Vaikai maitinami jogurtais ir desertais, kurių sveikatos specialistai nerekomenduoja.

Zita KATKIENĖ

Lopšelius-darželius lankantiems vaikams kemšami saldumynai ir kiti nesveiki produktai. Tėvai piktinasi, kad jų mažyliai maitinami desertais, nuo kurių namuose vaikai saugomi.

Į redakciją paskambinusi mama guodėsi, kad lopšelyje-darželyje jos vaikas maitinamas nesveiku desertiniu gėrimu. Kreipėmės į keletą miesto ikimokyklinių įstaigų ir įsitikinome - nors valgiaraščius patvirtino Visuomenės sveikatos centro specialistai, tačiau tas pats tiekėjas ikimokyklinei įstaigai tiekia tuos pačius ir to paties gamintojo pieno desertus.

Informacijos, kad ikimokyklinėse įstaigoje vaikų mityba vienoda, negali paneigti ir pačios ugdymo įstaigų vadovės bei dekados meniu sudarančios bendrosios praktikos slaugytojos. Tiesa, kasdien vaikai nevalgo to paties maisto, tačiau jei valgo ar geria desertinius pieno produktus, tai jie būna - to paties gamintojo.

Lopšelio-darželio „Dainelė” bendrosios parktikos slaugytoja Aldona Jagminienė drauge su direktore Alise Andriuškevičiene varto meniu ir mėgina išsiaiškinti, kaip dažnai vaikai valgo desertinius pieno gaminius. Paaiškėja, jog perkamas pilstomas geriamas jogurtas, varškės desertas ir sūreliai. Visi šie produktai vežami skirtingomis dienomis, tačiau ir tiekėjas, ir gaminys - tas pats. Perkamas geriamasis jogurtas, varškės desertas ir sūreliai „Hoops”. Taigi vaikai maitinami net ne lietuvišku gaminiu.

Bendrosios praktikos slaugytoja A. Jagminienė teigia, jog sūrelis vaikui duodamas tikrai retai, gegužės mėnesį buvo atvežta tik 19 dieną 140 vienetų „Hoops” sūrelių, nors vaikų lopšelyje -darželyje - apie 190.

Panaši situacija ir lopšelyje-darželyje „Klevelis”, kur užsakomas Lenkijoje gaminamas „Actimel”. Nors ir labai populiarinamas, tačiau ilgo galiojimo produktas kelia įtarimų. Juk „gyvo” jogurto galiojimo laikas - ne ilgiau, kaip savaitė. O šis nesugenda kelis mėnesius. Lopšelio-darželio „Klevelis” direktorė Adelija Motiejūnienė teigia, jog per pusmetį darželiui 8 kartus buvo atvežtas glaistytas desertas, gamintas Lietuvoje, antra tiek - lietuviškas jogurtas bei du kartus minėtas lenkiškas jogurtas. „Neužtenka pinigų dažnai pirkti pieno desertus, nes jie nėra pigūs”, - sako direktorė, įsitikinusi, kad vaikai nevalgo šių produktų taip dažnai, kad produktas kenktų sveikatai.

Lopšelio-darželio „Žirniukas”  vedėja Irena Urbutytė ir bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Bagočienė pavasarį atlikusios tėvelių apklausą, kurios metu tikėjosi išsiaiškinti jų nuomonę apie vaikų  mitybą ikimokyklinėje įstaigoje. „Tėvai vaikų maitinimu buvo patenkinti, tik  devyni  įvertino „patenkinamai”, - sako A. Bagočienė.

Šiame darželyje priešpiečiams ir pavakariams visad duodamas desertas, kuriuo gali būti ir vaisius, ir pieno gaminys. Vaikams duodamas bananinis pieno gėrimas. „Kiekvienam vaikui - skirtingas buteliukas. Jei vaikui nepatinka - gali negerti, parsinešti namo. Arba išgerti tada, kada panorės“, - sako direktorė I. Urbutytė. Tai, kad tėveliai nepatenkinti šiuo riebiu, ilgo galiojimo ir labai saldžiu gėrimu, direktorė girdinti tik iš žurnalistų.

