facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiandien internetu galima įsigyti ne tik naujų prekių ar paslaugų, bet ir dėvėtų drabužių. Internautai įsitikino, kad internetu perkant prekes jos kainuoja du, tris ar net keturis kartus pigiau.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.


Lina JUREVIČIŪTĖ
Nuo adatos iki vežimo – šiandien internetu galima įsigyti beveik viską. Įsigyti vieną ar kitą prekę internetu, ypač šiais laikais, kai kiekvienas žmogus skaičiuoja savo pinigėlius, vilioja gerokai žemesnės prekių kainos, nei pirktumei parduotuvėje. Tačiau vartotojų teisių gynėjai įspėja, kad pirkdamas internetu žmogus turi būti labai atidus. Internetu prekes parduoda ne tik įmonės, kurios atsako už tai, kad žmogui parduodama prekė atitiktų visus tai prekei keliamus reikalavimus, tačiau parduoda ir privatūs asmenys. Iš kito žmogaus pirkdamas prekes pirkėjas turi žinoti, kad jis rizikuoja prarasti pinigėlius, nes tokios pirkimo-pardavimo sutarties negina Vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

Kaina - bene svarbiausias veiksnys


Tas, kuris internetu pirko nors vieną prekę, neleis sumeluoti, jog gerai paieškojus vieną ar kitą daiktą čia galima įsigyti du, tris ar net keturis kartus pigiau nei parduotuvėje. O jei dar prekę parduoda ne įmonė, o kitas žmogus, kuriam įsigytas daiktas netiko ar nepatiko, daiktą galima įsigyti vos ne pusvelčiui.

Kaina šiais laikais – bene svarbiausias rodiklis perkant prekes, todėl dažnas susivilioja internete pasirodžiusiais skelbimais apie parduodamus daiktus.

„Anksčiau labai skeptiškai žiūrėjau į internetu parduodamus daiktus, tačiau dabar vis dažniau apsilankau internetinėse parduotuvėse. Kartą pirkau sijoną ir nusivyliau, nes gavau visai ne tokį, koks buvo nuotraukoje, todėl drabužių internetu nebeperku, o jei jau pasiryžtu pirkti, viską iki smulkmenų išsiklausinėju. Visai neseniai pirkau kontaktinius lęšius. Atrodo neįtikėtina, tačiau sumokėjau net tris kartus pigiau, nei lygiai tokie pat lęšiai kainuoja optikos salonuose. Kodėl nepirkus internetu, jei žinai visus parametrus, kurie tinka būtent tavo regėjimui”, - pasakojo šiaulietė Alina Kiminienė.

Erika M. prisipažino esanti apatinio trikotažo „maniakė”, todėl vienoje interneto svetainėje aptikusi parduodamą garsaus prekinio ženklo apatinio trikotažo komplektėlį ir tiesiog negalėjo jo nepirkti.

„Apatinio trikotažo komplektėlį pirkau ne internetinėje parduotuvėje, o tiesiog vienoje svetainėje radau skelbimą, kad viena moteris jį parduoda. Kaina buvo tikrai maža, o dydis kaip tik mano. Surizikavau ir labai nusivyliau. Prekė man netiko, o grąžinti nebegalėjau, nes ta moteris pasakė, kad pinigų negrąžins. Netekau 100 litų ir supratau, kad „apsipirkau”, - pasakojo moteris.

Internete klesti padėvėtų drabužių parduotuvės


Internete galima įsigyti ne tik naujų daiktų ar drabužių, vis populiaresni darosi ir dėvėtų  prekių internetiniai portalai. „Panardžius” juose supranti, kad žmonės čia ne tik perka-parduoda savo daiktus, bet ir keičiasi jais.

Be to, tokiuose internetiniuose portaluose žmonės bendrauja jiems aktualiomis temomis, kuriasi klubai.

„Internetinė dėvėtų drabužių parduotuvė man buvo tikras atradimas. Neturiu tiek pinigų, kad galėčiau sau leisti įsigyti daug naujų daiktų. O čia paskelbiu, kad parduodu savo drabužį, batelius ar kokį kitą daiktą ir kitas žmogus, kuriam jo reikia, nusiperka arba siūlo mainytis į kitą daiktą. Viskas paremta tarpusavio pasitikėjimo principu”, - džiaugėsi šiaulietė Monika D.

