- Kurie priešingos lyties charakterio bruožai erzina labiausiai?

- (Ilgoka pauzė) Baimė  būti pačiu savimi, noras save pateikti kitokiu, negu yra iš  tikrųjų. Noras būti tuo, kuo nėra. Kaukės. Tuo tarpu, kaip rašė B. Ferero: „Gėlės ima ir paprasčiausiai pražysta”.

- Kas ir kodėl jums išrinko būtent tokį vardą?

- Vardą parinko mama. Kodėl Odeta – tikrai nežinau. Dar turėjo kitą variantą  – Undinė. Ačiū Dievui, kad juo manęs nepakrikštijo...

- Savo darbe susiduriate su įvairiomis minties apraiškomis. Ar tikite tokiais dalykais kaip telekinezė arba, sakykime, telepatija?

- Tikiu. Manau, kad yra dalis žmonių, kurie turi stipresnę intuiciją, geriau išvystytus energetinius laukus ar kažką tokio.

- Groti galima ne tik smuiku, bet ir nervais. Ką darote, jeigu kažkas ima „groti” jūsų nervais?

- Turbūt elgiuosi blogai, pasiduodu provokuojama. Jeigu žmogus ima mane erzinti, jis ir išerzina. Supykstu. Susinervinu. O reikėtų nekreipti dėmesio, neduoti stimulo sudirgti.

- Į ką pirmiausiai atkreipiate dėmesį atvykusi į balių ir sėsdamasi prie stalo?

- Pirmiausia pastebiu tuos žmones, kurie mane kvietė. Akimis ieškau kontakto su jais, o ne dairausi: kas čia tokie susirinko?

- Pats nemaloniausias jūsų gyvenimo nuotykis...

- Buvau mokyklinio amžiaus. Važiavau mašina su seserimi ir tėvais. Ant vieškelio, Dzūkijos kaime, pamatėme numestą piniginę. Kadangi ji buvo mano pusėje, tėvai liepė išlipti ir paimti. Taip ir padariau. Pradarius piniginę pamačiau, matyt, vietinių vaikų sudėtas, vištų išmatas, o jau kvapas... Visiems buvo juoko, tik ne man – atsiminsiu visą gyvenimą.

- Ar esate pavydi moteris?

- Manau, kad ne.

- Jeigu jus ruoštųsi ištremti į negyvenamą salą  ir leistų kartu pasiimti tris daiktus. Kas tai būtų?

- Daiktus? O gyvi ar gali būti? Taip? Tada pasiimčiau savo dukrą, šunį Taškį ir kanarėles – visą mūsų šeimą šiai dienai. Ar negaila dukros? Bet ji šalia turėtų mamą!

- Ar mėgstate žiūrėti meksikietiškus serialus - „muilo operas”?

- Nemėgstu. Bet mano antrokė mergaitė mėgsta juos tragiškai. Ir pagalvoju, kaip ten jaunimas yra orientuojamas! Viską jau moka, viską žino – nieko pasakoti nebereikia apie gyvenimą. Jeigu žmonės žiūri, vadinasi, jiems reikia šitų pasakų.

- Kartais sakoma: „Šventas  melas”. Ar gali melas būti „šventas”?

- Manau, kad ne. Šventas melas... Žmogus nori gražiai atrodyti kito akyse. Bet geriau skaudi tiesa negu „šventas melas”.

- Ar lengvai galite kitam ištarti „Ne”?

- Labai sunkiai. Dirbu su tuo ir turbūt dirbsiu visą gyvenimą. Pasakęs „ne” - tampi blogas kito žmogaus akyse, nuvili jo lūkesčius.

- Ką  lengviau sekasi prognozuoti: vyrų  elgesį ar rytdienos orus?

- Šiandiena lengviau prognozuoti vyrų elgesį. Kai ant lapų iškrito sniegas, daug kas kalbėjo, jog žiema būsianti šilta. Tačiau žiema buvo ilga, šalta ir gili. Neatspėjo. Vyrai Lietuvoje labai išlepinti. Jie už nieką neatsako. Tai atėjo, matyt, nuo Adomo ir Ievos. Pažiūrėkim, ar šiandien kada vyras būna kaltas? Juk dar neseniai vyravo įsitikinimas, jog vyrams nedera rodyti ašarų. „Koks tu vyras, jeigu verki?”- sakydavo mamos. O norime, kad užaugę jie būtų patys savimi, jautrūs, supratingi...

- Ar tikrai manote, jog moterys ir vyrai yra lygūs?

- Jie nelygūs jau vien savo prigimtinėmis savybėmis. Moterys yra žymiai dvasingesnės. Man patinka katalikiškas požiūris, sakantis, jog moteris turi pagimdyti vyrą danguje. Kaip Marija Jėzų. Moteris turi matyti širdimi. O vyrą ji gali išmokyti matyti širdimi. Žmonės turi vieni kitiems tarnauti su meile. O kai prasideda lygios teisės šeimoje, žmonai išplovus vieną kambarį, vyras turi plauti kitą... Jeigu žmogus kažką daro tik todėl, kad privalo daryti, anksčiau ar vėliau jis pavargs. O siekdama lygybės, moteris praranda savo moteriškumą: ji veržiasi, ji kovoja, ji sudirgusi... O su kuo kovojama? Moteris graži ne vien tik išore.

Pabaikite patarlę:  „Kam darbas džiaugsmas, tam gyvenimas...”

(Pauzė) ...tam gyvenimas šviesesnis. Mylėti savo darbą svarbu, bet tai nėra vienintelė gyvenimo prasmė nei pilnatvė.

Į akis blyksėjo ir visokius klausimus uždavinėjo Romualdas BALIUTAVIČIUS