facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulietė Jurgita Žemlauskienė nustebo, gavusi atsakymą į savo parašytą skundą dėl NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus tarnybos priimto sprendimo, nes jis buvo pakeistas kitu, daug palankesniu sunkiai sergančiam žmogui.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 
 
 
 
Zita KATKIENĖ

Šiaulietė Jurgita Žemlauskienė ketvirtus metus serga sistemine raudonąja vilklige - lėtine autoimunine liga, pažeidžiančia įvairius vidaus organus, ypač odą, sąnarius, kraują ir inkstus. Lėtinė liga, besitęsianti ilgą laiką, progresuoja. Tik panašu, kad Šiaulių neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai tai nė motais, nes jie nusprendė, kad ketvirtus metus vilklige serganti moteris tapo darbinga, nors prieš tai dvejus metus jai buvo pripažintas 45 proc. darbingumas. Šį sprendimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius anuliavo, nes akivaizdu, kad tokios būklės žmogus ne tik negali dirbti daugelio darbų, bet ir tam neturi sveikatos.

Liga, kenkianti daugeliui organų

Tik vėliau Jurgita Žemlauskienė sužinojo, ką reiškė ant jos veido ir nosies atsiradusios raudonos dėmės, kurias ji gydė  įvairiais tepaliukais. Raudonos dėmės bei veido ir kūno tinimas atslūgo, kai pradėjo vartoti medikų išrašytus vaistus, tačiau ėmė varginti temperatūra, labai nukrito svoris. Šeimos gydytoja išrašė siuntimą į Šiaulių apskrities ligoninę ir moteris buvo paguldyta į Bendrosios terapijos skyrių. Gydytoja reumatologė, konsultavusi pacientę, nustatė sisteminę raudonąją vilkligę.

Tik tada moteris ir sužinojo, kad bėrimas veide ir buvo sisteminės raudonosios vilkligės pradžia.  Iš medikų moteris sužinojo, jog liga pavadinta sistemine dėl to, kad ji pakenkia daugelį organų. Raudonoji dėl to, kad tokia bėrimo spalva. O pats žodis „vilkligė” pasiskolintas iš lotynų kalbos ir susijęs su bėrimu veide, kuris ir yra tipinis ligos bėrimas bei šios ligos požymis. Ligą kažkada aptikusiems gydytojams šis bėrimas priminė baltas dėmes ant vilkų snukių.

Autoimuninė  liga reiškia tai, kad sutrinka imuninė sistema, organizmas neapsigina nuo bakterijų ir virusų, todėl neigiamai veikia ligonio sveikus audinius. Jurgita Žemlauskienė jau žino, kad pasveikti nepavyks, kad be vaistų jau negyvens nė dienos. Tenka gerti specialius hormoninius vaistus nuo vilkligės, kraujospūdį reguliuojančius, inkstų veiklą reguliuojančius medikamentus.

Praėjus pusei metų nuo ligos diagnozės sutriko inkstų veikla. Teko gydytis Šiaulių, o vėliau ir Vilniaus Santariškių klinikos Nefrologijos skyriuje. Pusantrų metų teko nuolat važinėtis į Vilnių, nuolat buvo atliekami tyrimai, skiriamas gydymas.

Važinėjimas į Vilnių nebuvo toks varginantis vien dėl to, kad tos pačios kelionės metu aplankydavo ir vyriausiąją dukrą Gabiją, kuri mokosi Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Įpusėjus aštuntam nėštumo mėnesiui gimusi dukrelė svėrė vos 790 gramų. Mergaitė išgyveno, tačiau iki šiol, jau sulaukusi 10 metukų, sveria vos 25 kilogramus. Mergaitė nuo gimimo nemato, ją vargina epilepsijos priepuoliai, cerebrinis paralyžius. J. Žemlauskienė mano, jog dukters negalia ir jos sveikatai galėjo turėti įtakos. Juk nuolat tenka rūpintis, nuolat išgyventi skausmą dėl dukrelės negalios.

