facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-04-15 31

Lietuvos kredito unijų narių asociacija (LKUNA) kreipėsi į Lietuvos banką dėl nesąžiningos greitųjų kreditų bendrovių veiklos, nes greitųjų kreditų bendrovės reklamuoja savo paslaugas naudodamos kredito unijos pavadinimą, taip klaidindamos vartotojus. LKUNA kviečia visuomenę atidžiau vertinti greitųjų kreditų pasiūlymus ne tik siekdama išsaugoti pasitikėjimą licencijuotomis finansų institucijomis, bet ir perspėdama, kad nesąžininga „greitukų“ finansinė veikla gali įtraukti į klampų skolų liūną.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Greitasis kreditas taikosi į visus
Greitojo kredito paskola dažniausiai įtraukia ne tik finansiškai neraštingus žmones. Tačiau išryškėjo tendencija, kad paskola gali sužlugdyti ir reputaciją turintį, atsakingą, gerai uždirbantį žmogų. „Iš tiesų mes stebime greitųjų kreditą veiklą – dirbant pareigūnų bendruomenėje šis stebėjimas susiklostė natūraliai. Greitųjų kreditų taikinys – stabilias pajamas gaunantys klientai – pareigūnai, tarnautojai, mokytojai, gydytojai. Kredito teikėjams labai patogu, kai klientas turi stabilias pajamas ir jam baisu dėl savo reputacijos. Jis siekia išsaugoti savo gerą vardą, todėl stengiasi bet kokiais būdais grąžinti kreditus, kurių kaina yra milžiniška“, - „Šiaulių naujienoms“ sakė pareigūnų kredito unijos vadovas teisininkas Vytautas Bakas.
Pasak jo, greitieji kreditai nuo pat jų veiklos pradžios klientus masino neva nemokamais kreditais, nors vidutiniškai, maždaug prieš metus, per nereguliuojamos reklamos bumą, metinė kaina buvo 100-200 proc. „Po tam tikrų iniciatyvų ir Lietuvos banko veiksmų, reklama ėmė atitikti tiesą, juk buvo sakoma, kad kreditai dalijami nemokamai. Kita vertus, kredito įmonės mėgsta remti jaunimo projektus, vadindami tai socialiniais projektais. Taip tarsi pačiame jaunų žmonių kieme brukamos labai brangios paslaugos. Tai irgi, mūsų nuomone, nėra etiška: kreiptis į žmones, kurie apskritai apie finansus nelabai ką supranta ir pasinaudoti jų tėvais, kurie dažniausiai ir grąžina tuos kreditus. Tai savotiška apgaulė“, - tikina teisininkas.

Agresyvi įmonių veikla
Greitieji kreditai keliauja į lizingą. „Tarkim, jeigu tu perki kompiuterį su jų pagalba, jis tau kainuos vos ne du kartus, nes mažiausia greitųjų kreditų lizingo kaina yra apie 50 proc. Ateina į rinką nauji lizingo prekės ženklai, kai iš tiesų žmogui brukama prekė. Sakoma, kad ji nepabrangs ar tai yra labai patogu. Žmogus pamatė prekę – emocija suveikė – ir jis ją pasiima. Bet jeigu per keliolika dienų nesumoka, prasideda įmokos su didžiulėmis palūkanomis. Ir tik po to, kai žmogus gauna pirmąsias sąskaitas, supranta, kur pakliuvo“, - sako V. Bakas.
Agresyvu ir tai, kad greitieji kreditai tarsi refinansuoja savo pačių paslaugas. Pastebėta, kad žmonės, kurie yra jau įklimpę į paskolos liūną, yra kviečiami dar labiau įklimpti. Pasak V. Bako, tikėtina, kad paskolos teikėjai kažkokiu būdų atsirenka mokius klientus ir siūlo paskolų refinansavimą, sakydami, kad tai yra gelbėjimosi paslauga.