„Per dešimt dienų pieno gėrimo duodame tik vieną kartą. Kitomis dienomis dekados meniu, kurį patvirtina Visuomenės sveikatos centras, duodamas glaistytas sūrelis, jogurtas, įvairių vaisių, sulčių”, - teigia direktorė. Direktorė patikino, kad ne tik šis gėrimas, bet ir sultys, kurios duodamos vaikams - ilgo galiojimo. Tačiau  nei Visuomenės sveikatos centras, nei Maisto veterinarijos tarnyba vaikų ugdymo įstaigai, visą dieną maitinančiai vaikus, priekaištų nėra pateikusi.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuras neseniai surengė konferenciją, kurioje turėjo galimybę dalyvauti ikimokyklinių įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos, visuomenės sveikatos specialistai, švietimo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, pedagogai, su maistu dirbantys asmenys. Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto docentė daktarė Aušra Petrauskienė perskaitė pranešimą apie darželinio amžiaus vaikų mitybos poreikius.

Pasak pranešėjos, šio amžiaus vaikai intensyviai auga, vystosi jų kaulai, dantys, raumenys, kraujodaros, imuninė sistema, todėl jiems reikia daugiau maisto medžiagų atitinkamai jų kūno dydžiui negu suaugusiems.

Rekomenduojamas ikimokyklinuko energijos kiekis, pasak pranešėjos, paskaičiuotas remiantis augimo greičiu, pagrindine medžiagų apykaita, energijos sunaudojimu. Tad baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:4.

Vaikų maitinimui neturi būti vartojami subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai). Nerekomenduojami ir grybai, sultinių koncentratai, saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu, šokoladu. Patariama atsisakyti nealkoholinių gėrimų su maisto priedais - dažikliais, konservantais, saldikliais, gazuotų gėrimų, bulvių traškučių ir kitų riebaluose virtų gaminių.

Ikimokyklinukams nerekomenduojama duoti žuvies konservų, nepramoninės gamybos konservuotų gaminių,  šaltienos, genetiškai modifikuoto maisto. Kenksmingas ir maistas, kuriame daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus ar druskos turintys produktai.

Vaikams iki dvejų metų  nerekomenduojama duoti sumažinto riebumo pieno. Mitybos ekspertai, pasak A. Petrauskienės, rekomenduoja nuo 2-ejų metų palaipsniui mažinti vaikų suvartojamą riebalų kiekį taip, kad sulaukus 5-erių metų  riebalai sudarytų apie 30 proc. Apytiksliai tiek rekomenduojama ir suaugusiesiems. Specialistė pažymi, jog tokio amžiaus vaikų apetitas gali ir nepateisinti tėvų lūkesčių, tačiau įkalbinėti mažylio, kad suvalgytų kuo daugiau, nereikia, nes taip ruošiama dirva mitybos sutrikimams - nutukimui.

Trejų metų vaikas jau valgo beveik viską, kuo maitinasi jo tėvai. Trečiaisiais-ketvirtaisiais metais vaiko svoris auga intensyviau negu ūgis, penktaisiais - septintaisiais metais didėja ūgis, todėl „atsilieka“ svoris.

Ikimokyklinukas, pasak specialistės, kasdien turi išgerti mažiausiai dvi stiklines pieno. „Jei valgydami tėvai gers pieną, tai paprastai darys ir vaikai”, - sako mitybos speciliastė. Tačiau jei vaikai išgeria pieno mažai, siūloma jį pakeisti sūriu, jogurtu, rūgpieniu, varške, nes pienas ir jo produktai - pagrindinis kalcio šaltinis. Jei jų suvartojama mažai, kyla prastos kaulų mineralizacijos pavojus. Todėl kalcio vaikams reikia duoti nuo dviejų iki keturių kartų daugiau negu suaugusiesiems.

Pasak mitybos specialistės, niekas jau nesiginčija, kad jogurtas ir kiti desertiniai pieno produktai -  kalcio, taip reikalingo stipriam kaulų audiniui, šaltinis.

Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojos žodžiais, renkantis produktą svarbiausia yra jo kokybė. Gamintojai stengiasi pagaminti kuo ilgiau galiojančius produktus, todėl juos termiškai apdoroja, nukenčia kokybė.

Specialistė pataria pirmiausia rinktis tą produktą, kuriame nėra konservantų, aromatizatorių, dažiklių, krakmolo ir kitų sintetinių priedų, kurie sumažintų natūralios mikrofloros koncentraciją. Būtina atkreipti dėmesį ir į galiojimo trukmę. Jei jogurtas tinkamas vartoti keletą mėnesių, tai jame nebus naudingų raugo bakterijų, o ir vitaminų daug mažiau nei natūraliame produkte.