Šiaulių apskrities ligoninės kraujo bankas, vadovaujamas transfuziologės Neringos Mikalauskienės, užsako gydymo įstaigai reikiamus kraujo komponentus ir preparatus, juos saugo, vykdo apskaitą, atnaujina atsargas, išduoda kraują bei jo komponentus ir preparatus skyriams, kuriuose krauju gydomi ligoniai. Nuo 2010 metų sausio 1-osios sveikatos apsaugos ministro įsakymu keičiasi atsiskaitymo už kraują ir jo komponentus tvarka. Nuo šiol Kraujo donorystės centrui, teikiančiam gydymo įstaigai kraują, atlygins pati ligoninė. Pacientai sunerimę - ar nenutiks taip, kad jiems patiems teks primokėti už gydymą krauju, kaip kad tenka primokėti už medikamentus.

 

 

Šiaulių apskrities ligoninė per metus sunaudoja kraujo bei kraujo komponentų maždaug už milijoną litų. Kraujo komponentai, pasak Kraujo banko vedėjos Neringos Mikalauskienės (nuotraukoje), yra būtini sunkioms ligoms gydyti - esant pavojingiems kraujavimams, stambios apimties chirurginėms operacijoms, ekstrinei pagalbai po traumų, susižalojimų, nudegimų, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

 

Iki šiol už Šiaulių apskrities ligoninėje pacientams perpiltą kraują su Kraujo donorystės  centru atsiskaitydavo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Nuo šių metų pradžios už kraują donorystės įstaigai privalės mokėti pati ligoninė. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo 2010 sausio 1 dienos šios išlaidos įtrauktos į gydymo paslaugos kainą. Anot N. Mikalauskienės, tai reiškia, kad ligonių kasos atsiskaityme už sunaudotą kraują nebedalyvauja. Anksčiau ligoninės kraujo bankas Ligonių kasai perduodavo informaciją, kiek buvo užsakyta bei sunaudota kraujo ir jo komponentų, ir ligonių kasos sumokėdavo kraujo centrui, dirbančiam su donorais bei teikiančiam kraują ir jo komponentus gydymo įstaigoms pagal jų pateiktą užsakymą. 

 

Nuo metų pradžios lėšos, reikalingos ligoniams gydyti krauju, įskaičiuojamos į lovadienio kainą ir  sumokamos ligoninei. Pasak. N. Mikalauskienės, ligoninės rūpestis - ar tikrai šių lėšų pakaks ligoniams gydyti.

 

Nauja ir tai, kad daugelio kraujo ir jo komponentų kainos, kurias nuo šiol ligoninės turės sumokėti Kraujo centrams, yra didesnės, nei tos, kurios buvo iki Naujųjų metų, kai Kraujo centrą finansavo TLK.   

 

Kaip teigia Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja, gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė, įvertinus sveikatos apsaugos ministro įsakymą ,,Dėl kraujo ir jo komponentų nomenklatūros bei kainų sąrašo patvirtinimo”, į paslaugas įtrauktas kraujo komponentų  kainas, yra akivaizdu, jog kraujo ir kai kurių jo komponentų kainos didėja keletą kartų. Konservuotas kraujas, kuris ligoniams gydyti naudojamas dažniausiai, nuo šiol kainuoja 219 litų. Eritrocitai be leukocitų kainuoja 291 litą, o eritrocitai bei leukocitų pridėtiniame tirpale kainuoja net 308 litus. Retai naudojami eteriniai trombocitai kainuoja net 520 litų. „Mums tos kainos yra labai didelės ir dėl to, kad anksčiau jomis nesidomėjome, net nejautėme tų sumų, kurios būtinos krauju ligoniui gydyti”, - sako transfuziologė. 

 

Per mėnesį ligoninės Kraujo bankas parsiveža apie 400 kraujo ir jo komponentų maišelių. Išties brangus kraujas ir jo komponentai saugomi neseniai ligoninės įsigytame moderniame šaldytuve, tad jo laikymo ir saugojimo galimybės puikios.

 

 

Baiminasi ir ligoniai, ir medikai, kad nenutiktų taip, jog teks taupyti kraują, nes gydymas krauju tampa labai brangus. Nors gydymo įstaigai ir skiriamos lėšas gydymui kraujo komponentais, tačiau ar jos bus pakankamos? 

 

Sutaupyti, kai ligoniui gydyti reikia kraujo, anot N. Mikalauskienės, faktiškai neįmanoma. Gali būti tik vienas kitas niuansas, - jei ligonis jaučiasi geriau, mediko sprendimu galima vietoje dviejų kraujo maišelių panaudoti vieno maišelio turinį. Tačiau esama ligonių, kurių gydymas kitais metodais neįmanomas. 

 

Kai teikiama ekstrinė pagalba, ne laikas spręsti - turi ar neturi ligoninė kraujo, kiek kraujas ir jo komponentai kainuoja. Ypač daug kraujo reikia onkohematologiniams pacientams. Mintis, kad  reikalingo kraujo ar jo komponentų nusipirks pats ligonis, net nesvarstoma. 

 

Ir šiandien pinigų, kurie gaunami už lovadienį, neužtenka, nors dirbama itin racionaliai. Tad   ir baiminamasi, ar bus pakankamos lėšos, skiriamos ligoninei kraujo išlaidoms. Jei ne, ligoninė kraujo išlaidoms turėtų skirti kitais būdais uždirbtų lėšų.

 

Gydymą ligoniui visada skiria gydytojas, kurio žodis lemiamas ir tuo atveju, kai skiriamas gydymas krauju. Ministro įsakyme, pasak N. Mikalauskienės, numatytos ir gydymo kraujo komponentais indikacijos. Medikė pažymi, jog gydymo tvarka tikrai nėra griežtesnė, nėra įsprausta į jokius rėmus.

Medikai gydymą krauju skiria tada, kai jo reikia. Ir plano šiame gydyme nėra ir negali būti. Štai šių metų sausio mėnesį į gydymo įstaigą pateko du pacientai, kuriems gydyti kraujo prireikė tiek, kiek paprastai sunaudojama per pusmetį. Ypač apmaudu, kai ligonis neišgyvena. Deja, daroma viskas, kad žmogus išgyventų net ir tada, kai prognozių tam mažai. 

 

Šiaulių apskrities ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė patikino, kad jokių specialių taupymo nurodymų nėra. Tačiau medikai supažindinti su naujomis ir patikslintomis kraujo bei jo komponentų naudojimo indikacijomis. Administracijos vadovė teigia, jog į kraujo bei jo komponentų naudojimo taktiką visada žiūrima labai atsakingai. Atidžiai vertinamas kiekvienas gydymo krauju atvejis, visada stropiai skaičiuojamos galimybės. Taip, pasak V. Makštutienės, esti ir dabar, kai nuo sausio mėnesio dirbama vadovaujantis naujuoju sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 

 

Gydymo įstaigai svarbiausia pasikeitimų finansinė išraiška. Teritorinė ligonių kasa, pasak V. Makštutienės, informavo gydymo įstaigą, jog po tam tikro laikotarpio bus įvertinti kraujo naudojimo gydymo įstaigoje rezultatai, bus analizuojama ir, žinoma, priimami sprendimai. Medikams svarbiausia išsiaiškinti, ar tinkamai įvertinti nauji paslaugos įkainiai, tai tikimasi išsiaiškinti analizės metu.