Zita KATKIENĖ
Vyresnioji karta gerai prisimena, kaip buvo įgyvendinami penkmečiai ir vykdomi metų planai. „Geriau nei pernai”, - baigdavosi visos ataskaitos. 
Gal ir vėl tie laikai sugrįžta, tačiau noro kalbėti apie geresnį gyvenimą tikrai esama. Psichologai tikina, jog kiekvienas žmogus, kasdien sakydamas, jog gyvena gerai, ir sulauks to gerėjimo. Tuomet tikrai verta kas rytą dvidešimt kartų ištarti, jog  gyvename geriau... 

Tik kažkodėl juokėmės, kai šio metodo ėmėsi pats Lietuvos vyriausybės vadovas,  pateikdamas optimizmo nestokojusią penkioliktosios Lietuvos vyriausybės vadovo ataskaitą, kurioje džiaugiamasi suvaldytu nuosmukiu. Nenorime tuo tikėti ar negalime? O juk džiaugsminga ataskaita pagerėjusiu gyvenimu, psichologų teigimu, turėtų prišaukti geresnes dienas...

Ne ką mažiau pradžiugino ir žinia, kad Lietuvoje motinystei - ypač gera. Akivaizdu, jog ir žmogus yra laimingas tada, kai laiminga jo mama. Tokios mintys dar neišblėsusios po praėjusį sekmadienį minėtos Motinos dienos.  Bene labiausiai mamas Motinos dienos proga pradžiugino tarptautinė organizacija „Gelbėkit vaikus”, paskelbusi, kad naujajame „Motinų indekse” Lietuvai skirta 22-oji vieta. Taigi Lietuvoje motinoms sudarytos geresnės sąlygos motinystei nei Jungtinėse Valstijose, Liuksemburge, Austrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Japonijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Geriau už Lietuvą mamos gyvena Skandinavijoje, taip pat Estijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje...

Tam, kad galėtum lyginti, pirmiausia toje tolimoje Amerikoje reikia pabūti. Ir ne turistinėje kelionėje, o pabūti ten mama. Tik tada būtų galima lyginti su esamomis galimybėmis Lietuvoje. Tik kas Lietuvoje šiandien giminių Amerikoje neturi? O jie, gyvenantys Amerikoje giminaičiai, ir papasakoja, kad net ir „žalios kortos”, tai yra Amerikos pilietybės neturinčiai mamai, gimdančiai vaiką, suteikiamos puikios galimybės auginti vaiką, nes gimsta - Amerikos pilietis. 

Bet mes gyvename Lietuvoje ir žinome, kokios sąlygos suteiktos mūsų mamoms, auginančioms vaikus. Jau žinome, kad nuo 2010 metų liepos 1-osios motinystės išmokos sumažės dešimčia procentų, nes taip nusprendė Seimas. Nuo metų pradžios sumažinti ir vaiko pinigai, ir daugelis šeimų, kurių biudžetą pernai papildydavo vadinamieji vaiko pinigai, nuo šių metų sausio 1-osios tokios privilegijos nebeteko, nes pakeista pajamų vienam šeimos nariui riba, kurios neviršijus tie pinigai buvo mokami. Bet mus tikina, kad motinystė Lietuvoje - išaukštinta ir gerbiama.

Gerai dar, kad gyvenimo atspindys - ne ataskaitos ir ne apskaitos, kurios kažkodėl gražėja net ir tada, kai gražinti, rodos, nėra nei prasmės, nei tikslo. Tereikia suskaičiuoti socialinės paramos gavėjus ir tampa aišku, ar jau mes gyvename geriau. Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus ataskaita už praėjusius, 2009-uosius metus, tikėkimės, nepagražinta. Iš jos matyti, kad pernai socialinės pašalpos prašė net 16021 asmeniu daugiau, nei 2008 metais. Kompensacijos už būsto šildymą taip pat prašė net 4089 asmenimis daugiau. Deja, šie skaičiai nerodo gyvenimo pagerėjimo - priešingai, šios išmokos žmogui mokamos tik sumažėjus pajamoms,  taigi pablogėjus gyvenimui. Tik išmokos vaikams pernai papildė šeimų biudžetus - net 9547 vaikams buvo išmokėta  išmokų daugiau, nei prieš metus. Bet, kaip minėjau, Vaiko išmokų įstatymas ir vėl pakeistas ir besidžiaugiančių Šiauliuose sumažėjo.

Ne apie gerėjantį gyvenimą  byloja ir miesto gyventojai, sukantys į redakciją tam, kad susigrąžintų darbdavio nesumokėtus uždirbtus pinigus. Pagalbinė  darbininkė iš vienos medienos apdirbimo įmonės braukia ašarą - darbdavys nutraukė neterminuotą sutartį ir nesumokėjo už du mėnesius. Pavyksta susisiekti su kreditoriais, kurie patvirtina, kad... ir jiems ši medienos apdirbimo įmonė yra skolinga, o darbdavys, jau pakeitęs tris mobiliojo ryšio korteles, ir yra nepagaunamas. Laidiniu telefonu dar sunkiau - jį saugo stropioji referentė: „Šiuo metu išvykęs, bus po pietų”, - aiškinanti darbdavio dislokacijos vietą.

Patarimas kreiptis į  teismą 827 litų ieškančiai moteriai - ne išeitis. Advokatui tiek nepakaks sumokėti už ieškinio parašymą ir kitas paslaugas. Brokuotas lentas du mėnesius restauravusi pagalbinė darbininkė pasakoja, jog šeši vyrai tuoj pat išėjo iš darbo, kai buvo nesumokėti pinigai. Tad šiandien du medienos apdirbimo įmonės cechai - pustuščiai, tačiau bankrotas dar nepaskelbtas.

„Blogai ir tam darbdaviui”, - nusprendžia darbininkė. Bet kodėl ji turinti atiduoti savo uždirbtus pinigus?

Dar daugiau baimės ir nežinios mokslus bebaigiančių vidurinių mokyklų abiturientų ir aukštųjų mokyklų absolventų akyse. „Mokykloje mokausi gerai, bet kur man reikės mokytis, kai už mokslą 18 tūkstančių metams reikia mokėti? - klausia abiturientas. „Kas man iš to diplomo, kad šiandien aš su juo niekam nereikalinga”, - pasakoja absolventė, praėjusiais metais gavusi aukštosios mokyklos diplomą ir nesugebėjusi susirasti darbo. Ir tokių - visa armija. Išlaikomų tėvų, kurie dar šiandien dirba, o rytoj gal jau irgi nebe?...

Kyla mintis: o gal gyvenimas ne tik blogėja, gal tik geresnio skelbimas šiandien nepriimtinas? Gal reikia susitikti tuos, kurie šiandien dar dirba, kurie dar studijuoja, kurie dar augina vaikus ar jų laukiasi? Ar tikrai gėrio vertybės mums svetimos, o televizija - amorali... Blogybėms įveikti - daug priemonių, bet gal yra ir veiksmingų? Tad gal verta pasinaudoti įgimta žmogaus silpnybe - gražinti gyvenimą pranešimuose, ataskaitose, laikraščio puslapiuose ir televizijos laidose, ir jis gerės. Nes aš gyvenu gerai...
Į viršų