Kodėl „greitukams“ reikia unijos?
„Greitukai“ siekdami suvilioti kuo daugiau klientų braunasi į Lietuvos kredito unijos pavadinimą. Kredito unijos – kaip ir komerciniai bankai – Lietuvoje yra licencijuojami, jų veikla griežtai reguliuojama ir reglamentuojama. Tuo tarpu greitųjų kreditų išdavimui nereikia licencijos, įstatymai iš esmės nereglamentuoja, kokie asmenys gali užsiimti greitųjų kreditų išdavimu, nėra tikrinama greitųjų kreditų bendrovių reputacija, pinigų kilmė ir kiti finansų sektoriuje veikiančiai organizacijai svarbūs dalykai. Be to, greitųjų kreditų įmonės nėra įpareigotos tikrinti, ar kliento suteikiama informacija apie save – gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ir skolas, yra patikima.
Lietuvos bankas 2012 metais yra atlikęs rinkos tyrimą, kuris parodo, kad tik 1 iš 10-ies greitųjų vartojimo kredito įmonių vadovaujasi atsakingo skolinimo nuostatais. Tyrimas taip pat rodo, kad penktadalis vartojimo paskolų teikėjų netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės ir netikrina, ar klientas turi pakankamai pajamų kreditui grąžinti. Daugeliu atveju esą nėra vertinami ir kiti kliento turimi finansiniai įsipareigojimai.

„Nemokamas kreditas“ – mokamas!
Greitaisiais kreditais naudojasi visos amžiaus grupės ir netgi gerai uždirbantys žmonės, pastariesiems bet koks bankas ar unija duotų kredito liniją be didesnių svarstymų. Po 3000-4000 Lt pajamas gaunantys žmonės eina į greitųjų kreditų bendroves, suklaidinti „nemokamų kreditų“ arba intensyvios reklamos.
„Reklamose sakoma, kad jų kreditas – labai paprasta, nebrangu ir panašiai. Lietuvoje yra menkas finansinis raštingumas, tad čia kaip ir kitose postsovietinėse šalyse yra labai gera terpė „greitojo biznio veikėjams“, kurie ieško būdų, kaip gauti didelį pelną, maržas iš savo verslo. Versle vidutiniškai gaunamas apie 10 proc. pelningumas, o čia – dešimtys ar šimtai procentų. Tad iš tiesų viena iš bėdų – mūsų finansinis raštingumas – visos amžiaus grupės patenka į greitųjų kreditų pinkles“, - tikina V. Bakas.

Kaip išvengti klaidos
Pasak V. Bako, išvengti klaidų padėtų švietimas. Užsienio mokyklose ekonomikos pamokos dėstomos ne bendro išprusimo mokytojų, o profesionalų. Tik privačiose Lietuvos mokyklose universiteto dėstytojai arba universitetinio lygio žmonės moko vaikus ekonomikos.
„Kalbant apie švietimo sritį, būtent vidurinės mokyklos programos turėtų būti tikslinamos, o žmonėms aiškinama apie neva „nemokamų“ finansinių paslaugų turinį – juk tokių nemokamų finansinių paslaugų iš principo nebūna. Dažniausiai nemokamas finansines paslaugas reklamuoja tie, kurie labai brangiai skolina arba daro iš to labai solidų verslą“, - sako teisininkas.

Žinoma, geriausia būtų išvis nesiskolinti. Na, o jeigu skolintis?
Pirmoji tiesa – greitųjų kreditų paskolos skirtos arba beviltiškiems, arba labai turtingiems žmonėms. Toliau daug ką lemia paties kliento smalsumas ir noras detaliai išsiaiškinti visą informaciją apie teikiamą kredito paslaugą. Tad reikėtų pasidomėti, kiek reikės sumokėti palūkanų už paskolą, bendros vartojimo kredito kainos metinę grąžinimo normą ir kokia yra bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma.
Reikėtų pasidomėti administravimo, dokumentų tvarkymo mokesčiais. Situacija gali keistis, tad klientas turėtų žinoti, kiek kainuos paskola, jei bus grąžinta anksčiau arba nebus grąžinta iki termino pabaigos. Privalu pasidomėti delspinigiais ir sąskaitos aptarnavimo mokesčiu pasikeitus mokėjimų grafiką ar kitas sutarties nuostatas. Tad – kalbėtis, klausinėti, analizuoti alternatyvas ir, žinoma, derėtis.

Į viršų