Pasitikėjimas pasitikėjimu, tačiau kai už daiktą sumoki ir yra nemenka tikimybė jo nesulaukti, vargu ar daugelį viliotų tokie pasiūlymai. Tačiau Monika D. paaiškina, kad dėvėtų drabužių internetinėje parduotuvėje kiekvienas pardavėjas turi savo anketą, kiti pirkėjai gali palikti apie jį teigiamą arba neigiamą atsiliepimą, internetinės svetainės administratorius pardavėją gali įtraukti į juodąją duomenų bazę.

„Žinoma, rizika išlieka. Tačiau prekės čia paprastai daug nekainuoja. Reta prekė brangesnė kaip 100 litų. Be to, yra įvairių pristatymo apsaugų. Pavyzdžiui, už prekę galima sumokėti tik atsiimant ją ir panašiai. Jei jau perki brangesnį daiktą – apsidraudi, o jei pigesnį – rizikuoji. Apgavikai paprastai greitai identifikuojami, nes dauguma internetinių dėvėtų drabužių pardavėjų parduoda ar maino savo drabužėlius ir nori ne tik parduoti drabužius, bet ir susirasti draugų, bendrauti”, - įsitikinusi šiaulietė.

Internete prekes pardavinėti gali kiekvienas

Ar padėvėtus drabužius, kitus nebereikalingus daiktus internete parduodantys žmonės turi mokėti mokesčius valstybei, klausiame Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) atstovės Elonos Limantienės.

Mokesčių inspekcijos atstovė pažymėjo, kad gyventojas, parduodamas savo nebereikalingą daiktą, gyventojų pajamų mokestį turi mokėti tik tada, kai per metus parduoda tokio turto daugiau kaip už 8 tūkstančius litų (viršijančios 8 tūkstančių neapmokestinamų pajamų ribą pajamos apmokestinamos 15 procentų pajamų mokesčio tarifu).

Taigi nebereikalingus daiktus, drabužius ar batelius, kaip ir paprastai, taip ir internete gali pardavinėti kiekvienas. Atsibodo kelnės – įdėjai skelbimą internete ir gal kokiam internautui jos pasirodys mielos ir jaukios dėvėti.

Tačiau, jei mokesčių inspektoriai nustatys, kad internautas ar kitas pardavėjas pardavinėja ne tik savo nebereikalingus daiktus, bet vykdo tęstinę tokio pobūdžio veiklą, siekdamas gauti pajamų, tada pardavėjui gali būti riesta, nes tokiai veiklai būtina turėti individualios veiklos pažymą.

„Norint vykdyti internetinę prekybą reikia įregistruoti individualią veiklą. Individuali veikla privalo būti įregistruojama Mokesčių inspekcijoje ne vėliau, nei pradeda vykdyti veikla. Nuo 2009 metų sausio 1-osios gyventojų, įregistravusių individualią veiklą, pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Tarifas skaičiuojamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus”, - pažymėjo E. Limantienė.

Pirkdami iš privataus asmens rizikuoja labiau

Vartotojų teisių gynėjai ne kartą viešai yra pabrėžę, kad pirkdamas prekes internetu vartotojas turi daugiau teisių nei pirkdamas parduotuvėje, tačiau kai prekė perkama iš kito žmogaus, o ne iš įmonės, tada vartotojų teisių gynėjai – bejėgiai. Pirkėjui lieka pasikliauti pardavėjo sąžine.

„Sutartis, kurią sudaro du fiziniai asmenys, negali būti laikoma vartojimo sutartimi, todėl tokiems santykiams nėra taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra taikomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Du fiziniai asmenys, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, veikia savo rizika, kilusius ginčus sprendžia abipusio susitarimo ar teismo nagrinėjimo tvarka”, - paaiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas. 
Perkant prekes ar paslaugas internetinėse parduotuvėse visoje Europos Sąjungoje vartotojų teises reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinėmis prekybos sutartimis.

„Svarbu atsiminti, kad pirkdami elektroninėje erdvėje vartotojai turi daugiau teisių nei pirkdami įprastoje parduotuvėje, nes įsigyjamų daiktų jie negali nuodugniai apžiūrėti.

