai ateinančius dešimt ar trylika metų visus pinigus kištų daugiabutį pastačiusiai bendrovei, užuot pirkusi tegul ir ne naujus butus.

Reikia nepamiršti, kad sutartis pasirašoma ne trylikai metų, o 25-eriems. Tai reiškia, kad Savivaldybė  daugiau kaip du dešimtmečius mokės statybų bendrovei. Iš tų pinigų, kurie bus skiriami socialiniam būstui įsigyti.

O dabar pasvarstykime, ką  Savivaldybė laimėtų, jeigu trylika milijonų ne atiduotų  statybininkams, o išleistų butams pirkti? Tokiu būdu pastogę įgytų apie pusantro šimto šiauliečių. Kitaip tariant, vos ne tris kartus daugiau negu pagal koncesijos sutartį.

O pabaigai pamėginkime atsakyti, kodėl ant Savivaldybės durų reikėtų pakabinti skelbimą  „Išparduotuvė“.

„Ir iš tikrųjų, kodėl negalima būtų paprasčiausiai nupirkti butų?“ – svarsto Miesto tarybos opozicijos atstovas Justinas Sartauskas, sutikdamas, jog idėja statyti namą iš principo nėra bloga. Politikas svarsto, gal nėra susikalbėjimo.

O gal iš tiesų  kalba – visai apie ką kitą. Spaudos konferencijoje V. Damulevičius patvirtino, kad konkursas rengiamas iš tiesų iki naujų rinkimų.

Ačiū Dievui, kad politikai žmones prisimena bent prieš rinkimus. Tačiau namo statybos projektuose pakastas dar vienas dvokiantis šunėkas.

Savivaldybės administracijos direktorius spaudos konferencijoje pradžioje užsiminė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija davusi žodinį pažadą skirti lėšų socialiniam būstui. Vėliau buvo priverstas patikslinti, kad jokių garantijų nėra. Kitaip tariant obuoliauti su koncesininku Savivaldybės valdžia eina visiškai plika ir basa.

Ko verti žodiniai „pažadai“, rodo ir tai, kad pernai Savivaldybė socialiniam būstui negavo nė lito. Tad apie kokius milijonų aruodus krizės nualintoje valstybėje svajoja miesto vadovai?

Taigi peršasi išvada, kad miesto valdžia žūtbūt veržiasi iki naujų rinkimų pasirašyti sutartį su koncesininku, kadangi daugeliui iš jų ateinančiais metais gali nė netekti grįžti į Savivaldybę. Suktis iš  beviltiškos padėties teks jau būsimajai miesto valdžiai, kurios pagrindinis uždavinys bus atidavinėti sparčiai auginamas skolas, toliau taupyti mokyklų, kultūros, socialinių ir ikimokyklinių įstaigų sąskaita.

Apie kitus miestą išgręšiančius projektus, dėl kurių skubama sutartis pasirašyti iki naujų  rinkimų, skaitykite artimiausiuose „Šiaulių naujienų“ numeriuose.