Moteris džiaugiasi, kad antroji dukrelė Benita, kuriai jau treji metukai, sveika ir žvali. Tačiau dukrelei reikia ne tik tėvų meilės, reikia ir valgyti. Jurgita džiaugiasi, kad turi mylintį ir rūpestingą  vyrą, kuris rūpinasi savo šeima. Jurgita prie šeimos biudžeto prisideda 505 litų netekto darbingumo pensija, kurios dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus jau galėjo ir netekti. 

Pripažinimas darbinga - sukrėtė

Šių metų sausio pabaigoje Jurgita Žemlauskienė kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo. Prieš dvejus metus moteriai buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dvejiems metams. Terminui pasibaigus ji ir kreipėsi į tarnybą neįgalumo grupei pratęsti.

Jurgita sutinka, kad po pusantrų metų gydymo bei važinėjimo į Vilniaus Santariškių klinikos Nefrologijios skyrių normalizavosi hemoglobino kiekis kraujyje, pagerėjo ir šlapimo tyrimo rezultatai. Tačiau Neįgalumo ir darbingumo tarnybos specialistams šis sistemine raudonąja vilklige sergančios moters sveikatos pagerėjimas, J. Žemlauskienės įsitikinimu, neturėjo būti labai lemiamas, nustatant darbingumo lygį.

Deja, turėjo. Gavusi Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjo Gedimino Jokūbaičio pasirašytą pranešimą dėl pripažinimo darbinga, moteris ir amo neteko. Šiaulių I teritorinis skyrius sistemine raudonąja vilklige sergančiai moteriai praneša, kad „atsižvelgiant į sveikatos būklę, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos darbingumui bei įdarbinimo galimybėms, atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatyta... 80 procentų darbingumo lygio. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Jūs pripažįstama darbinga”.

Gavusi šį dokumentą moteris kreipėsi į „Sodrą“, kur turi būti skiriama netekto darbingumo pensija. Darbuotoja paaiškino, kad jai neįgalumo pensija nepriklauso, nes ji pripažinta darbinga.

Moteris negalėjo patikėti, kaip tai galėjo nutikti, nes puikiai žinojo, kad jos sveikata tik laikinai pagerėjo, kad liga toliau progresuoja ir jos organizmas toliau yra alinamas klastingos ligos.

Vilniečiai pakeitė sprendimą

Moteris nusprendė  apskųsti šį sprendimą ir kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių.

Neseniai J. Žemlauskienė sulaukė komisijos sprendimo, kuris ją tikrai pardžiugino, nes buvo pakeistas šiauliečių priimtas sprendimas ir jai dvejiems metams pripažintas 45 proc. darbingumo lygis.

Keisčiausia Jurgitai tai, kad Sprendimų kontrolės skyrius, priimdamas sprendimą, vadovavosi tais pačiais medikų pateiktais dokumentais, kuriuos puikiai matė ir šiauliečiai. Tik matymas, akivaizdu, skirtingas.

NDNT Sprendimų  kontrolės skyrius, išnagrinėjęs asmens byloje esančius duomenis, nustatė, kad dėl sisteminės raudonosios vilkligės jau dabar moterį vargina nefritas, simptominė hipertenzija, inkstų funkcijos nepakankamumas. Moteriai nustatytas raumenų sistemos organų ir vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas. Tokių problemų turintis žmogus negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, negali imtis nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos, reikia nuolatinių poilsio pertraukėlių.

Be to, pasak ekspertų, tokiam žmogui būtina kasdien vartoti medikamentus, antraip gali sutrikti gyvybinės organizmo funkcijos.

Taigi nustatyta 45 proc. bazinio darbingumo vertė, kai galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 40 iki 70 proc., nes 2006 metais asmeniui diagnozuota sisteminė  raudonoji vilkligė. Deja, Šiaulių komisijai šis įsakymas, akivaizdžiai apibrėžiantis darbingumo vertę, nė motais. Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jokūbaitis be sąžinės graužaties ketverius metus vilklige sergančiam žmogui nustato 80 proc. darbingumo lygį, nors jau pačioje ligos pradžioje, kai vidaus organai dar nepažeisti, įstatymas leidžia nustatyti tik 70 proc. darbingumą.

