Be automobilių  sporto Dariui Vasiliauskui nebūtų nei gyvenimo džiaugsmo, nei stimulo stengtis. O jį su Oksaną Vasiliauskus suvienijo ne tik aistra tos pačios markės automobiliams, bet ir meilė automobilių sportui.

Zita KATKIENĖ

Dabar autolenktynininkas Darius Vasiliauskas laukia, kas surengs automobilių lenktynes ant ledo. Autolenktynininkai, kaip ir kasmet, tikisi susitikti Radviliškio Verdulių karjere. Jau dešimt metų nei žiemą, nei vasarą nenutyla sportinio italų gamybos „Alfa Romeo” automobilio, vairuojamo Dariaus Vasiliausko, variklis.  Tiesa, kartą beveik dvejus metus nesėdo prie sportinio automobilio vairo - nesėkmė varžybose palaužė entuziazmą. Tačiau gyvenimas be automobilių sporto pasirodė beprasmis ir 33 metų sukaktį netrukus švęsiantis sportininkas sako, jog ne tik savęs, bet ir netrukus gimsiančio sūnaus gyvenimo jau neįsivaizduoja be automobilių sporto.

Ir vairuotojas, ir šturmanas

Lietuvos automobilių  sporto federacija (LASF), kuriai priklauso ir Šiaulių automobilių  sporto klubas „Slikas”, jau suplanavo visų metų varžybas. Pagal jas savo gyvenimą planuoja ir Darius Vasiliauskas, automobilių sportui paskyręs pastarąjį savo gyvenimo dešimtmetį.

Atstovauja sportininkas ne tik Šiaulių ASK „Slikas”, bet ir Kelmės ASK. Drauge su šio klubo nariu Tomu Savicku ir rengiasi dalyvauti „Visagino ralyje 2010”, drauge vyks ir į Baltarusijoje vykstantį „Broslavo ralį 2010”. Šiose varžybose D.Vasiliauskas užima šturmano vietą šalia T. Savicko. Net trys kelmiškių ekipažai dalyvauja Broslavo ralyje. Sportininkas pastebi, jog baltarusių sportininkai kviečia lietuvius į varžybas ne šiaip sau - jie iš lietuvių, kuriuos atstovauja Kelmės ASK nariai,  stengiasi kuo daugiau perimti patirties, pasimokyti.

Puikiai žino Darius Vasiliauskas, kaip svarbu šiame sporte galimybė pasimokyti, gauti informacijos.  „Žinios ir patirtis šiame sporte įgyjamos per kraują ir pinigus”, - sako sportininkas, prisimindamas  pirmuosius žingsnius.Tie sportininkai, kurie automobilių sporte - nuo mažens, kuriuos tėvai ir treneriai mokė subtilybių bei paslapčių, iššoka į priekį daug greičiau.

Aistra - iš pirmo žvilgsnio

Nepamirštama Dariui 1987-ųjų vasara. Tada buvo dešimties ir moksleiviškas atostogas leido Kaltinėnuose (Kelmės raj.) pas pusbrolį. Pro Kaltinėnus kaip tik ėjo autoralio trasa. „Aš pirmą kartą pamačiau autoralio varžybas ir man tapo aišku, kad automobilių sportas - mano svajonė”, - prisimena sportininkas vaikystėje įsižiebusią aistrą.

Nuo tos dienos pro jo akis nepraslysdavo nė vienas žurnalas apie automobilių  sportą, važiuodavo į automobilių ralio varžybas ir beveik buvo tikras, kad ši svajonė - nepasiekiama, kad tai - tikrai ne jam.

Pamena, kai įsėsdavo į tėvų automobilį, labai įdėmiai stebėdavo ne tik kelią, bet ir tėtį, valdantį mašiną. Darius labai prašė, kad ir jam leistų pavairuoti. Bet tėtis buvo griežtas: „Ateis laikas ir galėsi mokytis vairavimo mokykloje”. Pamoka tėčiui buvo draugas, kuris savo dešimtmetį sūnų išmokė vairuoti automobilį, o šis mašiną... sudaužė.

