Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pažymėjo, kad finansine prasme sunkmetį šiauliečiai, palyginti su kitų miestų gyventojais, išgyvena lengviau.

 

Lina JUREVIČIŪTĖ

Nors nedarbas vis dar didėja, o atlyginimai mažėja, vis dažniau pasigirsta žinių apie ekonomikos pragiedrulius, apie atsigavimą. Ar tikrai pasiekėme „dugną” ir vienintelis kelias – tik aukštyn? Kaip šiauliečiai išgyveno ekonomikos ritimąsi žemyn? Kokios prognozės ir perspektyvos? Į šiuos ir kitus klausimus atsako banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. 

 

 

Banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad sunkmetis šiauliečių pinigines paplonino mažiau negu kitų didžiųjų Lietuvos miesto gyventojų: pajamos vidutiniškai sumažėjo tik šeštadaliu, kai tuo tarpu kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai skaičiuoja dar daugiau apkarpytas pajamas. Tačiau Šiauliuose daugiau nei kituose miestuose - trečdaliu krito nekilnojamojo turto vertė. 

 

Pasak šeimos finansų ekspertės, sunkiausia pernai buvo tiems žmonėms, kurie neteko darbo ir kurie turėjo mokėti paskolų grąžinimo įmokas iš sumažėjusių pajamų, kai palūkanų normos buvo aukštai pakilusios. Nors šiemet atsigavimo darbo rinkoje dar nežadama, tačiau mažėjančios palūkanos už paskolas litais leis kiek atsikvėpti. 

 

„Pradėjus sklaidytis staigaus ekonomikos nuosmukio sukeltam debesiui, jau galima skaičiuoti pasekmes. Sumažėjus darbo užmokesčiui ir išaugus nedarbui, vidutinės trijų asmenų šiauliečių šeimos darbo pajamos vidutiniškai sumažėjo 17 procentų, arba maždaug 360 litų per mėnesį. Tai yra tiek, kiek tokia šeima ekonominio pakilimo metais išleisdavo poilsiui, laisvalaikiui bei pramogoms ir būsto apstatymo, buities prekėmis”, - pažymėjo J. Varanauskienė. 

Analizuodama ir lygindama šiauliečių finansinę elgseną su kitų didžiųjų miestų gyventojais, J. Varanauskienė pastebėjo, kad nepaisant sunkmečio šiauliečiai neskubėjo išleisti nenumatytiems atvejams skirtų santaupų. 

 

„Bankų terminuotų indėlių sąskaitose Šiaulių gyventojų laikoma suma netgi padidėjo 10,4 procento – daugiausiai iš visų didžiųjų miestų. Taupyti žmones skatino nežinia dėl ateities bei iki 8-9 procentų padidėjusios palūkanos už indėlius”, - sakė J. Varanauskienė. 

Pasak banko šeimos finansų ekspertės, sumažėjus gyventojų pajamoms, sumažėjo ir didžiausią gyventojų turto dalį sudariusio nekilnojamojo turto vertė. 

„Skaičiuojama, kad per metus šalies nekilnojamasis turtas atpigo 35 procentais. Apytiksliais skaičiavimais vidutinis apie 50 kvadratinių metrų būstas Šiauliuose galėjo atpigti 55 tūkstančiais litų arba tiek, kiek vidutinė šeima gali uždirbti per pustrečių metų. Šiuo metu būsto kainos Šiauliuose yra tokios, kad vidutinė šeima už būstą turėtų atiduoti penkerių metų pajamas. Tai yra maždaug tokia suma, kurios neviršyti rekomenduoja ir klasikinė asmeninių finansų valdymo taisyklė”, - skaičiavo J. Varanauskienė. 

 

Nepaisant to, kad būstas Šiauliuose gerokai atpigo, ekspertė pažymi, kad šiauliečiai neskuba skolintis pinigų būstui įsigyti, nes žmonėms vis dar neramu dėl būsimų pajamų. 

 

Tikriausiai niekas nenustebs išgirdęs, kad sunkmetis labiausiai pasitarnavo tiems, kurie turėjo pinigų. Pasak J. Varanauskienės, išlošė ir tie, kurie turėjo santaupų: už infliaciją daug didesnės palūkanos, vidutiniam bankų indėlininkui Šiauliuose, turinčiam devynių tūkstančių litų indėlį, per metus leido uždirbti daugiau kaip 700 litų palūkanų. 

 

„Investavusieji į vertybinių popierių rinkas (per investicinius fondus, pensijų fondus, pagal gyvybės draudimo sutartis) pernai taip pat galėjo džiaugtis finansinio turto vertės padidėjimu: kainos didėjo po keliasdešimt procentų. Tiesa, gausiausias investuotojų būrys – tie, kas investuoja į antros pakopos pensijų fondus, - iš uždirbtų investicinių pajamų kompensuoti sumažėjusių darbo pajamų kol kas dar negali”, - sakė J. Varanauskienė. 

 

 

Šeimos finansų ekspertė pažymi, kad nors šalies ūkiui jau piešiamos šviesesnės prognozės, nors jau matyti atsigavimas, tačiau pajusti jį savo kišene galės tik vienas kitas gyventojas. Šiauliečiams, kitaip nei kitų trijų didžiųjų miestų gyventojams, prognozuojama, kad atsigavimo reikės laukti ilgiau. Geriausiu atveju ekonomikos atsigavimą šiauliečiai pajus tik šių metų pabaigoje, o gal tik kitais metais. 

 

Banko analitikai prognozuoja, kad nedarbas šiemet šiek tiek padidės, o darbo užmokestis sumažės. Tai reiškia, kad dar kurį laiką daugės gyventojų, kurie turės kasdienėms išlaidoms prisidurti iš santaupų. 

 

„Pinigų, kuriuos, esant reikalui, būtų galima greitai pasiimti, reikia turėti tiek, kad užtektų pragyventi maždaug aštuonis mėnesius, o rizikuoti investuojant galima tik tais pinigais, kurių, tikėtina, neprireiks keletą metų”, - sakė J. Varanauskienė.