facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-09-18 09

Išmanieji mokymai: tai, kas moksleiviams savaime suprantama, pedagogams yra mokslas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Lietuvoje mokyklų skaitmenizacija pamažu įgauna pagreitį. Tačiau išmaniųjų telefonų ar planšečių nauda mokykloje neretam dar atrodo abejotina. Kyla abejonių, ar moksleivis braukdamas pirštu per ekraną gali tobulėti. Kiti tikina, kad tokias technologijas moksleiviai naudoja tik tuščioms pramogoms. Tačiau Lietuvos mokyklų pedagogai jau dalyvauja intensyviuose skaitmeniniuose mokymuose ir juos vertina itin pozityviai, kaip ir pačią į mokyklą žengiančią skaitmenizaciją. Tarp 28 mokyklų išmaniuosiuose mokymuose užsitikrino vietą ir Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos pedagogų komanda, kuri tikina, kad jau žino, kaip savo pamokose pritaikys išmaniąsias žinias. Išmaniųjų technologijų panaudojimą ugdymo procese kur kas atsargiau vertina daktarė docentė I. Ramaneckienė – jos manymu, taip pamoką reikėtų paįvairinti tik retkarčiais.

Koja kojon su išmaniuoju moksleiviu
„Romuvos“ progimnazijos muzikos mokytoja Irma Rimkevičienė sako, kad skaitmeniniai mokymai pedagogams yra išties naudingi. Išmaniuosiuose mokymuose pedagogai mokosi naudotis prezentacijų kūrimo įrankiais, tinklaraščių kūrimo ir turinio pateikimo, informacijos vizualizacijos galimybėmis, o po kursų mokymo procese jie gebės panaudoti vaizdo filmus, nuotraukas ir animaciją.
„Pirmiausia, turint tokias technologijas, dažnai vaikai įsivaizduoja, kad planšetiniai kompiuteriai, išmanūs telefonai ir lentos gali būti skirti pramogai. Bet iš tikrųjų technologijas galima įdarbinti gerąja prasme ir vaikų pramogas tikslingai panaudoti mokymuose“, - teigia mokytoja. Pedagogas kompiuteriniame žaidime gali atskleisti savo dalykus, o moksleiviui išmaniosios technologijos yra vienas iš motyvavimo būdų mokytis ir domėtis.
„Štai mano dalykas yra muzika, aš ir sakau: susirandate tam tikrą žaidimą ir tam tikrais punktais aprašote muzikinį šio žaidimo takelį“, - pateikė užduoties pavyzdį I. Rimkevičienė.
Pasak mokytojos, skaitmenizacija mokykloje – viena iš neišvengiamybių, kadangi ji padeda taupyti laiką, o pedagogams reikia spėti kartu su vaikais.

Vyresniems pedagogams sunkiau?
I. Rimkevičienė sako, kad amžius išmokti naudingai pritaikyti technologijas savo pamokose negali būti kliūtis.
„Viskas priklauso nuo žmogaus noro – jeigu norėsi mokytis, tuomet viskas bus gerai. Mokymuose supratome, kad visko neįmanoma spėti. Turi iš tiesų domėtis, pats ieškoti, klausti ir nelaukti, kad pirštu tau viską parodytų. Juk atradimo džiaugsmas būna, ir kai išmoksti vedamas pastangų, ir kai kartais išmoksti visai netyčia. Prisiminus pirmuosius savo mokymosi žingsnius su technologijomis, dabar jau atrodo šiek tiek juokinga: kaip gali nemokėti ir nežinoti?“ - šypsosi I. Rimkevičienė.
Štai šios progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Rita Nemanienė šiuo teiginiu kiek abejoja. „Manau viskas yra įmanoma, bet ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikai jau gimsta technologijų aplinkoje, todėl jiems jos yra priimtinos. O mes turime juos vytis ir mokytis, tad mums yra mokslas, kas jiems yra savaime suprantama“, - sako pedagogė.

Direktoriaus nuomonė – naudinga
„Romuvos“ progimnazijos direktorė Stanislava Prazauskienė sako, kad jau po pirmųjų mokymų ėmė planuoti, kaip pakeis savo vadybinę veiklą naudodama išmaniąsias technologijas. „Mus mokė ir kaip socialinius tinklus panaudoti mokymui, mokyklos reklamai, ir kaip naudotis programomis. Toliau mes vykdysime žinių sklaidą, apmokysime visus mokytojus to, ko išmokome. Mokykla turi planšetinius kompiuterius visai klasei, bet jų galimybės dabar bus kur kas labiau išnaudojamos“, - sakė S. Prazauskienė.
Direktorė vis dėlto teigia, kad išmaniosios technologijos viso mokymo neuzurpuos. „Mano nuomone, ir knygą reikia skaityti, ir planšete mokėti naudotis. Tik reikia žinoti, kur ją naudoti. Jeigu tai taps priemone žaidimams, bet ne knygų skaitymui, tada netinka. O juk gali įsikelti daugybę knygų – tai patogu. Technologijos tikrai skatina moksleivių motyvaciją, tai ugdymo turinio įvairinimui skirta priemonė, bet viso mokymo kompiuteris nepakeis. Dažnai jaunesni sako: vyresni mano, kad knygos niekas negali pakeisti. O aš sakau, kad reikia siekti ir kompiuterio rašto kultūros“, - sakė direktorė.