Darius vaikystėje nebuvo ramus, paklusnus vaikas. Ir anuometinės 18-osios vidurinės mokyklos mokytojams hiperaktyvus moksleivis neteikė džiaugsmo. „Sunku jiems buvo su manimi”, - prisimena sportininkas.

Rūpesčių  pakako ir tėvams - Kęstučiui Jonui Vasiliauskui ir Danguolei Vasiliauskienei. Jie nusprendė 16-os metų sulaukusiam sūnui leisti eiti dirbti, jei mokslai nerūpi. Tad paauglys ėmėsi staliaus amato. Vėliau įsidarbino vairuotoju ekspeditoriumi. Pagaliau tėvų džiaugsmui ėmėsi mokslo -  Šiaulių kolegijoje gavo automobilių techninės priežiūros bei aptarnavimo specialybės diplomą.

Greitis - antimigdomieji

Vos sulaukęs  šešiolikos, kaip anuomet buvo priimta, nuskubėjo į vairavimo mokyklą ir gavo vairuotojo pažymėjimą. „Po metų, būdamas septyniolikos, jau tėvą galėjau kai ko pamokyti”, - prisimena Darius labai greitą vairavimo įgūdžių pažangą. Ne vien tai - vairuoti Darius galėjo ne tik gerai, bet ir... greitai. Pamena, greitį viršydavo nuolat, tad ir policijos „globos” neišvengdavo. „Jaunam už greičio viršijimą du kartus pažymėjimą buvo atėmę”, - prisimena sportininkas.

Vėl tekdavo perlaikyti egzaminus. „Aš visus egzaminų bilietus atmintinai mokėjau”, - prisimena jaunystės patirtį.

Neslepia sportininkas, jog ir be pažymėjimo rizikuodavo važiuoti, kai policininkai jas atimdavo. Teko net 1000 litų baudą mokėti už tai, kad transporto priemonę vairavo be vairuotojo pažymėjimo.

Ir šiandien Darius Vasiliauskas įsitikinęs, jog vairavimo įgūdžiai ir kvalifikacija leidžia jam važiuoti greičiau, nes jis, vairuodamas didesniu greičiu nei leidžiama, aplinkiniams būtų daug mažiau pavojingas, nei pradedantysis vairuotojas. 

Važiuojant užmiestyje Dariui Vasiliauskui patogiausia važiuoti 105-115 kilometrų per valandą greičiu. Kai reikia važiuoti 90 km/h greičiu, apima snaudulys. Autostradų sportininkas stengiasi vengti. Ypač tuomet, kai už lango - puikus oras. Važiuodamas 100 kilometrų per valandą greičiu,  pasak Dariaus, gali ir užmigti. Autostrada turi važiuoti 130-140 kilometrų per valandą greičiu...

Atsiperka - nes gyveni

Pamena Darius Vasiliauskas, net akyse tapo šviesiau, kai sužinojo, kad Lietuvoje rengiami ne tik profesionalūs automobilių ralio čempionatai, bet ir mėgėjų automobilių ralis. Su draugu Arūnu prieš dešimtmetį nusprendė jame dalyvauti. Arūnas tam skyrė savo automobilį, o Darius - jau tuomet profesionalus automobilių techninės priežiūros specialistas, ėmėsi automobilį ruošti varžyboms. Tam, kad standartinis automobilis būtų pritaikytas varžyboms, tenka pritvirtinti saugos lankus, įmontuoti specialias sėdynes, pritvirtinti šešiataškius diržus, privalomus lenktynininkui. Visas automobilis išardomas dalimis ir, daugelio nuostabai, surenkamas toks, koks tinkamas lenktynėms.

Važiuoti taip parengtu automobiliu, anot D. Vasiliausko, mažiau pavojinga, nei žaisti krepšinį, futbolą ar lenktyniauti dviračiais. Automobilių  sportas, Dariaus įsitikinimu, pavojingas gali būti ne patiems sportininkams, bet žiūrovams, kurie nesilaiko saugaus atstumo nuo trasos.