Vartotojai turi teisę gauti užsakytą prekę laiku, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo užsakymo dienos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Pavyzdžiui, vartotojas, nusipirkęs mobiliojo ryšio telefoną iš Vokietijos internetinės parduotuvės ir negavęs užsakytos prekės laiku, turi teisę atsisakyti prekės ir susigrąžinti pinigus.

Gavęs prekę vartotojas turi teisę per 7 darbo dienas jos atsisakyti nenurodydamas priežasties. Vienintelis vartotojo mokestis šiuo atveju gali būti tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos. Jei pardavėjas nepakankamai aiškiai pirkėją informavo apie produktą, jo kainą, pristatymo ir apmokėjimo sąlygas, prekių atsisakymo sąlygas, atsisakyti sutarties ir prekės galima per 3 mėnesius nuo jos gavimo. Tačiau negalima persigalvoti ir grąžinti prekę, įsigytą interneto aukcione ar pagamintą pagal specialius pirkėjo nurodymus, taip pat prekę, kuri negali būti grąžinama dėl savo kilmės, pavyzdžiui, yra greitai gendanti.

Jei pardavėjas nepaiso vartotojo teisių ir problemos nepavyksta išspręsti derybų būdu, reikia kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt), kuris nagrinėja vartotojų prašymus dėl informacijos suteikimo, skundus dėl netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, įsigytų kitoje nei vartotojo gyvenamosios vietos Europos Sąjungos valstybėje narėje bei Norvegijoje ir Islandijoje.

Jei prekę vartotojas įsigijo ne Europos Sąjungoje ir su pardavėju problemos išspręsti nepavyksta, galima savo pretenziją pateikti vartotojų teises ginančiame interneto portale www.econsumer.gov. Šioje ginčų sprendimo sistemoje dalyvauja 24 šalys, tarp jų Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Australija ir kitos”, - vartotojų teises internautams priminė V. J. Ūsas.

Tai, kas būtina žinoti perkant internetu

Vartotojų teisių gynėjas primena pagrindinius žingsnius, kuriuos turėtų atsiminti žmonės, pasiryžę prekes ar paslaugas pirkti internetu. Anot jo, pirmiausia būtina žinoti, kad pardavėjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryšio priemonėmis pateikti pirkėjui tinkamą, išsamią, būtiną ir neklaidinančią informaciją, kurioje privalo būti duomenys apie sudaromos sutarties sąlygas.

„Vartotojui privaloma nurodyti: duomenis apie pardavėją, daikto ar paslaugos pagrindinės savybes, prekės pardavimo kainą, įskaitant mokesčius, daikto pristatymo kainą, mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką, pirkėjo (vartotojo) teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo tvarką, laikotarpį, kurį pasiūlymas ir kaina galioja”, - pažymėjo V. J. Ūsas.

Vartotojų teisių gynėjas priminė, jog itin svarbu, kad vartotojas žinotų, jog jis turi teisę atsisakyti sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, pranešdamas raštu apie tai pardavėjui per 7 darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos. Vartotojas neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties ir pardavėjas neturi teisės pareikšti reikalavimo dėl netesybų ar nuostolių atlyginimo. Jeigu vartotojui nebuvo pateikta anksčiau nurodyta informacija raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo. Pardavėjas,  gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Tačiau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta dėl: garso ir vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo ir vartotojas pažeidė pakuotės apsaugas, laikraščių, žurnalų ar kitų periodinių leidinių tiekimo, dalyvavimo žaidimuose ar loterijose.

Daiktas gali būti grąžintas, jeigu jis nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė.

***
Ką reikia žinoti perkant internetu

1. Būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi.

2. Nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą.

3. Atkreipkite dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas paslėptas išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės yra siunčiamos iš užsienio.

4. Turėkite galvoje, kad prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Pasiteiraukite įmonėje, kiek laiko tai užtruks, ir, prireikus, nurodykite pristatymo datą, iki kurios jūs pageidaujate gauti užsakytas prekes.

5. Būtinai atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti iškilus problemoms.

 

Į viršų