facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vakar Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriuje bendrojo lavinimo mokyklų vadovai į susirinkimą dėl patyčių ir smurto proveržių atgužėjo kaip į šventas Mišios – jokių klausimų ir jokių pasiūlymų kaip suvaldyti smurtą mokyklose. Tik saujos ledinukų burnose.

Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ


Augant smurtui mokyklose švietimo valdininkai suorganizavo miesto mokyklų vadovų pasitarimą. Vakar į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyrių sukviesti mokyklų direktoriai turėjo ieškoti sprendimų, kaip būtų galima suvaldyti patyčių ir smurto proveržius mokyklose. Po gerą valandą trukusios pareigūnų ir socialinės pedagogės „paskaitos” nė vienam mokyklos vadovui jokių klausimų neiškilo. Jokių pasiūlymų irgi nenuskambėjo. „Matyt, dar kartą reikia pasikartoti, kas tai yra ir kaip tai pamatyti”, - „reziumavo“ Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.

Vaikams trūksta bausmių?

Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė prabilo, kad mokyklų direktoriai visgi turėtų susirūpinti ir pagalvoti apie tai „ką reikėtų daryti”.

„Praėjusiais metais būdavo, kad nukentėdavo žemesniųjų klasių mokiniai: pribėgo, pastūmė, kažkoks neatsargumas. Kitaip sakant, jie pagal amžių nesugeba vertinti poelgių. Tie vaikai augo, gal kai kuriais atvejais pajuto, kad yra nebaudžiami. Deja, šiandien mes turime dalykų, keletą atvejų”, - pripažino Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalijus Rumbauskas (kalba netaisyta, - red. past.).

Mokytojai per pertraukas vaikus palieka likimo valiai

„Praėjusiais metais mieste nukentėjo 79 vaikai, iš jų mokyklose – šeši. Šiais metais dėl nukentėjusių vaikų mokyklose jau pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, tai lygu beveik pusei smurto atvejų praėjusiais metais”, - susirinkime kalbėjo Šiaulių apskrities policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Aidas Steponaitis. Anot pareigūno, šiemet mokyklose dėl trijų nukentusių mokinių pradėti ikiteisminiai tyrimai dar tebevyksta.

„Norėčiau mokytojų paprašyti, kad jie atkreiptų dėmesį į mokinių konfliktus vykstančius ir pamokų, ir pertraukų metu. Dažniausiai taip ir būna, kad nedideli konfliktai perauga į rimtesnį, kada jau lūžta tam tikros kūno dalys”, - pastebi A. Steponaitis. Pareigūnas paragino pedagogus per pertraukas aktyviau budėti.

„Pastebėjau, kad nusikalstamų veikų budint mokytojams įvyksta kur kas mažiau, jų vienetai. Jeigu mokytojas budi tam tikroje teritorijoje, tai tokių įvykių mažai, jie gal tik spontaniškai įvyksta”, - mano A. Steponaitis. Pareigūnas mokytojus paragino nežiūrėti pro pirštus ir į psichologinį smurtą.

Pedagogus skriaudžia mokiniai?

A. Steponaitis sako, kad kiekvienoje mokykloje yra nuolat smurtaujančių vaikų. Mokytojai nuleidžia rankas ir sako, kad tokių mokinių neįmanoma suvaldyti. Pasak pareigūno, vaiką suvaldyti ir sustabdyti jo agresiją visada įmanoma. Esą mokyklose nuo smurto gali kentėti ir patys pedagogai.

„Būna, kad vaikai mokytojus išplūsta necenzūriniais žodžiais ir pedagogai niekur nesikreipia. Reikėtų kreiptis pirmiausia į mokyklos administraciją. Žinoma, galima eiti tiesiai ir į policijos įstaigą. Negalima visko palikti. Vaikai turi jausti atsakomybę už tai, ką padaro: ar nusikeikia ne vietoje, ar pastumia draugą”, - ragina A. Steponaitis.