Nepamirštamas Dariui pirmasis automobilių mėgėjų ralis 2000-aisiais Alytuje, kur iškovota antroji vieta. Tada, po pirmojo bandymo nusprendė  įsigyti automobilį ir rengti jį profesionalioms varžyboms. Pamena, nusprendė pirkti „Alfa Romeo” automobilį, nes Vilniuje esantis šiais italų gamybos automobiliais prekiaujantis salonas pasižadėjo remti sportininką varžybose. „Automobilį nusipirkau, bet paramos taip ir nesulaukiau”, - prisimena sportininkas.

„Ar atsiperka automobilių sportas?” - maga sužinoti. Patyręs sportininkas sako, jog tikrai atsiperka, nes tik dalyvaudamas varžybose, tik treniruodamasis ir rengdamas automobilį eiliniam startui, pajaučia tikrąjį gyvenimo pulsą. Kai daugeliui gyvenimo orientyras esti besikeičiantys metų laikai, automobilių sportininkui gyvenimas sukasi nuo varžybų iki varžybų.

Ir sėkmės, ir nesėkmės - greta

Buvo laikas, kai vasarą autoralio varžybose tekdavo dalyvauti kiekvieną  savaitę. Jau praėjusią vasarą varžybų skaičius labai  retėjo - kas dvi savaites tekdavo startuoti. Sportininkui apmaudu ir tai, kad dėl lėšų stokos dažnam sportininkui nepavyksta dalyvauti visuose automobilių ralio čempionato etapuose.

Ypač  apmaudu, kai nepasiseka maratoninėse žiedinėse atomobilių ralio lenktynėse. Tai ypač pajuto praėjusiais metais žiedinėse lenktynėse, rengiamose nuo Kretingos sankryžos. Varžybose turi dalyvauti trys vairuotojai, kurie trasą įveikia pakaitomis. Vos nuo starto pajudėjo pirmasis vairuotojas, kai užkirto automobilio variklis. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas vietoje trečios pavaros įjungė... pirmą pavarą. Atrodytų, jog taip gali nutikti tik pradedančiajam vairuotojui. Deja, nutinka ir patyrusiam autolenktynininkui.

„Aš raminau draugą, kad nereikia išgyventi ir pykti, nes kiekvienam taip gali atsitikti”, - prisimena Darius nesėkmę.

Praėjusiais metais šalį užgriuvusi finansinė krizė skatino ieškoti išeičių ir automobilių sporto organizatorius. Automobilių  žiedinėse lenktynėse labai sumažėjo sportininkų. Ypač sportininkus varžo didžiulis startinis mokestis, siekiantis tris tūkstančius litų. Nuspręsta rengti mini žiedą, kurio ne tik trasa trumpesnė, bet ir startinis mokestis mažesnis. Ir neapsirikta - prie starto linijos susirenka daug daugiau sportininkų, didesnė konkurencija, tad ir varžytis autolenktynininkui daug įdomiau. Praėjusiais metais minižiedinių pirmenybėse iškovota antroji vieta. Antruoju pavyko įveikti ir Lietuvos automobilių ralio čempionato I etapą, tačiau iš tolesnės kovos sportininkas pasitraukė. Nepamirštama ir prieš keletą metų iškovota trečioji vieta prestižinėse „Omnitel 1000 km” lenktynėse, vykstančiose Palangoje. Jos į Palangą sukviečia minias žmonių, pritraukia daug užsieniečių. Tada juokaujama, jog Palanga tapo Lietuvos sostine.

„Per dideli pinigai ir jose važiuoti be rėmėjų”, - sako sportininkas.

Akivaizdu, jog ne kiekvienos varžybos baigiasi pergale. Tačiau kasmet sportininko laimėtų taurių kolekciją papuošia 3-4 įsimintini prizinių vietų apdovanojimai. Kiekvienas sportininkas juk dalyvauja dėl pergalės, bet ne dėl piniginio prizo. Automobilių ralyje - ypač. Darius įsitikinęs, jog didelis prizinis fondas net pakenkia varžyboms, nes sportininkai, žinodami apie didelę premiją, pamina profesionalumą ir prasideda grumtynės. Kai automobilių ralis pavirsta „bulių kautynėmis”, nei dalyvauti varžybose, nei jų žiūrėti nebėra noro.