Tolygu išmokti dar vieną kalbą
R. Nemanienė sako, kad tai, kas sužinota mokymuose, 90 proc. su trupučiu galima sėkmingai taikyti savo pamokose – tiek informacinių technologijų mokytojui, tiek bet kurio kito dalyko mokytojui. Anot jos, išmokti naudotis technologijomis pedagogui yra tolygu išmokti kalbėti šiuolaikinio jaunimo kalba.
Paklausta, ar technologijos išties nepakenks mokantis, pedagogė tvirtina, kad tokio pavojaus nėra. „Kiekvieno įrenginio galimybės priklauso nuo to, kaip mes mokysime moksleivį jį panaudoti. Be abejo, jis gali nueiti į socialinius tinklus ir pramogas. Bet juk ir plaktuką galima panaudoti namui statyti arba visai kitais tikslais – taip ir su išmaniosiomis technologijomis. Tokie mokymai yra puikus sumanymas, jų pedagogams reikia“, - sakė R. Nemanienė.

Kritiškesnis žvilgsnis į išmanizaciją
Docentės daktarės Irenos Ramaneckienės manymu, pedagogai ir moksleiviai turi žinoti visas naujoves, tačiau pamokoje išmaniosios technologijos turi būti naudojamos tik retkarčiais. „Mokytojas turi paįvairinti pamokas, kad jos nebūtų itin nuobodžios. Bet jeigu sureikšminsime išmaniąsias technologijas pamokoje – mokymas kris žemyn“, - teigia I. Ramaneckienė.
Pamokose apskritai mokytis mąstyti nėra ir neturi būti lengva. „Pamoka paprastai vyksta tam tikru tempu, kuriuo vaikai spėja mąstyti, o išmaniuoju atveju atsiranda pagreitintas tempas. Vaikas nebeturi kantrybės, jis negali išklausyti. O baigus mokyklą ir įstojus į aukštąją, jam bus tragedija klausytis paskaitų, kadangi jis bus pripratęs prie greito, dinamiško vaizdo keitimosi“, - paaiškina I. Ramaneckienė.
Deja, tuomet liūdnų padarinių nebus įmanoma likviduoti, kadangi smegenys jau bus adaptuotos „gyventi“ dinamiškai. I. Ramaneckienės teigimu, jeigu vaikas apskritai buvo „šeriamas“ technologijomis nuo pat mažumės, tai jo smegenys bus absoliučiai sugadintos. „Kris dar sykį jo raštingumas, o mes ir taip jau esame jį apleidę. Kas susiję su mąstymu: vaikas su tuo vaizdu beveik viską gauna sugromuliuota – nyks jo rišli kalba. Kada nebėra kalbos, nebereikalingas ir mąstymas“, - teigia I. Ramaneckienė.

„Neriame“ į viską, ką pakiša pasaulis
Ir iki „išmanizacijos“ mokyklose užaugdavo ateities protai, tačiau ugdymo sistemos keitimosi spragų skaitmenizacija neištaisys.
„Štai pradinukams mes ir taip jau nebeleidžiame nurašyti nuo knygų, kas itin lavina atmintį. Taip apleidžiama akies ir rankos raumenų koordinacija. Jeigu vaikas šitaip nuo mažens bus žalojamas ir ateis pas darbdavį, kuriam reikės rankų raumenų judrumo darbe, jis nepajėgs dirbti. Tad ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai sužalojame savo vaikus“, - aiškina I. Ramaneckienė.
Tad, anot daktarės docentės, viskas priklausys nuo to, ar protingai naudosime technologijas mokyklose, kurių nereikėtų sureikšminti.
„Kai tik įsijungėme į Europos Sąjungą, sureikšminame absoliučiai viską. Savo gerus dalykus metame, griebiame kažkokį užsienietišką šlamštą, kurį mums pasiūlė, o paskui matome, kad iš jo nieko neišeina. Bet prisipažinti nedrįstame, kad sugadinome vaikus“, - teigia I. Ramaneckienė.
I. Ramaneckienė teigia, kad nereikia idealizuoti ir pervertinti išmaniųjų technologijų, mokykloje naudojamų ugdymo tikslais. „O tokius kursus organizuojant reikėtų degti ne tik optimizmu, bet ir galvoti, kokią žalą jos gali atnešti ir kaip saugotis nuo išmaniųjų pavojų“, - priduria I. Ramaneckienė.

2014-09-18 23

I. Ramaneckienė: „Viskas priklausys nuo to, ar protingai naudosime technologijas mokyklose, kurių nereikėtų sureikšminti“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Į viršų