Tai, kad žmogaus laidotuvės galėjo būti nukeltos vien dėl to, kad artimieji neturėjo mirusiojo žmonos mirties liudijimo, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Videtos Samienės manymu, prasilenkia su žmogiškumu.

Zita KATKIENĖ
Šiauliečio Rapolo (vardas pakeistas) artimieji buvo šokiruoti, kai sužinojo, kad laidoti giminaičio į žmonos kapą nevalia, nes per 80 metų perkopęs žmogus neišsaugojo daugiau nei prieš šešis dešimtmečius mirusios žmonos mirties liudijimo. „Negi tokiu atveju geriau kasti naują kapo duobę?” - piktinosi į redakciją atėję artimieji.

Konfliktai dėl kapo duobės 

Sunkiausios žmogui - atsisveikinimo su artimuoju dienos. Ypač apmaudu, kai tokiu sunkiu metu kyla problemų. Šiauliečių šeima, praėjusį savaitgalį į amžino poilsio vietą išlydėjusi dėdę Rapolą, patyrė stresą, nes paaiškėjo, kad gali žmogų tekti laidoti atskirai nuo daugiau nei prieš šešis dešimtmečius mirusios žmonos. Jaunystėje žmoną išlydėjęs į Anapilį žmogus kitos šeimos nesukūrė, vaikų taip pat neturėjo. Tad giminės buvo įsitikinę, kad laidos į tą pačią duobę, kur jau daugelį metų ilsisi žmona.  

Kaip gali neleisti vyro laidoti į žmonos kapą tik dėl to, kad neturime seniai mirusios žmonos mirties liudijimo?” - stebėjosi žmonės. Taip jiems buvo paaiškinta Ginkūnų kapinėse, kur kreipėsi mirusiojo giminės dėl kapo duobės. Buvo paprašyta pateikti mirties liudijimą žmogaus, palaidoto toje duobėje, į kurią buvo prašoma leidimo laidoti.

„Žmona mirė prieš daugelį metų ir mirties liudijimas, matyt, nusimetė, tačiau mes turėjome santuokos liudijimą, patvirtinantį, kad mirusysis tikrai ne svetimas žmogus”, - pasakoja artimieji. Tačiau kapinių valdžiai to nepakako. Buvo pareikalauta pristatyti mirties liudijimo kopiją. Buvo penktadienis. Žmonės kreipėsi į Šiaulių Civilinės metrikacijos skyriaus archyvą ir sužinojo, kad tokia mirtis miesto Civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruota, nes dar nebuvo archyvo. Ši mirtis galėjo būti įregistruota anuometinėje mirusiosios gyvenamojoje vietoje - rajone ir įrašyta bažnyčios mirčių registravimo knygoje. „Mes išsigandome, kad negalėsime žmogaus palaidoti šeštadienį, o reikės laukti pirmadienio”, - pasakoja velionio artimieji.
Ir tai - ne vienintelis konfliktas, kai palaidoti žmogų trukdoma vien dėl to, kad laidotuvėmis besirūpinantys artimieji neturi palaidotojo mirties liudijimo.

Panašus konfliktas kilo neseniai, kai į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių kapavietę norėta palaidoti visada šį kapą prižiūrėjusią moterį. Mirusiosios kūnas į kapines buvo atvežtas tiesiai iš morgo, nes niekas nemanė, kad gali iškilti problemų.

Nors tremtinei vietą kapavietėje suteikė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kapinių prižiūrėtojai nurodė kreiptis į palaidotos tremtinės artimuosius ir iš jų gauti ne tik  rašytinį šeimos sutikimą laidoti kūną, bet ir mirties liudijimą.

Laidojimo taisyklės - griežtos  

Tvarka, jog laidojant į seną kapo duobę būtina pateikti palaidoto asmens mirties liudijimą, nenustebino UAB „Šiaulių apželdinimas” Augalų apsaugos skyriaus viršininko Kęstučio Valčiuko, laikinai pavaduojančio atostogaujančią Šiaulių kapinių meistrę. Pasak K. Valčiuko esama tvarka sugalvota ne kapinių darbuotojų. Tokia tvarka yra numatyta ir Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme.

„Mes negalime laidoti į esamą kapo duobę bet ko, nes yra nustatyta palaikų laidojimo tvarka ”, - teigia viršininkas.
Praėjusių metų birželio mėnesį miesto Savivaldybės Taryba priėmė sprendimą dėl laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse. Taisyklėse numatyta, jog leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui tik pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.