Kitoks gyvenimas nepaviliojo

Prieš  trejus metus Kaune vykusiose žiedinėse varžybose ištikusi nesėkmė  trumpam privertė sustoti ir pamąstyti. Varžyboms buvo ruoštasi ilgai ir atsakingai - dalį trasos sportininkas įveikė pirmas. Deja, baigti trasos nepavyko - „subyrėjo” variklis. „Tuomet pasakiau sau - viskas, noriu kitokio gyvenimo”, - prisimena sportininkas.

Žodžiai buvo pasakyti ne tuščiai. Beveik porą metų Dariaus Vasiliausko sportinis automobilis nebeskriejo autoralio trasa.

Sėdėti sudėjus rankas prie televizoriaus - ne D. Vasiliausko būdui. Jis tą laiką, kuris anksčiau būdavo skiriamas pasirengti varžyboms, skyrė... namui statyti. Dirbo ir pats įvairius darbus, bandė špakliuoti, tačiau greitai įsitikino, jog geriau dirbti tą darbą, kurį gerai moki, o namą tegu stato tie, kurie šį darbą išmano.

Dariui geriausiai sekasi techninis automobilių aptarnavimas. Jis ruošia automobilius varžyboms, tad visai pamiršti sportą ir užsisklęsti ar atsiriboti nuo jo nepavyko.

Nuo tada, kai D. Vasiliauskas įsigijo pirmąjį įtališką automobilį, kilo mintis pačiam įkurti itališkų automobilių autoservisą  ir rūpintis detalėmis. Tuomet Darius dar nežinojo, jog išauš  diena, kai į saloną užsuks ir Oksana - itališkojo „Alfa Romeo” savininkė, kurios automobiliui prireiks pagalbos.

„Pamatai žmogų ir jis tau patinka, tada ieškai galimybių susitikti”, - aiškina sportininkas užgimusio  abipusio jausmo ištakas. Po dvejų metų draugystės pora nusprendė kurti šeimą. Praėjusių metų spalio mėnesį atšoktos vestuvės. Kristaus amžiaus sulaukęs jaunavedys neslepia džiaugsmo ir dėl balandį gimsiančio sūnaus.

Labiausiai pasisekė, kad aštuoneriais metais jaunesnė Oksana domisi automobilių  sportu, taigi supranta vyrą, nuolat paskendusį rūpesčiuose. „Aš tik „Formulės” varžybas ir labai gerą filmą galiu žiūrėti sėdėdamas prie televizoriaus. Geriau einu į garažą, įsijungiu televizorių, ir viena akimi žiūriu - kita dirbu”, - kalba sportininkas ir pats šypsosi iš savo hiperaktyvumo. Jam ir šiandien reikia nuolat judėti, nuolat skubėti. Net ir turistinėje kelionėje negali ištverti vien dėl to, kad stinga veiksmo. „Tik senatvėje važiuočiau antrąkart”, - nusprendė grįžęs iš turistinės kelionės į Vengriją. Tik kai susirado vandens dviračius, parašiutų sportą, kelionė įgavo prasmę.

Ateina ir tokia diena, kai norisi pasėdėti namuose išjungus ir telefoną, ir kompiuterį. Ypač dabar, kai ekonominės krizės gniaužtuose užstrigo daugelis galimybių. Situacija Dariui Vasiliauskui atrodo be išeities - didžiulė paskola iš banko, paimta namui statyti, sumažėjusios pajamos, augantys mokesčiai... Galimybėms savo gimtinėje veikliam žmogui nebelieka vietos. „Ar tik nereikės krepšius krautis ir važiuoti į svečią šalį?” - svarsto daug pasiekęs, Lietuvos sportui ir miestui nusipelnęs žmogus.

Liūdnas mintis apie finansines nesėkmes šiandien praskaidrina sūnaus laukimas, su kuriuo širdį užlieja ir viltis, ir tikėjimas, kad dar ne kartą  gyvenimas keisis, kad jaunos šeimos laukia dar daug nežinomos ir naujos patirties.  
 

Asmeninio archyvo nuotr.