A. Steponaitis paragino aktyviau stengtis suvaldyti smurtą mokyklose ir pareigūnus į mokyklą kviesti ne tik tada, kai „kažkas” įvyksta mokykloje. Pareigūno žodžiais, jei teisėtvarkos sergėtojai  dalyvautų tėvų susirinkimuose, pamokose, vaikai geriau suvoktų, kokios atsakomybės gali sulaukti nuskriaudę kitą vaiką.

Pareigūnui tęsiant kalbą apie mokinių atsakomybės skatinimą, viena mokyklos direktorė iš rankinės išsitraukė ledinukų dėžutę ir pradėjo siūlyti kolegoms.

Teorija apie draugiškas muštynes

Nuskambėjus A. Steponaičio pasiūlymams bendradarbiauti, Šiaulių miesto Pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė Aurelija Baniulienė skaitė paskaitą apie tai, kas yra patyčios ir smurtas, kaip atskirti vieną patyčių formą nuo kitos. Socialinė pedagogė paaiškino, kad gali būti ir draugiškų muštynių. Anot A. Baniulienės, jos yra visai nežalingos.

„Kai vyksta draugiškos peštynės, jėgos būna labai panašios. Vykstant konfliktui jėgos irgi gali būti panašios, bet patyčių atveju yra visai kitaip – tyčiojamasi iš silpnesnio”, - pastebi A. Baniulienė. Socialinė pedagogė sako, kad psichologinės pagalbos reikia ne tik aukai ir smurtautojui, bet ir įvykio liudininkams.

„Kiekvienas gali patirti patyčias. Vienoje mokykloje raudonplaukis vaikas dėl savo plaukų spalvos gali būti auka, kitoje – mokyklos prezidentu. Anot A. Baniulienės, maždaug kas trečias vaikas mokykloje kenčia nuo patyčių. Socialinės pedagogės mano, kiekviena mokykla turėti pradėti nuo  bausmių.

Krizių valdymo programos – nė motais

„Kiekviena mokykla turėtų turėti savo bausmių sistemą: vieną kartą netinkamai pasielgei – viena bausmė, antrą kartą netinkamai pasielgei – kita bausmė”, - siūlo A. Baniulienė. Socialinė pedagogė papasakojo, kad vienoje mokykloje skriaudikei buvo skirta bausmė, kuri vadinama tikrinimu. Pasak A. Baniulienės, tos mokinės elgesį kiekvieną savaitę dar ir šiuo metu turėtų tikrinti socialiniai pedagogai bei pareigūnai, merginos elgesys bus stebimas visus metus. Po šių socialinės pedagogės žodžių salėje vėl pasigirdo šurmulys, nes keletas mokyklų vadovų sumąstė šnektelėti tarpusavyje.

A. Baniulienė pakvietė pedagogus dalyvauti jau penktus metus vykstančiose krizių valdymo  programose.

Gali būti, kad šis kvietimas tik tuščias burnos aušinimas. Anot V. Damskienės, pedagogai ne itin noriai dalyvauja minėtose programose. Švietimo skyriaus vadovė po socialinės pedagogės paskaitos apie smurtą ir patyčias dar kartą pasidomėjo, gal mokyklų direktoriai nenorėtų pasisakyti, ar ko nors paklausti. Mokyklų galvos tylėjo.

Smurto banga

„Šiaulių naujienose” rašyta apie tai, kaip „Romuvos” gimnazijoje moksleiviui buvo nuskeltas dantis. Šios švietimo įstaigos direktorius Vytautas Giedraitis tąkart išvedžiojo, kad vaiko spyris kitam vaikui į dantis tikrai yra ne smurtas ir pripažino, kad imtis rimtų prevencinių priemonių nesiruošia (gal tai irgi buvo jau minėtos draugiškos muštynės? - red. past.).

Panašiai kalbėjo ir Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktorius Romas Senkus po dešimtokų incidento, kurio metu berniukui skilo žandikaulis bei sukrėstos galvos smegenys. Šios švietimo įstaigos vadovas minėto įvykio taip pat nedrįso vadinti smurto proveržiu.

Prieš porą savaičių S. Šalkauskio gimnazijoje moksleivis kitam vaikui kirto į tarpuakį. Dėl didžiulės mėlynės, sulaužyto nosies kaulo nukentėjusiajam prireikė medikų pagalbos.

Į viršų