Vien mirties liudijimo, pasak K. Valčiuko, taip pat nepakanka, nes dokumentas gali būti pasisavintas neteisėtai, todėl reikalaujama ir šeimos narių sutikimo. Pastarajam esant į kapo duobę gali būti laidojami ne tik šeimos nariai ar giminės, bet ir giminystės ryšių neturintis žmogus, kaip buvo padaryta ir minėtu atveju, kai į tremtinės kapo duobę palaidota kapą prižiūrėjusi moteris. „Nors kapą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga skyrė tremtinei ir jos šeimai, tačiau šeimos sutikimu gali būti laidojamas ir giminystės ryšių neturinčio žmogaus kūnas. Tačiau tik tuo atveju, kai laidojantis asmuo pateikia reikiamus dokumentus”, - teigia K. Valčiukas.  
Tačiau mirusiojo palaikais besirūpinantiems artimiesiems tokia kapinių tvarka - tik biurokratinis kliuvinys palaidoti žmogų. Juk į visiškai svetimo žmogaus duobę tikrai niekas nesibraus, tai kam tie biurokratiniai labirintai, sudaryti besirūpinantiesiems laidojimu?

Žmogiškumas svarbiau

Tai, kad žmogaus laidotuvės galėjo būti nukeltos vien dėl to, kad artimieji neturėjo mirusiojo žmonos mirties liudijimo, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Videtos Samienės manymu, prasilenkia su žmogiškumu. „Tokia tvarka, kad laidojant į seną kapo duobę būtinas mirties liudijimas - sena, kaip šimtmetis”, - sako vedėja. - „Tačiau ir ši tvarka - tik įstatymo raidė, todėl kapinėse dirbantys žmonės galėtų elgtis lanksčiau ir atsižvelgti į situaciją”, - įsitikinusi vedėja.

Visai svetimas žmogus, tikėtina, į svetimą kapo duobę nesibraus. Juolab kad buvo pateiktas santuokos liudijimas, garantuojantis, kad mirusysis - ne svetimas žmogus. Tačiau, pasak vedėjos, akivaizdu, jog kiekvienas saugo savo darbą ir žiūri įstatymo raidės.

Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus archyve saugojami visi įrašai apie mirties liudijimo išdavimą nuo 1944 metų. Taigi nuo tada, kai įkurtas Civilinės metrikacijos skyrius.
Anksčiau mirusiųjų žmonių mirties įrašai saugomi bažnytinėse mirčių įregistravimo knygose, kur ir reikėtų kreiptis, jei žmogus mirė prieš 66-erius metus. Tokiu atveju laidojimu besirūpinantiems žmonėms reikia žinoti, kurioje bažnyčioje buvo įregistruota artimojo mirtis.

Pakartotinį mirties liudijimą Civilinės metrikacijos skyriaus archyvo darbuotojoms tenka išrašyti dažnai. Per praėjusius, 2009 metus, išrašyta apie 1200 pakartotinių santuokos, ištuokos, gimimo bei mirties liudijimų. Bene dažniausiai žmonės kreipiasi dėl pakartotinio mirties liudijimo.

Priežasčių, dėl ko išduodamas pakartotinis mirties liudijimas, žmonės nurodo įvairių. „Vietoje pamesto mirties liudijimo”, - taip pat dažna priežastis. Tačiau žmonės dažnai nurodo, kad dokumentas reikalingas palikimui tvarkyti.

Būna ir taip, kad palaidoję artimą žmogų jau po kelių dienų rašo prašymą išduoti pakartotinį mirties liudijimą. Dažniausiai mirusio tėvo ar motinos mirties liudijimo dublikato prireikia keliems vaikams, nes vienu dalytis nepatogu. Taigi kiekvienas vaikas gali prašyti mirusių tėvų pakartotinio mirties liudijimo, gali broliai ir seserys gauti mirusiojo brolio ar sesers mirtį patvirtinančio dokumento dublikatą. Ir nesvarbu, kad originalas yra išsaugotas, nedingęs.

Būna, kad broliai ir seserys ar vaikai tarpusavyje nesutaria, būna, kad toli vieni nuo kitų gyvena - niekas asmeninių šeimos problemų nesiaiškina. „Reikia žmogui dokumento - ir jis išduodamas”, - teigia Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja V. Samienė.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.