„Matyt, mažai pinigų davei?” - stebėjosi aplinkiniai, kai Jurgita Žemlauskienė kreipėsi į „Sodrą” netekto darbingumo pensijai nustatyti. Moteriai pikta, nes galimybių nešti vokelį ji tikrai neturi - vien vaistams tenka skirti didžiąją dalį neįgalumo pensijos, bet ir ją atima.

Pasitaikantys skirtumai

„Pas mus tokių dalykų nebūna, kad žmonės duotų pinigus”, - nustebo Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjas Gediminas Jokūbaitis, išgirdęs nuomonę apie nepaduotą vokelį.

Tačiau komentuoti savo sprendimą vedėjas atsisakė. Kalbėti su žurnalistais galintis tik tarnybos spaudos atstovas, kurio aptikti taip ir nepavyko. Tad kreipėmės  į NDNT direktoriaus pavaduotoją Alvydą Vitkauską.

Konkretų  atvejį atsisakė komentuoti ir pats A. Vitkauskas, tačiau nusprendė paaiškinti darbingumo lygio skaičiavimo sistemą, kurią suprantantys žmonės, anot direktoriaus pavaduotojo, suprastų ir tai, kad galimi tokie netekto darbingumo procentų nustatymo skirtumai. Taip atsitinka todėl, kad netekto darbingumo vertinimo kriterijai gali skirtis. Taigi pagal žmogaus susirgimą nustatomas bazinis darbingumo koeficientas. Pagal žmogaus ligas yra numatyti funkciniai kriterijai, kurie gali svyruoti nuo 30 iki 50 proc. Vadovaujantis šiais kriterijais nurodoma, ką bei kiek ir kokiomis sąlygomis žmogus gali dirbti sirgdamas jam diagnozuota liga. Visos šios aplinkybės, pasak A. Vitkausko, vertinamos trimis kriterijais - palankiai, vidutinio palankumo ir nepalankiai. Todėl darbingumo lygis labai priklauso ir nuo vertintojo, kuris parenka vertinimo kriterijus. Kompiuteriu padauginamas nustatyto bazinio darbingumo koeficientas bei funkcinių kriterijų suma ir gaunamas netekto darbingumo procentas. 

Šiaulių I teritorinio skyriaus komisija, vertinusi Jurgitos Žemlauskienės darbingumo lygį, nustatė 78 proc. darbingumo lygį, kuris apvalinamas iki 80 proc. Vadovas teigia, jog toks skaičiavimas galimas, ir kolegų darbe nei pažeidimų, nei sąmoningos klaidos neįžvelgia.

Patys ekspertai sutinka, kad šis skaičiavimas nors ir formaliai teisingas, tačiau ligonio atžvilgiu labai neteisingas. Ypač šiuo konkrečiu atveju, kai darbingumo procentai susvyravo beveik per pusę.

NDNT tarnybos direktoriaus pavaduotojas teigia, jog bus tobulinama skaičiavimo sistema, kurioje žadama atsisakyti tų funkcinių kriterijų ribų, svyruojančių tarp 30 ir 50 proc., dėl kurių ir galimi skaičiavimų skirtumai.

Galimus skaičiavimo skirtumus žmonės puikiai žino, todėl ir mano, jog jei ateisi į  NDN tarnybą su vokeliu, tai funkcinių kriterijų procentai bus mažesni ir palankesni žmogui... „Korupcija tarnyboje tikrai negalima. Mes aiškinamės kiekvieną atvejį, kai įtariamas kyšininkavimas”, - tvirtina vadovo pavaduotojas. Ir priduria, jog darbe neliktų net ir pats geriausias darbuotojas, jei įtarimas korupcija pasitvirtintų.  

Į viršų