Zita KATKIENĖ

Apie kompiuterizuojamas gydytojų  darbo vietas prabilta jau seniai. Šiandien tai - realybė, nors kompiuteris dar ir netapo gydytojo kasdieninio darbo dalimi. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai ir toliau ligonių istorijas rašo šratinukais, tačiau nedarbingumo pažymėjimus jau pildo elektroninėje sistemoje. Vieni - patys, kiti -  bendruomenės slaugytojų padedami, nes dirbti kompiuteriu jau ne kiekvienas šeimos gydytojas nori - amžius nebe tas.

Gydytojams - kompiuteriai

Visos miesto sveikatos priežiūros įstaigos jau sudarė sutartis su „Sodros” Šiaulių  skyriumi dėl teisės išduoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus per elektroninę pažymėjimų tvarkymo sistemą. Tik elektroninius nedarbingumo pažymėjimus jau išduoda didžiosios miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigos - Asmens sveikatos priežiūros centro bei Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro medikai, kur daugiau nei pusė gydytojų - pensinio amžiaus žmonės.

Šiuo metu, pasak Dainų pirminės sveikatos priežiūros įstaigos direktoriaus Prano Andruškevičiaus, gydytojai dar gali išduoti popierinius pažymėjimus. Tačiau nuo liepos 1-osios nedarbingumo pažymėjimai, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai bus išrašomi tik kompiuteriu.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras įrengė penkias darbo vietas, kur kompiuteris prijungtas prie elektroninės pažymėjimų tvarkymo sistemos. Anot P. Andruškevičiaus, patys gydytojai vangiai imasi naujovės, nes dažnam iki šiol neprireikė kompiuterio. Ypač vyresnio amžiaus gydytojai baiminasi ir linkę šį darbą patikėti bendruomenės slaugytojoms, kurios moka dirbti kompiuteriu. Tad į kabinetą eina dviese - gydytojas padiktuoja duomenis, o slaugytojos užpildo pažymėjimus. Moka šį darbą dirbti ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančios statistikės, kurios talkina gydytojams, pildantiems elektronines pažymas. „Tik vienas gydytojas pas mus eina į kompiuterių kabinetą, vienas pats ir užpildo reikiamus dokumentus”, - sako P. Andruškevičius.

Panaši situacija ir asmens sveikatos priežiūros centre. Čia, pasak centro vyriausiojo gydytojo Mindaugo Maželio, nedarbingumo pažymėjimus, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus gydytojai pildo kompiuteriais, esančiais registratūroje. Čia dirbančios bendruomenės slaugytojos ir talkina kompiuterinio raštingumo stokojantiems vyresnio amžiaus gydytojams.

Elektroninių pažymėjimų  išdavimas lengvina gydytojų darbą, nes rašymo labai sumažėjo. Įvedamas paciento asmens kodas, o kiti duomenų laukai, kuriuos ranka rašančiam gydytojui reikia ir užpildyti, dabar užsipildo automatiškai. Tada belieka užrašyti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį.

Elektroninė pažymėjimų  tvarkymo sistema (EPTS) skirta tik gydytojams. Kai žmogus kreipiasi į gydytoją ir jis pripažįstamas laikinai nedarbingu, pasak M. Maželio, gydytojas skiria gydymą ir per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuris iš karto nukreipiamas „Sodrai”.

Pacientui nedarbingumo pažymėjimą  užpildęs gydytojas turi spausdintuvu atspausdinti pranešimą apie išduotą elektroninį pažymėjimą.

Tačiau ir šio pranešimo spausdinti nereikia, jei darbdavys yra prisijungęs prie elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos, kuri suteikia galimybę matyti visą informaciją apie savo darbuotojo laikiną nedarbingumą.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus P. Andruškevičiaus klausiame, ar nebūtų gydytojams patogiau dirbti, jei nereikėtų kiekvieną  kartą, kai reikia užpildyti nedarbingumo pažymėjimą, pakilti iš  dabo vietos. Gal laikas kompiuterizuoti šeimos gydytojų darbo vietas?

Direktoriaus manymu, tam gydytojai dar nepasirengę. „Spaudydamas kompiuterio klavišus gydytojas prarastų laiką, skirtą ligoniui konsultuoti”, - įsitikinęs gydymo įstaigos vadovas.

Kompiuteris, pasak direktoriaus, progresas, tad laukiama gydytojų palankumo ir entuziazmo. Tikimasi, jog iki vasaros vidurio, kai jau nebebus galima pateikti popierinių nedarbingumo pažymėjimų, problemų dėl darbo kompiuteriu nebeiškils.